Tautinės lėlės

Lietuvos etnografinių regionų kostiumai

Antras papildytas leidimas

Parengė Diana Tomkuvienė, Danutė Keturakienė. Dailininkė Vita Tomkutė. Redagavo Renata Radavičiūtė.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2020.

ISBN 978-609-8166-13-2

Lietuvoje skiriami penki etnografiniai regionai – Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Mažoji Lietuva.

Tautinį moterišką kostiumą visoje Lietuvoje sudaro panašus drabužių derinys: marškiniai, sijonas, prijuostė, apatinis sijonas, liemenė, juosta, galvos danga, karoliai, apavas, žieminiai drabužiai (sermėgos, kailiniai, pirštinės, riešinės ir t. t.).

Visuose regionuose marškiniai siūti iš balto lininio audinio, skyrėsi tik jų puošyba. Sijonai buvo ilgi ir platūs. Būtina moteriško kostiumo aprangos dalis – prijuostė. Juostasi rinktinėmis, pintinėmis, vytinėmis, kaišytinėmis juostomis. Ypač ilgai jos ryšėtos Dzūkijoje, o Žemaitijoje beveik nejuosėtos. Mažojoje Lietuvoje merginos ir moterys siuvo puošnius medžiaginius krepšelius – delmonus – ir parištus juosta naudojo kaip kišenę smulkiems daikteliams susidėti. Labai svarbi galvos danga – pagal ją galima spręsti, ar tai mergina, ar ištekėjusi moteris. Merginos galvas puošė karūnėlėmis, rangėmis, auksaspalvėmis austomis juostomis – galionais, gėlių vainikais, kaspinais, moterys galvas privalėjo dengti nuometais (aplink galvą tam tikru būdu rišama balta plona drobė), skaromis, kepurėlėmis. Avėjo naginėmis ar klumpėmis, išeigai – odiniais bateliais.

Tautinį vyrišką kostiumą sudaro marškiniai, kelnės, juosta ar diržas, liemenė, sermėga ar surdutas, galvos danga, avalynė. Vyriško kostiumo marškiniai visoje Lietuvoje balti, mažai puošti, kelnės ilgos. Kai kuriose vietovėse, be tradicinių pilkų, rudų, juodų atspalvių kelnių, mėgtos ir gana spalvingos languotos. Sermėgos dažniausiai siūtos iš natūralių spalvų storo vilnonio audinio – milo, tačiau vilkėtos ir dažytos juodai, mėlynai ar žaliai.

Kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono ribose žmonių tradicinė apranga įvairavo. Vienaip margino prijuostes zanavykės, kitaip kapsės. Išilgadryžiai sijonai labiau paplitę Šiaurės nei Pietų Žemaitijoje. Dzūkijos šiaurinėje dalyje, artimesnėje Aukštaitijai, dzūkių prijuostės dažniau baltos, o pietinėje regiono dalyje mėgtos spalvotos prijuostės.

Knygelėje pateikiamas moteriškas ir vyriškas kiekvieno regiono kostiumas. Jis neatspindi visos regiono aprangos įvairovės, tai veikiau mažesnės teritorijos aprangos pavyzdys. Kaip antai, visai Suvalkijai atstovauja kapse, o dzūkė – iš Pietų Dzūkijos ir t. t.

Vieni drabužiai skirti tiesiog iškirpti ir jais aprengti lėles, o kitus galima nuspalvinti patiems ir taip papildyti lėlių drabužių spintas.

Knygelėje yra lapai, iš kurių visiškai nesudėtingai pasigaminsite vokelius-spintas kiekvieno regiono drabužiams sudėti. Jums tereikės sulenkti lapus per pusę ir suklijuoti kraštus. Iš viršelio galėsite pasidaryti vokelių-spintų dėklą.

Linkime smagios patirties pasineriant j stebuklingą lietuviškų tautinių kostiumų spalvų ir raštų karalystę!

Lėlėms aprengti panaudota Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautinių kostiumų kolekcija (rekonstrukcijos atliktos pagal XIX a.–XX a. pr. šventadieninę valstiečių aprangą, aut. T. Jurkuvienė, D. Keturakienė, L. Ašmonaitienė).