Lietuvių liaudies smuiko muzika
100 kūrinių
Serija „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“
Sudarė ir parengė, įvadą ir komentarus parašė Gaila Kirdienė
Žodinį tekstą redagavo Danutė Skersytė
Natografas Kazimieras Šermukšnis
Natas koregavo Arūnas Lunys, Gaila Kirdienė
Dizainerė Audronė Lasinskienė
Maketuotoja Evelina Mačiūnaitė
Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007. – 273 p.
ISMN M-706208-34-3
Turinys
Pratarmė / 6
Lietuvių liaudies smuikai ir smuiko muzika / 7
Smuikai ir strykai /7
Liaudies smuikininkų repertuaras / 8
Autentiško smuikavimo stiliaus ypatybės / 9
Ženklų paaiškinimai / 13
Pateikėjai, kūriniai ir užrašytojai / 36
Abėcėlinė kūrinių rodyklė / 39
Santrumpos / 41
MARŠAI
1. Maršas / 44
2. Maršas / 45
3. Lietuviškas maršas / 46
4. Maršas / 48
5. Maršas OI LAUKIU LAUKIU / 49
6. Palydų maršas / 50
7. Sutikimo maršas / 52
8. Maršas / 53
9. Maršas DU BROLIUKAI / 55
10. Vestuvinis maršas RŪTŲ VAINIKAS / 57
11. Maršas / 60
12. Vestuvinis maršas / 65
13. Maršas JĖGERIS / 66
POLKOS
14. Juozo Masevičiaus polkutė / 68
15. Katinukų polka / 70
16. Lauro polka / 74
17. Pasalomskio polka / 77
18. Polka DOBILĖLIS / 80
19. Polka OIRA OIRA / 82
20. Polkutė ČYRU ČYRU, DUOK PIPIRŲ / 84
21. Rastenio polka / 87
22. Vilniaus krašto polka / 91
23. Polka OI SESUTĖ DROBES AUDĖ / 93
24. Polka ŠĖŠKUS GAUDA VOVERYTĮ / 95
25. Senųjų diedukų polka / 101
26. Polka su pašokėjimais / 102
27. Dziedulio polka / 107
28. Polkutė / 109
29. Polka / 111
30. Polka / 113
31. Tėvelių polkutė / 117
32. Piršlio polka / 118
33. Polka SENAS DIEDAS PASIGĖRĘS / 119
34. Polka ŠOKO GIRIOJ VOVERYTĖ / 121
35. Savo kūrybos polkutė / 121
36. Połka SENAS DIEDAS NEDAMATO / 123
37. Polkutė TUMBA TUMBA KAIP IŠ RAGO / 125
38. Juokų polkutė / 127
39. Patrepsėjimo polka / 130
40. Polka MEILĖS ŽVILGSNIS / 138
41. RASEINIŲ MAGDĖ / 140
42. Smuikų polka /144
VALSAI
43. Senas valcas / 146
44. Štrauso valsas / 147
45. Valsas / 150
46. Valsas PRAŽUDYTAS GYVENIMAS / 152
47. Valsas ŠIAURUS VĖJAS / 154
48. Valsas UŽ MARIŲ KRANTELIO / 156
49. Valsas / 157
50. Valsas / 160
51. Valsas / 162
52. Valsas / 164
53. Valsas / 165
54. Valsas GIMNAZISTĖ / 167
55. Senoviškas valsas / 169
56. Tėvelių valsiukas / 171
57. Jaunosios valsas / 171
58. Valsas / 172
59. Valcelis ČIGONAS / 174
60. Valsas UŽ PUSĮ LITA / 176
61. Valsas UŽ PUSĮ LITA / 178
62. Valsas / 178
63. Valsas / 195
64. Valsas KAIPGI NEMYLĖTI MAN KAMPELIO ŠITO / 196
KITI ŠOKIAI
65. KLUMPAKOJIS / 198
66. SUKTINIS / 200
67. LEVONIKA /201
68. MAZURKA / 204
69. SEMIOROČKA / 207
70. VINGIERKA / 209
71. SERBINTA / 211
72. ŠIAUČIUKAS / 212
73. KRAKOVIAKAS / 213
74. OBERKAS / 215
75. ANT KALNO KARKLAI / 218
76. LELINDERIS / 220
77. PATISPANAS / 222
78. ALEKSANDROVAS / 225
79. GREIČPOLKĖ / 227
80. PRADED RYTAS AUŠTI / 231
81. LEILINDERIS / 232
82. MANTATŪRIS / 234
83. KADAGYS / 236
84. GRĄŽ(U)OKELIS / 237
85. MALŪNĖLIS / 239
86. BALTAS IR JUODAS KADRILIAI / 242
87. KADRILIUS SENOBIŠKAS, VERSIJA IN G / 245
88. KADRILIUS SENOBIŠKAS, VERSIJA IN D / 248
89. KADRILIS / 249
90. SENOVINIS KETURIŲ DALIŲ KADRILIUS IR UŽBAIGIAMOJI POLKA / 254
91. DOLSKIO FOKSTROTAS / 258
92. FOKSTROTAS / 261
93. FOKSTROTAS MERGYTE, KUR VAŽIUOJI / 262
94. FOKSTROTAS / 264
95. CVINGAS / 266
DAINOS
96. Daina-maršas RUOŠKIS, SESUTE / 267
97. Dainela SVETAINĖLA / 268
98. KAI AŠ TURĖJAU KAIME MERGAITĘ / 269
99. AISIM, BROLELIAI, NAMO / 272
100. Labaryčio daina LABAS RYTAS / 273
Pratarmė
Strykiniai chordofonai, smuiko pirmtakai, o vėliau ir klasikinio pavidalo smuikas jau daug šimtmečių yra vieni iš populiariausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų. Žodį smuikas lietuviai perėmė maždaug X a. iš rytų slavų vakarinių genčių. Šis faktas rodytų, kad lietuviai griežti smuiko pirmtakais pradėjo tą patį šimtmetį, kaip ir tos Europos tautos, kuriose jie paplito anksčiausiai1 . Smuiku lietuviai grieždavo solo ir daugelyje liaudies muzikos ansamblių, kuriuose jis dažnai vedė, buvo pagrindinis melodinis muzikos instrumentas. Būtent smuiką lietuviai vadindavo visų muzikos instrumentų karaliumi. Galima manyti, kad smuikininkai ilgą laiką buvo geriausi instrumentinės šokių ir maršų muzikos žinovai ir puoselėtojai. XX amžiaus antrojoje pusėje pasikeitus kultūros situacijai, liaudies smuikavimo tradicijos sparčiai nyko, todėl tapo aktualu smuiko muziką ne tik tyrinėti, bet ir perteikti jaunajai kartai, supažindinti su autentiško smuikavimo stilistika.
„Lietuvių liaudies smuiko muzika. 100 kūrinių“ – tai bene pirmoji išsamesnė lietuvių autentiškos smuiko muzikos transkripcijų rinktinė2 , kurioje gana tolygiai pateikta kūrinių iš visų Lietuvos etnografinių sričių. Neatstovaujama tik Klaipėdos kraštui, nes lietuvininkų smuiko, kaip ir kitų instrumentų, muzikos užrašyta labai mažai3. Vis dėlto ir šiame leidinyje aptiksite duomenų apie XX a. pirmojoje pusėje Klaipėdos krašte smuikuotus kūrinius, jų melodinius tipus. Kiekvienos žanrų (maršų, polkų, valsų, kitų šokių4 ir dainų) grupės kūriniai išdėstyti pagal etnografines sritis tokia tvarka: Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos. Griežtesnio kūrinių skirstymo pagal regionus atsisakyta dėl kai kurių muzikantų ir jų muzikos priklausymo dviem regionams, pavyzdžiui: iš Punsko–Seinų krašto kilę Juozas Jančas, Jonas Ragažinskas save vadino dzūkais, tačiau gyveno Suvalkijoje (Marijampolės r.), duetu griežę Mykolas Urbonavičius ir Antanas Kavaliauskas gimė Aukštaitijoje, o gyveno Žemaitijoje, ir pan. Kad būtų patogiau naudotis leidiniu, to paties atlikėjo kiekvienos žanrų grupės kūriniai sudėti į vieną pluoštą.
Rinktinę sudaro 45 liaudies smuikininkų (gimusių 1898–1932 m.) repertuaro kūriniai5. Daugelis pateikėjų – iškilūs muzikantai, tikri virtuozai, pavyzdžiui: Kazimieras Augustaitis, Julijonas Babkauskas, Stanislovas Baltrušaitis ir jo sūnus, Feliksas Baltrušaitis6, Albinas Bartnykas, Kazimieras Citavičius, Jonas Danilevičius, Juozas Eimanavičius, Juozas Jančas, Antanas Labenskas, Petras Nevulis, Jonas Ragažinskas, Juozas Svitojus, Justinas Vasiliauskas, Vladas Žeromskis ir kiti. Įžymiojoje žemaičių brolių Domininko ir Jono Lileikių kapeloje trečiuoju smuiku griežė Liudvikas Šimkus, kontrabosu (bésedla) – Fortunatas Sauka. Aukštaičių smuikininkui Jurgiui Stankevičiui paprašius, jam smuiku pritarė (antrino) profesionalus liaudies muzikos atlikėjas ir tyrėjas Evaldas Vyčinas.
Daugiausia kūrinių (73) buvo atrinkta iš Lietuvos liaudies kultūros centro Garso arba Vaizdo įrašų archyvų. Iš vaizdo įrašų ne tik aiškiau matomi štrichai, pirštuotė, kitos griežimo detalės, bet ir kokiais gestais, mimika atsiskleidžia muzikanto artistiškumas. Siekiant plačiau parodyti žanrų ir ypač ansamblinio smuikavimo įvairovę, pateikta kūrinių ir iš kitur: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Garso įrašų archyvo (24) ir „Luokės muzikantai“ plokštelės (3). Rinktinės kūrinių garso įrašai daryti 1976–1998 m., vaizdo įrašai 1989–1994 m.
Padėkos nusipelno kūrinių užrašytojai. Daugiausia rinktinėje publikuojamų kūrinių vienas arba drauge su kitais užrašė Rimas Kavaliauskas (45), Evaldas Vyčinas (34), Arūnas Lunys (17), Vytautas Musteikis (17)8. Rinktinės sudarytoja Gaila Kirdienė(-Siaurukaitė) užrašė 12 kūrinių9 ir visus rinktinėje skelbiamus kūrinius (pagriežtus K. Augustaičio 1993 m. kartu su tuo metu etnoinstrumentologiją studijavusiu Dainiumi Juciumi) detaliai transkribavo 1990–2002 m.
XX a. per įvairias lietuvių tradicines šventes ir jaunimo vakarėliuose liaudies smuikininkai dažniausiai muzikuodavo ne po vieną, o įvairiuose ansambliuose. Smuikų, kaip ir kitų styginių instrumentų, kapelų muzikos įrašų archyvuose turima labai nedaug, todėl ir į šią rinktinę pateko net 86 kūriniai, pagriežti smuikininkų solo. Vis dėlto tikimės, kad skelbiami dviejų smuikų (10), trijų smuikų (1) ir trijų smuikų bei kontraboso (3) muzikos pavyzdžiai, aptartos tradicinio ansamblinio smuikavimo nuostatos, balsų vedimo būdai leis ir kitus kūrinius pritaikyti tradicinėms kapeloms. Kita vertus, kai kurių smuikininkų, pavyzdžiui, Edvardo Kriaučiūno, griežimo stilius, kai nuolat skamba vienos ar dviejų laisvų stygų burdonas ir vienu pirštu išgaunamos lygiagrečios kvintos, yra labiau solinis, negu ansamblinis.
Kūrinių atlikimo klausimai detaliau aptariami skyrelyje apie autentiško smuikavimo stilių ir pastabose prie kiekvieno kūrinio. Leidinyje pateikta ir paprasčiau pagriežtų kūrinių, kuriuos lengvai išmoks pradedantieji, ir sudėtingiau – jie sudomins jau įgudusį smuikininką. Kai kurių to paties melodinio tipo kūrinių pateikta po keletą variantų. Antai Juozas Grikšas „Praded rytas aušti“ pagriežė visiškai paprastai, o Stanislovas Baltrušaitis Greičpolkę – su gausia puošyba, įvairia ritmika ir keliomis tonacijomis10.
Tikimės, kad ši rinktinė pravers pavieniams smuikininkams ir įvairiems ansambliams: papildys jų repertuarą, suteiks žinių apie lietuvių tradicinio smuikavimo stilistiką, ansamblinę balsovadą.
© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.