LIETUVIŲ CHORO MUZIKOS ANTOLOGIJA 1960–1972

V tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Jurijus Kalcas

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktorius Donatas Zakaras
Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Natografai: Žvainys Ivanauskas, Rolandas Skirelis,Robertas Budrys
Vertėja Sonata Zubovienė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010. – 221 p.

ISMN 979-0-706208-40-4

Turinys

Pratarmė / 5

Preface /  7

Zigmas Aleksandravičius

NUDAVĖ DUKRELĘ (SSATBB) / 9

Feliksas Bajoras

TU, VYŠNELA, AUKIE (SATB) / 16

AUGO KLEVELIS (SATB) / 19

Eduardas Balsys

LADUTA TO (SSAATTBB) / 22

LEK GERVĖ (SSAATTBB)  / 32

OI, TEKA BĖGA VAKARINĖ ŽVAIGŽDELĖ (SSSSAA) / 37

Vytautas Barkauskas

PASAKALIJA IŠ SIUITOS „PATETINĖS MINTYS“ (SSAATTBB) / 41

Justinas Bašinskas

KIKILIS (SAATTBB) / 46

VIŠTELA KARKĖ (SSAA) / 50

BALTOSIOS NAKTYS (SA, piano) / 56

Antanas Belazaras

AŠ IŠGINIAU PALŠUS JAUČIUS (SSAATB) / 59

MANO PASAULIS (SATB) / 62

Algimantas Bražinskas

Baladė UPELE ŠVENTOJI (SAAAATTBBBB) / 65

Konstancija Brundzaitė

VARPAI (SSATBB) / 73

LYJANT (SAATB) / 75

SEPTYNIOS MĮSLĖS IŠ LIETUVIŲ TAUTOSAKOS (SSAATBB) / 77

Antanas Budriūnas

KOKS TEN LENGVAS POILSĖLIS (SSA) / 90

Jonas Dambrauskas

VOLUNGĖLĖ (SSAATTBB) / 91

PRIE VARTELIŲ (SSAATTBB) / 95

Vytautas Juozapaitis

BALSALIS GEGUTAS (SAATBB) / 100

Julius Juzeliūnas

SUDEGINKIT MANE (SSAATTBB) / 103

VARNOS (SSAATTBB) / 107

AKMENĖLIS TURI ŠALTĄ ŠIRDĮ (SSATBB) / 111

Vytautas Kairiūkštis

ARAI (SSAATTBB) / 116

KAIMO KAPAI (SATB) / 120

Juozas Karosas

TRYS SESELĖS (SAATTBB, S. solo) / 123

STIKLIUKĖLIS (TTBB) / 128

Konradas Kaveckas

VANDENS LELIJA (SATB, T. solo) / 129

Vytautas Klova

RŪTA ŽALIOJI (SSAATBB, M-sopr. solo) / 132

AVE, VITA (TTTBBB) / 135

OI DZIEMED DZIEMEDĖLI (S Ms Ms ATB) / 140

Bronius Kutavičius

KAIMO KAPINAITĖS (SSAATTBB) / 145

KETURIOS NIDOS MINIATIŪROS (SAATBB) / 149

MARTELĖ (SSAAA) / 154

IDILĖ (SSSSAAAAA) / 158

Vytautas Laurušas

NAKTIES BALSAI (TTTTTBBB) / 167

Teisutis Makačinas

LIETAUS LAŠAI (SSATTBB) / 171

TU-TU-TU, KAS BŪTŲ (SSSAATTBB) / 174

Bruno Markaitis

Kantatos VILNIAUS VARPAI fragmentas (SSAATTBB, S. solo, org.) / 181

Algirdas Martinaitis

VAKAR IR ŠIANDIEN (TTTBB) / 192

Vytautas Montvila

IŠJOJO JOJO, SODAUTO (TTBB) / 194

Vaclovas Paketūras

ANT KALNO MALŪNĖLIS (SATBB) / 199

Laimutis Vilkončius

AI RŪKSTA RŪKSTA (SSATB) / 204

Ciklas GĖLIŲ KALBĖJIMAS (SSAATTBB, S. solo) / 207

Rimvydas Žigaitis

TYLA (SAATBB) / 213

IŠJOJO JOJO (TTBB) / 215

How to pronounce Lithuanian words /  218

Pratarmė

XX a. 7-ojo dešimtmečio okupuotos Lietuvos meno gyvenimą palengvino šiek tiek atsileidę ideologinės kontrolės varžtai ir kiti vadinamojo „atšilimo“ meto totalitarinės santvarkos sistemos pokyčiai. Atgijo vaikų chorų sąjūdis: 1954 m. įsteigtas Radijo vaikų choras, 1959 m. – „Ąžuoliukas“, 1960 m. – „Varpelis“, 1963 m. – „Gintarėlis“, 1965 m. – „Liepaitės“ ir kiti, skatinę kurti atitinkamą repertuarą. Atgaivinta Nepriklausomybės laikais susiformavusi vaikų dainų (kartais kartu ir sporto) švenčių tradicija (1964 m., 1969 m.). Pagaliau leista dainuoti mūsų kraštui brangų kūrinį – Juozo Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“. Tai buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis, neoficialus tautos himnas, visų giedamas atsistojus. Į chorų repertuarą taip pat grįžo kai kurios kitos lietuvių muzikos klasikų dainos.

Dauguma Lietuvos kompozitorių neišvengiamai kūrė opusus, atitinkančius sovietinės ideologijos reikalavimus. Tačiau gaivinančių kūrybos syvų semtasi iš liaudies dainų lobyno; pasinaudota etnografinių regionų dainų specifinėmis savybėmis. Jų melodijos buvo ne tik harmonizuojamos, plėtojamos – pagal liaudies dainas ir sutartines sukurta savitų polifoninių choro kompozicijų (Zigmo Aleksandravičiaus, Vytauto Klovos fugos). Kurti modernesnę muziką padėjo 1958 m. paskelbtas SSKP CK nutarimas, kuriame iš dalies buvo paneigta arši formalizmu vadinto modernumo kritika, išdėstyta analogiškame 1948 m. nutarime. Pirmiausia pasireiškęs Juliaus Juzeliūno, Eduardo Balsio, Antano Rekašiaus orkestro veikaluose, stiliaus naujoviškumas palietė ir choro muziką. Kūrinių chorams muzikinė kalba tapo gerokai sudėtingesnė: autoriams nepakako tradicinio choro partijų kiekio – faktūra praplėsta iki 6–8 balsų divisi kompozicijų; būdinga įvairi ir komplikuota ritmika, poliritmija, harmonijoje gausėja disonansinių sąskambių.

Religinę muziką chorams kūrė išeivijos kompozitoriai, o Lietuvoje – oficialiame muzikos gyvenime nedalyvaujantys bažnyčių vargonininkai, kunigai, taip pat – paslapčiomis – vienas kitas kompozitorius pasaulietis. Tuo laiku sukurti sakralinės tematikos kūriniai imti atlikti bei spausdinti tik atkūrus Nepriklausomybę.

Pajėgiems mėgėjų chorams atsirado galimybė surengti koncertų sovietinio bloko valstybėse (Lenkijoje, VDR ir kt.). Unikalus įvykis – vyrų choras „Varpas“ (vadovas Adolfas Krogertas) 1969 m. tapo konkurso Arece (Italija) laureatu; pelnyti šį vardą ir patraukti tarptautinės visuomenės dėmesį padėjo chorui sukurti įdomūs, savito stiliaus kūriniai – Vytauto Montvilos „Išjojo jojo, sodauto“ (liaudies dainos išdaila) ir Vytauto Laurušo betekstė kompozicija „Nakties balsai“.

Daugelis šio tomo kūrinių jau buvo spausdinti. Iš „Vagos“ leidinių imti šie: Zigmo Aleksandravičiaus „Nudavė dukrelę“, Felikso Bajoro „Tu, vyšnela, aukie“, „Augo klevelis“, Eduardo Balsio „Lek gervė“, „Laduta to“, „Oi teka bėga vakarinė žvaigždelė“, Vytauto Barkausko Pasakalija iš siuitos „Patetinės mintys“, Antano Belazaro „Aš išginiau palšus jaučius“, Algimanto Bražinsko baladė „Upele Šventoji“, Konstancijos Brundzaitės „Varpai“, „Lyjant“, „Septynios mįslės iš lietuvių tautosakos”, Jono Dambrausko „Volungėlė“, „Prie vartelių“, Vytauto Kairiūkščio „Arai“, „Kaimo kapai“, Juozo Karoso „Stikliukėlis“, Vytauto Klovos „Rūta žalioji“, „Ave, vita“, „Oi dziemed dziemedėli“, Broniaus Kutavičiaus „Kaimo kapinaitės“, „Keturios Nidos miniatiūros“, „Martelė“, „Idilė“, Vytauto Laurušo „Nakties balsai“, Algirdo Martinaičio „Vakar ir šiandien“, Vytauto Montvilos „Išjojo jojo, sodauto“, Rimvydo Žigaičio „Tyla“.

Justino Bašinsko „Kikilį“ ir „Vištela karkė“ buvo išleidę Liaudies meno rūmai, Vytauto Juozapaičio „Balsalis gegutas“ ir Laimučio Vilkončiaus „Ai, rūksta, rūksta” – Lietuvos liaudies kultūros centras.

Iš Valstybinės grožinės literatūros leidyklos leidinių perspausdinti Justino Bašinsko „Baltosios naktys“, Antano Bud-riūno „Koks ten lengvas poilsėlis“, Juliaus Juzeliūno „Sudeginkit mane“, „Varnos“, „Akmenėlis turi šaltą širdį“, Konrado Kavecko „Vandens lelija“.

Juozo Karoso harmonizuotą liaudies dainą „Trys seselės“ anksčiau paskelbė J. Petronio leidykla.

Čikagos lietuvių opera ir M. Morkūno spaustuvė (Čikaga, Ilinojus) išspausdino Bruno Markaičio kantatą „Vilniaus varpai“.

Antano Belazaro „Mano pasaulis“, Teisučio Makačino „Tu-tu-tu, kas būtų“, „Lietaus lašai“, Laimučio Vilkončiaus ciklas „Gėlių kalbėjimas“, Rimvydo Žigaičio „Išjojo jojo“ spausdinami iš kompozitorių rankraščių.

Kūrinių atrankos kriterijai:

– dėl leidinio apimties atsisakyta stambios formos kūrinių;

– kūrinio sudėtingumas įtakos neturėjo;

– neribojo kūrinio žanras ir sudėtis. Pateikiami originalūs kūriniai, liaudies dainų išdailos ir plėtotės, kūriniai mišriems ir lygių balsų chorams, kūriniai a cappella, su solistais ir pritariant instrumentu;

– stengtasi pristatyti visus tuo metu muziką chorams kūrusius kompozitorius;

– kompozitoriaus kūrinių kiekis proporcingas jo kūrybiniam produktyvumui.

Kūriniai Antologijoje pateikiami abėcėlės tvarka pagal kompozitoriaus pavardės pirmąją raidę. Į šį tomą įtraukti kai kurie chronologijos ribas peržengiantys kūriniai, kurie nepateko į kitus tomus, bet būtini kompozitoriaus kūrybai pristatyti.

Kita turima informacija apie kūrinius pateikiama taip: kiekvieno kūrinio pirmame puslapyje parašytas kūrinio pavadinimas, sukūrimo metai (jei žinomi), kompozitoriaus vardas, pavardė ir gimimo (mirties) metai; teksto autoriaus vardas ir pavardė.

Turinyje nurodyti kompozitoriaus vardas ir pavardė, kūrinio pavadinimas ir atlikėjų sudėtis.

Jurijus Kalcas

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010