LIETUVIŲ CHORO MUZIKOS ANTOLOGIJA 1999–2008

IX tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Vaclovas Augustinas

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktorius Donatas Zakaras
Lietuviškų tekstų redaktorė Renata Radavičiūtė
Lotyniškų tekstų redaktorė Živilė Tamaševičienė
Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Natografas Robertas Budrys
Vertėjai: Sonata Zubovienė, Jonas Tamulionis

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2011. – 314 p.

ISMN 979-0-706208-44-2

Turinys

Pratarmė / 5

Vaclovas Augustinas

ANOJ PUSĖJ DUNOJĖLIO (SATB, S solo) / 15

LUX AETERNA (SATB, SATB, SATB) / 19

Vytautas Barkauskas

GNUS DEI (SATB, Org) / 66

Vidmantas Bartulis

NIEKŲ DAINELĖ  (SATB, SATB) / 75

Zita Bružaitė

BALTOJI IMPRESIJA  (SATB, Vn) / 83

Dalia Kairaitytė

DEDIKACIJA  (SATB, S solo) / 92

Jurijus Kalcas

ALLELUIA (TTBB) / 101

AVE MARIS STELLA (TTBB) / 105

Giedrius Kuprevičius

ANT KALNELIO,  ANT AUKŠTOJO (SATB tenoro ir soprano solo) / 109

Algirdas Martinaitis

Ciklo PENKIOS INVOKACIJOS ŠV. PRANCIŠKUI dalys (SATB) / 114

AGNUS DEI / 114

SALUTO ALLA BEATA VERGINE MARIA / 120

TI ADORIAMO SIGNORE GESU CHRISTO / 129

Jurgita Mieželytė

O IGNIS SPIRITUS PARACLITI (SSAATTBB) / 137

Vytautas Miškinis

AVE MARIS STELLA  (SSAA) / 151

CANTATE DOMINO  (TTBB) / 155

JUBILATE DEO NR. 2 (SATB) / 160

Nijolė Sinkevičiūtė

AVE MARIA  (SSAA) / 167

ULIOJ, BITELA, ULIOJ (SATB) / 170

Giedrius Svilainis

AVE MARIA (SATB, SATB, SATB, SATB, SSATB soli) / 179

VOX POPULI, VOX DEI  (SATB) / 216

ŽUVŲ MĮSLĖS  (SATB, skudučiai) / 223

Jonas Tamulionis

ENDECHA DE LAS DOS ISLAS  (SATB) / 240

Kristina Vasiliauskaitė

MIŠIOS ŠV. CECILIJOS GARBEI (SATB, Org) / 248

IN PASSIONE ET MORTE DOMINI / 271

DEVYNI DIDŽIOJO PENKTADIENIO MOTETAI (SATB)

I. OMNES AMICI / 271

II. VELUM TEMPLI / 274

III. VINEA MEA ELECTA / 277

IV. TAMQUAM AD LATRONEM / 279

V. TENEBRAE FACTE SUNT / 282

VI. ANIMAM MEAM / 285

VII.     TRADIDERUNT ME / 288

VIII.    JESUM TRADIDIT / 290

IX. CALIGAVERUNT OCULI MEI / 292

Donatas Zakaras

IN MONTE OLIVETI  (SATB) / 294

PARBĖG LAIVELIS  (SATB) / 297

Pratarmė

Sklaidant 1999–2008 metais lietuvių kompozitorių sukurtas chorines partitūras sunku būtų įžvelgti vyraujančias tendencijas, naujai atsiradusias kūrybines madas ar kryptis. Stiliaus ir muzikinės kalbos požiūriu 1990–1998 m. laikotarpis yra labai įvairus – kiekvienas kompozitorius natūraliai plėtoja savo individualų braižą.

Trumpai pristatome IX Antologijos tome publikuojamų kūrinių autorius.

Vaclovas Augustinas – itin įvairiapusė asmenybė, sėkmingai besireiškianti pačiose įvairiausiose muzikos terpėse. Jis yra puikus choro dirigentas, nuo 1992 m. vadovaujantis Vilniaus savivaldybės kameriniam chorui „Jauna muzika“, nuolat kviečiamas į įvairius tarptautinius choro dirigentų seminarus ir festivalius. V. Augustinas taip pat yra populiarus aranžuotojas bei choro muzikos kūrėjas, jo modalias, kontempliatyvias ar ekstatiškas, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose premijas pelniusias kompozicijas noriai į savo repertuarą įtraukia įvairūs chorai ir muzikos leidyklos. Antologijoje pristatomi du V. Augustino kūriniai – lietuvių liaudies dainos plėtotė „Anoj pusėj Dunojėlio“ ir „Gaidos“ festivalio užsakymu sukurtas „Lux aeterna“. Pastarasis buvo pripažintas geriausiu 2004 m. lietuvių muzikos kūriniu chorinių kūrinių kategorijoje Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamame geriausių metų kūrinių konkurse.

Vytautas Barkauskas – vienas pirmųjų Lietuvoje išbandęs serializmo, aleatorikos, polistilistikos galimybes, vėliau pasukęs intuityvesnio komponavimo link, siekdamas natūralaus skambesio grožio, kurdamas kameriškesnes, intymesnes, neretai tylių kulminacijų kompozicijas. Įvaldęs įvairias XX a. kompozicines technikas, kompozitorius nuosekliai evoliucionuoja, tobulindamas muzikinės kalbos išraišką. „Nesilaikau vienos apibrėžtos kompozicinės sistemos, bet nuolat ieškau natūralios stilistinės sintezės“, – sako V. Barkauskas. Antologijoje pristatomas „Agnus Dei“ mišriam chorui ir vargonams.

Vidmantas Bartulis – grynosios ir taikomosios, kamerinės ir simfoninės, instrumentinės ir vokalinės, sceninės ir studijinės, teatro ir kino, elektroninės ir multimedinės muzikos autorius – iš lietuvių kompozitorių išsiskiria ypatingu produktyvumu, žanriniu universalumu, stilių bei manierų įvairove. Šiame tome pateikiama humoristinė V. Bartulio pjesė mišriam chorui „Niekų dainelė“.

Zitos Bružaitės kūryba įvairialypė. Susidaro įspūdis, tarsi ji sąmoningai keistų braižą, tai prabildama filosofine išmintimi, tai pokštaudama lyg viduramžių špylmanas. Kompozitorė savo kūriniuose laisvai jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. Antologijoje kompozitorė pristatoma subtilia miniatiūra mišriam chorui ir smuikui „Baltoji impresija“.

Dalios Kairaitytės vokalinėje ir chorinėje muzikoje svarbus glaudus teksto ir muzikos ryšys. Poetinis tekstas čia tiesiogiai veikia ritmiką, o prasminių teksto akcentų iškėlimas bei išplėtimas dažnai lemia metro kaitą ir visą kūrinio formą. Antologijoje pateikiama D. Kairaitytės „Dedikacija“ mišriam chorui ir sopranui solo.

Jurijus Kalcas – chorvedys ir kompozitorius, puikiai išmanantis choro specifiką, savo kūryboje išradingai derinantis džiazo ir akademinės muzikos idiomas, Antologijoje pristatomas dviem vyrų chorui skirtais motetais „Alleluia“ ir „Ave maris stela“.

Giedrius Kuprevičius – įvairiapusė asmenybė, pedagogas, eseistas ir polemistas, kurio didžioji gyvenimo dalis susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: 1980–1987 m. jis vadovavo Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“, nuo 1957 m. nuolat skambina Kauno karilionu, o 1998 m. paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitorius yra sukūręs vieną žinomiausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“ (1975), o šio miuziklo daina „Kregždutės“ yra vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Jis nuolat kuria ir tradicinių žanrų muziką: operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių vyrauja improvizacinis pradas, pastebimos ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu. Antologijoje pristatomas operos „Prūsai“ choras „Ant kalnelio, ant aukštojo“.

Algirdas Martinaitis, sukūręs įspūdingą „Pradžios ir pabaigos knygą“ – aštuonių savarankiškų dalių ciklą, kurio diapazonas aprėpia nuo Geoge’o Orwello dvasios persunktos satyriškos garsų naujakalbės („Septyni gyvulizmo priesakai“) iki teatrališkai kaukiančių sirenų bei galandimo staklių („Armo Christi“), pasineria į religinės muzikos pasaulį. Tiek šv. Pranciškaus Asyžiečio ideologija persmelktose ir pagal jo tekstus parašytose bažnytinėse giesmėse, tiek stambiuose koncertiniuose religinės tematikos kūriniuose kompozitorius savitai jungia kantičkinio giedojimo ir šiuolaikinės vakarietiškos muzikos, kuriai atstovauja Olivier Messiaenas, Arvo Pärtas, Johnas Taveneris ar Henrykas Góreckis, tradicijas. Antologijoje publikuojamos trys dalys iš ciklo „Penkios invokacijos šv. Pranciškui“.

Jurgita Mieželytė išgarsėjo kūriniu „O ignis Spiritus Paracliti“, 2007 m. jaunųjų kompozitorių choro muzikos konkurse „Vox juventutis“ laimėjusiu visus įmanomus apdovanojimus – pripažintu geriausia kompozicija religiniu tekstu bei pelniusiu specialiuosius atlikėjų ir publikos prizus. Vėliau šis kūrinys kelerius metus buvo choro „Jauna muzika“ repertuaro puošmena ir ne kartą skambėjo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose.

Vytautas Miškinis – vienas produktyviausių ir bene labiausiai pasaulyje žinomų Lietuvos choro muzikos kūrėjų. Religinė V. Miškinio muzika dažniausiai grindžiama lotynišku liturginiu tekstu. Kūrinių faktūra – melodinė harmoninė, kartais įtraukiant polifonijos, aleatorikos ar sonoristikos elementų. Nuo 1993 m. V. Miškinio kūriniai skamba visose Lietuvos moksleivių, Pasaulio lietuvių, studentų („Gaudeamus“) dainų šventėse. Nemažai jo kūrinių pelnė įvairių konkursų apdovanojimus Lietuvoje, buvo privalomi tarptautiniuose chorų ir choro dirigentų konkursuose Italijoje, Austrijoje, Argentinoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitur. Šiame Antologijos tome pristatomi trys skirtingos sudėties chorams skirti motetai – „Ave maris stella“ moterų chorui, „Cantate Domino“ vyrų chorui ir „Jubilate Deo Nr. 2“ mišriam chorui.

Pagrindinę Nijolės Sinkevičiūtės kūrybos dalį sudaro choro muzika. Kompozitorė bendradarbiauja su Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choru, nuolat papildydama choro repertuarą naujais kūriniais. Siekdama geriau perprasti choro muzikos specifiką, nuo 1996 m. dainuoja Klaipėdos chore „Aukuras“ ir nuolat jam rašo kūrinius. N. Sinkevičiūtės kūriniai skambėjo Lietuvos moksleivių (1996), Pasaulio lietuvių (1997) ir Baltoskandijos dainų šventėse (2002); keturi kūriniai buvo įtraukti į 2003 m. dainų šventės repertuarą. Choro kompozicijos „Bitės“, „Bildukas“, „Naktis tvartelyje“, „Carpe diem“ skamba konkursuose ir festivaliuose užsienyje, nuolat įtraukiami į Lietuvos chorų gastrolių repertuarą. Šiame Antologijos tome autorė pristatoma dviem kūriniais – „Ave Maria“ moterų chorui ir „Ulioj, bitela, ulioj“ mišriam chorui.

Bene svarbiausia Giedriaus Svilainio kūrybos sritis – religinė choro muzika. Jo kūriniai itin mėgstami lietuvių ir užsienio atlikėjų. Įgijęs chorvedžio ir kompozitoriaus išsilavinimą, kompozitorius puikiai išmano choro specifiką ir siekia kurti ekspresyvią bei efektingą muziką, apimančią rimtosios ir pramoginės muzikos idiomas. Pastaruoju metu G. Svilainis kuria naują jo vadovaujamo valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ repertuarą, nemažai originalių kompozicijų liaudies instrumentams bei imasi liaudies kūrybos aranžuočių. Antologijoje pristatomi trys kompozitoriaus kūriniai – plačiai pasaulyje paplitęs „Vox populi, vox Dei“, įspūdinga polichorinė kompozicija „Ave Maria“ ir humoristinė pjesė „Žuvų mįslės“.

Jono Tamulionio vardas jau daugelį metų siejamas su keliais jo kūrybos kryptį žyminčiais kelrodžiais: Ispanija, gitara, akordeonu ir choru – opusais ispanų poetų ir lietuvių liaudies dainų tekstais. Nemažai ispaniškos ir lietuviškos tematikos kūrinių sukurta į konkursus vykstančių chorų užsakymu. Virtuoziški, efektingi, linksmi ir dažniausiai labai greito tempo konkursiniai J. Tamulionio opusai yra tapę autoriaus vizitine kortele. Tai itin produktyvus kompozitorius, per 1999–2008 m. sukūręs daugiau nei 30 choro kūrinių. Kompozitoriaus muzikiniam mąstymui būdingas lineariškumas, polifoniškumas, neoklasicistinės išraiškos priemonės. Antologijoje pateikiama nepaprastai paveiki ispanų poeto Pedro Lezcano eilėraščio interpretacija „Endecha de las dos islas“.

Kristinos Vasiliauskaitės kūryboje vyrauja religinė choro bei vokalinė muzika vaikams. Daugiausia ji kuria smulkios formos kūrinius – dainas, giesmes, pjeses, mišių giesmes. Jos kuriamai bažnytinei muzikai būdingas faktūros skaid-rumas, diatoninės dermės, romantiško emocionalumo persmelkta melodika, dėl to kompozitorės muzika populiari Lietuvoje ir užsienyje, ypač JAV – čia  jos kūrybą leidžia „Santa Barbara Music Publishing“ bei „Augsburg–Fortress Publishers“. K. Vasiliauskaitė dažnai sulaukia Amerikos chorų užsakymų sukurti naujų kūrinių, kurie įtraukiami į koncertinius turus. Antologijoje publikuojamos „Mišios Šv. Cecilijos garbei“ ir stambus devynių motetų ciklas „In passione et morte Domini“.

Donatas Zakaras kūrybinį kelią pradėjo 1999 m. Nuo pat vaikystės dainavęs choruose, įgijęs chorvedžio ir kompozitoriaus išsilavinimą, kūrėjas puikiai išmano choro specifiką ir žmogaus balso galimybes. Išskirtinis kompozitoriaus vokalinės kūrybos bruožas – ypatinga pagarba dainininkui ir jo balsui. 2006 m. pradėjęs dirbti Lietuvos liaudies kultūros centro Muzikos poskyrio vyriausiuoju specialistu, lietuvių choro kultūrai D. Zakaras tapo svarbus dviem aspektais – kaip ryškus ir talentingas kūrėjas bei kaip vienas Lietuvos chorinio gyvenimo koordinatorių. Antologijoje kompozitorius pristatomas lietuvių liaudies dainos išdaila „Parbėg laivelis“ ir keturbalsiu motetu „In monte Oliveti“.

Išstudijavus aptariamojo laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrinių sąrašus matyti, kad dauguma autorių mieliau renkasi religinę tematiką. Iš 34 šiame Antologijos tome pristatomų kūrinių 24 parašyti religiniais tekstais.

Sudarant panašaus pobūdžio rinkinį nelengva apsispręsti, kuriuos kūrinius pasirinkti. Štai kai kurie atrankos kriterijai:

– dėl leidinio apimties atsisakyta stambios formos vokalinių instrumentinių kūrinių;

– įtakos neturėjo kūrinio sudėtingumas;

– neribojo kūrinio žanras, kalba ir sudėtis, todėl Antologijoje – ir religiniai, ir pasaulietiniai kūriniai; kūriniai lietuvių, lotynų ir kitomis kalbomis; kūriniai mišriems ir lygių balsų chorams; kūriniai a cappella ir pritariant instrumentais;

– stengtasi pristatyti visus tuo metu choro muziką kūrusius kompozitorius;

– pirmiausia į Antologiją pateko kūriniai, išsiskiriantys turtingesne atlikimo ir įrašų istorija.

Visi IX Antologijos tomo kūriniai užrašyti tradicine notacija, todėl nereikalauja atskiro paaiškinimo, o kai kuriuos nestandartinius garso išgavimo būdus autoriai paaiškina tiesiog partitūrose – prie gaidų arba išnašose.

Kūriniai Antologijoje pateikiami abėcėlės tvarka pagal kompozitoriaus pavardės pirmąją raidę.

Faktinė informacija apie kūrinius pateikiama tokia tvarka: kiekvieno kūrinio pirmame puslapyje parašytas kūrinio pavadinimas, sukūrimo metai, kompozitoriaus vardas, pavardė ir gimimo (mirties) metai, teksto autoriaus vardas ir pavardė arba kitoks šaltinis.

Turinyje nurodyti kompozitoriaus vardas ir pavardė, kūrinio pavadinimas ir atlikėjų sudėtis.

Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ ir „Lux aeterna“, J. Kalco „Alleluia“ ir „Ave maris stella“, V. Miškinio „Ave maris stella“, „Cantate Domino“ ir „Jubilate Deo Nr. 2“ jau buvo publikuoti kitose šalyse. Lietuvių choro muzikos antologijoje jie spausdinami gavus leidybos teisę turinčių leidyklų sutikimą. Leidyklų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys pateikti kiekvieno kūrinio pirmo puslapio apačioje.

Kai kurie kūriniai jau anksčiau publikuoti Lietuvoje: V. Bartulio „Niekų dainelė“ – Dainuok ir keliauk, I: dainos jaunimo mišriam chorui. – Kaunas: Polihimnija, 2010;  K. Vasiliauskaitės „Mišios Šv. Cecilijos garbei“ ir devyni Didžiojo penktadienio motetai „In passione et morte Domini” išleisti pačios autorės iniciatyva. Kiti kūriniai publikuojami pirmą kartą.

Pratarmėje panaudota Muzikos informacijos ir leidybos centro medžiaga. Daugiau informacijos apie kompozitorius (biografija, išsamus kūrinių sąrašas, nuorodos į leidyklas ir įrašus) sukaupta Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro kataloge „Lietuvių muzika chorui“ ir interneto svetainėse www.mxl.lt, www.mic.lt.

Vaclovas Augustinas

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2011