Varžybiniai rateliai ir šokiai

Leidinių ciklas – Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui

II knyga, II dalis

Sudarytoja Audronė Vakarinienė, redaktorė Renata Radavičiūtė, natografas Arvydas Adamonis.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 296 p.

ISBN 978-609-8166-14-9 (bendras)
ISBN 978-609-8166-20-0

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Turinys

PRATARMĖ

VYRŲ ŠOKIAI
SOLINIAI / 15
Kazoko variantai / 15
varžybiniai / soliniai demonstruojant vikrumą, jėgą / 15
atkartojant vedlio rodomus veiksmus /18
su lazdomis / 19
Kiti šokiai su nuoroda šoka kaip „Kazoką“ / 20
1. Taukačikas / 20
2. Bičkus / 20
3. Šešnytis / 20
4. Šokakojis (dzvikojis) / 21
5. Šiaučius /21
6. Tursas / 22
7. Kazokas žydiškas / Ingelažikas / Anglėzas (Engelčikas) / 23
8. Čižikas / 24
Kiti soliniai vyrų šokiai / 24
1. Heiduka / 24
2. Džigūnas / 25
3. Smertelis / 27
4. Lapė / 28
5. Žalnierėlis / 28
6. Šakalinis (Lietuviškas kazokas) / 29
7. Pakeltkojis / 30
8. Mikitos (be lazdų) variantai / 31
9. Talkačikas / 33
10. Tabalas / 33
11. Čigonas / 34
12. Muštinis / 34
13. Ickės ratai / 35
14. Žydelio šokis / 36
15. Šlubiai / 37
16. Teke Šmurki / 37
17. Icke šmulke / 39
18. Kepurinė / 40
19. Aš berniukas kaip spirgiukas / 40
20. Kryžiokas / 44
21. Sukčius / 46
SU LAZDOMIS / 47
Vikrumo demonstravimas / 48
šokinėjant per pakeltas lazdas / 48
1. Mikitos variantai / 48
2. Irška mauška / 54
sukantis po aukštai iškeltomis lazdomis / 54
1. Mikitos variantai / 54
peržengiant ant žemės padėtas lazdas / 57
1. Mikitos variantai / 57
šokinėjant per ant žemės sukryžiuotas / nesukryžiuotas lazdas / 58
dviese / keturiese
1. Mikitos variantai / 58
2. Daukančikas / 63
3. Talkačika / 64
4. Žirklės / 64
5. Strykt, strakt (Talkačekas) / 65
6. Lapelė / 67
7. Balanėlė / 70
8. Kazokas / 71
9. Icki picki / 71
grupėje
1. Mikitos variantai / 73
2. Šakalinis / 76
Kova / 77
1. Taukačikas / Taukašikis / Tilkačiukas (Tiltačiukas) / Talkačikas (Talkačika) / 78
2. Grūstas (Taukačikas) / 81
3. Žalnierukas / 82
4. Šakalinis / 82
5. Bulius / 82
RATELIAI IR ŠOKIAI KALENDORINĖSE, ŠEIMOS, DARBŲ ŠVENTĖSE IR APEIGOSE
KALENDORINIŲ APEIGŲ CIKLAS / 87
žiema: adventas, Kalėdos, Užgavėnės / 87
1. Statau statau ciltų / 87
2. Genys / 88
3. Žvirblis / 89
4. Antytė / 89
5. Oloj, laputė oloj / 90
6. Katinas ant pečiaus / 92
7. Kralikai / 93
8. Leliušė / 93
9. Sau porelę susirask / 94
10. Padabonė / 95
11. Pasėstinis / 95
12. Meškos vedimas / 96
13. Meškinas (Medų kopc) / 96
14. Meškutė I / 96
15. Meškutė II / 97
16. Meška / 98
17. Meškutis / 100
18. Oželis darži / 101
19. Vai, išeiki, oželi / 102
20. Aš oželis Mikitų / 104
21. Oželis / 105
22. Ciguon‘s / 106
23. Čigonėlis / 107
24. Ubagas su terbom / Ubagėlis / 109
25. Šalta šalta / 112
26. Kaip tik žiema jau atėjo / 112
27. Viliotinis / 114
28. Bergždenikių šokis / 115
pavasaris: gavėnia, Velykos, Jurginės / 116
1. Vokietukas / 116
2. Šoko pimpė po pievų (Linton šokc) / 117
3. Pempė / 119
4. Grūšelė / 120
5. Močiute, gegute / 122
6. Gegužė / 123
7. Tėvas Jurgis / 125
8. Jurgis (Slinkis, Šliukis) / 126
vasara: Sekminės, Joninės / 126
1. Oi tu mergele, tu kupolijyte / 126
2. Švento Jono vakarėlį / 128
3. Turiu dvi, turiu tris / 130
4. Ant tėvo dvarelio / 131
5. Po beržyną vaikščiojau / 132
6. Augo Jonas / 134
7. Jons pons / 136
8. Jonelis, bernelis / 138
9. Ant Jono vardinių (imeninų) / 139
DARBO APEIGŲ CIKLAS / 140
pabaigtuvės, talkos, derliaus šventės / 140
1. Daukančikas / 140
2. Eina jaučiai (veršiai) badynių / 141
3. Pradalgėliai / Šiandien graži diena / 142
4. Rugeliai / 146
5. Veda veda verumbė / 148
6. Vėrubė / 149
7. Kurapkytė rugiuos / 150
8. Pakrėstinis / 153
9. Va taip sėjau linelius / 154
10. Linelis / 155
11. Pasėjau linelius / Aš pasėjau linelį / 156
12. Šokis su spragilu / 158
13. Kubilas / 158
ŠEIMOS APEIGŲ CIKLAS / 161
krikštynos / 161
1. Kepurinė / 161
2. Kūmų šokis ir būsimų vaiko dantų patikrinimas / 162
3. Avietėlė / 163
4. Mikita / 164
5. Suglaustinis / 166
vardynos / 168
1. Išsikepsim pyragėlį / 168
piemenų išbandymas / įrašymas į bernus (iniciacija) / 169
2. Bindžikas / 170
3. Šokis su spragilu / 171
4. Krise-Rise / 171
5. Polka iš po kašiko / 172
6. Onikė / 172
7. Pagalvėlė / Paduškėlė / 172
8. Apaščios polka / 176
9. Skinti vyšnią / 176
10. Sukčius I / 176
11. Pampaljonis (Pampaljonas) / 177
vestuvės / 183
1. Megela graži / 183
2. Sukas vejas apynėlis / 184
3. Prie sraunios upės / 188
4. Sukčius II / 190
5. Jaunosios išbandymas šokiu / Vainiko šokdinimas / 191
6. Čigonas / 191
7. Pasiutėlis / 192
8. Mikita / 192
9. Taukašikis / 194
10. Ant mergelių vestuvių / Ant vaikina vestuvių / 194
11. Piršlybos / 196
12. Padabonė / 196
13. Karūnacija / 197
14. Kaip tik žiema jau atėjo / 198
15. Lindytinės / 198
16. Laivelis / Atgužuoja laivelis / Atliūliuoja laivelis / 198
17. Avietėlė šalia kelio / 201
18. Suktinis / 205
19. Saldinukas / 205
20. Šocas (Šucas) / 206
21. Šio rudenio / Upė teka / 209
22. Veselia / 213
23. Tabalas / 214
24. Kukarkų šokdinimas / 214
25. Šakalinis (Lietuviškas kazokas) / 215
26. Aplinkinis / 215
įkurtuvės / 216
1. Pastatytė nomā / 216
2. Vėlka oudeg / 217
GALIMI VYRŲ ŠOKIŲ JUDESIAI, ŽINGSNIAI
SOLINIAI ŠOKIAI / 220
po vieną / 220
dviese / 234
grupėje / 255
ŠOKIAI SU LAZDOMIS / 257
šokinėjant per ant žemės padėtą lazdą (-as) / 257
dviese / 257
grupėje / 263
šokinėjant per dvi ant žemės sukryžiuotas lazdas / 263
po vieną / 263
dviese / keturiese / 269
poromis / 270
grupėje / 273
rugtyniaujant / kovojant / 274
po vieną / 274
dviese / 274
grupėje / 278
Abėcėlinė rodyklė / 283
Santrumpos / 288
Literatūra / 289

Pratarmė

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno
archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Esama nemažai tradicinio šokamojo ir žaidybinio repertuaro publikacijų. Pirmosiose pateikiami įvairūs bet kurioje Lietuvos vietovėje užrašyti šokiai, žaidimai, rateliai (Lietuvių tautosaka, T. 5. – Vilnius, 1968, skyrius Žaidimai ir šokiai; Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai / sudarė Alina Kirvaitienė. – Vilnius, 1991; Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai: metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams / sudarė Alina Kirvaitienė // Trečiasis pataisytas ir papildytas leidinys. – Vilnius, 1998 ir kt.). Vėliau atsirado specializuotų, Lietuvos regionams būdingą repertuarą („Šoks broliukai šokinį. Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai. – Vilnius, 2001) ar atskirą, pavyzdžiui, kadrilinių šokių tradiciją atspindinčių (vaizdo filmas „Kadriliniai šokiai“), taip pat pagal tematiką ir atlikimo formą suskirstytų (Šalavijo rūtelė, I dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1994; Šalavijo rūtelė, II dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1998) leidinių.

Šis leidinių ciklas išsiskiria tuo, jog pirmą kartą užsimota pateikti jaunimui – labiausiai šokančiai, žaidžiančiai, tarp savęs besivaržančiai amžiaus grupei – tinkamiausius žaidimus, ratelius ir šokius. Kartu siekta praturtinti dabarties tradicinių šokių šokėjų, folkloro ansamblių dalyvių, vaikų ir moksleivių repertuarą, iškeliant į dienos šviesą tai, kas iki šiol saugota archyvuose, arba dar kartą iš naujo atkreipiant dėmesį, redaguojant, išsamiau aprašant tai, kas jau publikuota, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tarkim, nepakankamai detalizuoto, dviprasmiško, pateikto be melodijos, nepasiūlant jokios alternatyvos, aprašo) nepastebėta ir nevartojama.

Kas gi tinkamiausia, būdinga jauniems žmonėms ir skiria juos nuo brandesnių? Pastarieji, ko gero, jau atsakę sau į egzistencinius klausimus, kas aš esu, ko vertas ir pan. O jaunimas dar tik ieško, aiškinasi tarpusavyje, įrodinėja aplinkiniams, ypač viena lytis kitai, siekia patikti, būti vertais, geresniais, geriausiais. Tad varžosi, rungtyniauja, siekia jei ne laimėti, tai bent kuo geriau pasirodyti. Visur ir visada, juolab šokdami ir žaisdami. Tad parenkant jaunimui patrauklų, jų fizinę būklę (geriausią per visą gyvenimą) atliepiantį, amžiaus tarpsnio aktualijas atspindintį, iššūkių keliantį repertuarą, ne tik ieškota sudėtingesnių, vingresnių, įmantresnių, ambicingesnes užduotis keliančių šokių, ratelių, žaidimų, bet ir pastebėta bei stengtasi išryškinti svarbi, dar niekada reikšmingiau netyrinėta mūsų choreografinio folkloro ypatybė – varžybiškumas.

Anksčiau varžybiškumas, noras net ir šokant, žaidžiant, linksminantis įrodyti savo gebėjimus, įgūdžius turėjo konkrečias priežastis: jei negebėsi įveikti išbandymo, laimėti jėgos, vikrumo ar sumanumo varžytuvių, gerai pašokti ir pan., nebūsi priimtas į jaunimėlį – neperžengsi pačio pirmojo jaunuolio gyvenimo slenksčio. Tai neabejotinai buvo savotiška iniciacija, patikrinimas, ar sugebi susidoroti su svarbiomis kaimo bendruomenės užduotimis, darbais, ar esi pakankamai brandus ir pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Fizinių pratimų, žaidimų, varžybinių šokių vengę žmonės seniau vadinti slunkiais, pelėdomis, iš jų juoktasi ir šaipytasi: „sugniužęs lyg pelų maišas“, „žirglioja it bitis šakume nešdamas“, „knakso it kumelė snausdamas“, „kur jam žaidimas, jeigu jis nė per šiaudą neperlipa“.

XXI a., pasikeitus gyvenimo būdui, darbinei žmonių veiklai, siekiams, daugelis varžybiniams šokiams, žaidimams bei rateliams gyvuoti ir klestėti būtinų sąlygų neteko reikšmės. Viena svarbių aplinkybių ta, jog kūno fizinis lavinimas šiandien nėra gyvybiškai svarbus dirbant kasdienius, būtinus darbus, nes jie nebereikalauja tiek fizinės jėgos, vikrumo ir sumanumo. Fiziškai kūnas dažniau lavinamas sporto klube, o ne dirbant, juolab žaidžiant ar besivaržant. Kita pakitusi aplinkybė – sumenkęs bendruomeniškumas, darbas ir pasilinksminimas drauge. Į jaunimo bendruomenę nereikia „įsirašyti“, įrodant savo tinkamumą išbandymais ir varžytuvėmis. Savo gebėjimus ir tinkamumą užimti tam tikrą statusą suaugusiųjų pasaulyje jaunimas įrodinėja kitais būdais. Tačiau smagūs varžybiniai šokiai bei rateliai, žaidimai, nors ne taip gausiai kaip senelių ir prosenelių laikais, gyvuoja ir šiais laikais: jų nepamiršta daugelis šeimų, vakaronėse, koncertuose gaivina folkloro ansambliai, darželiuose ir mokyklose noriai mokosi bei naudoja vaikai ir moksleiviai, mėgaujasi šokių klubų ir jaunimo stovyklų dalyviai. Net kadaise buvę apeiginiai žaidimai, rateliai ir šokiai šiandien naujai įprasminami, įvairiai interpretuojami, naudojami šiuolaikinėse kalendorinėse ir šeimos šventėse, renginiuose. Vaikai daugelį jų tiesiog kas dieną žaidžia: jiems ypač patinka vaidybiniai, judrūs persirengėlių žaidimai ir šokiai, fantų išpirkimai, sulaukus Senelio Kalėdos ar kalėdautojų mainais už dovanas tinkami žaisti rateliai, mįslės, įvairios varžybinės užduotys bei šokiai. Netekusi savo tikrosios – maginės – reikšmės, apeiginė tautosaka virto jaunimo susiėjimų pramogomis, kai kuriuos jaunimo žaidimus perėmė vaikai.

Įvairią leidinių ciklo jaunimui medžiagą nutarta publikuoti trimis knygomis. Į pirmąją sudėti tradiciniai žaidimai, į didžiausios apimties dviejų dalių antrąją – rateliai ir šokiai su varžybiniais elementais, į trečiąją – sudėtingesni, daugiau ir įvairesnių figūrų, komplikuotų žingsnių turintys, didesnio įgudimo šokti reikalaujantys arba pridainuojamais tekstais jaunimui aktualiomis temomis kalbantys rateliai ir šokiai.

Choreografiniam folklorui, gyvavusiam kalendorinėse, šeimos, darbų švenčių papročiuose ir apeigose ir buvusiam jų konteksto dalimi bei įgavusiam papildomų prasmių, reikšmių ir paskirčių, skirti atskiri pirmosios ir antrosios (tiksliau, antros jos dalies) knygų skyriai.

Šio leidinių ciklo išskirtinumas – detali pateikto repertuaro klasifikacija, leidžianti vartotojams – folkloro entuziastams, tradicinių šokių populiarintojams, choreografams, mokytojams – patogiai naudotis leidiniu, tarp gausiai pateiktų žaidimų, ratelių ir šokių lengvai ir greitai rasti tai, ko reikia.