Rateliai ir šokiai

Leidinių ciklas – Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui

III knyga

Sudarytoja Audronė Vakarinienė, redaktorė Renata Radavičiūtė, natografas Arvydas Adamonis.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2022. – 500 p.

ISBN 978-609-8166-14-9 (bendras)
ISBN 978-609-8166-22-4

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Turinys

Pratarmė / 9

RATELIAI / 18
1. Susuka kukutis / 18
2. Tupi grūšioj pelėda / 19
3. Kumpu snapu pelieda / 21
4. Genys margas / 23
5. Varna / 24
6. Starkus / 25
7. Povas / 27
8. Lėk, sakalėli / 30
9. Vieversėlis neiškentęs / 33
10. Oi tu, karvelali / 34
11. Grybų rauti / 37
12. Trys sesutės ant kalnelio / 38
13. Jurgeli, našleli / 40
14. Praded rytas aušti / 41
15. Mikita / 42
16. Pasėjau žilvitį / 43
17. Lenciūgėlis / 45
18. Sied mergeli ont grindų / Sied sienis vidurie / 47
19. Žyd žirnē ir vikē / 49
20. Lydėjau mergytį / 52
21. Svogūnėlis ir petruška / 55
22. Po sodą vaikščiojau / 56
23. Šakar makar / 58
24. Mes vaikščiojom / 62
25. Vaikštinėjo ašei vienas / 64
26. Aš pasėjau linelius / 65
27. Katinas / 69
28. Kiškel’, nabagėl’ / 71
29. Mūsų maišė pakulne, pakulne / 73
30. Vaikštinėje Barboryte / 74
31. Šitam puikiajam daržely / 76
32. Kor upelis tiaka / 77
33. Augino močiutė / 78
34. Uliojo megelės / 80
35. Pasėjau rūtelę ant pylimo / Pasėjau rūtelas / 82
36. Tu, rūtele, tu žalioji / 83
37. Sėsiu, sėsiu aš rūtełį / 85
38. Turiu šiaudų saujų / 88
39. Šokim šiaip, šokim taip / Linksminkimės, linksminkimės / 89
40. Melsvos akys / 91
41. Stoviu ant krantelio / 92
42. Vaikštinėjo trys seselės / 94
43. Bernelis ratelia ėja / 99
44. Atais, atais pavasarėlis / 100
45. Oi, žirgeli, juodbėrėli / 101
46. Vai, Dievuliau, sunku / 103
47. Žydi erškėtėlis / Auga eršketėlis / 105
48. Eisime, sesaitės / 108
49. Draugela, draugela / 110
50. Man bučiavimas patiko / 111
51. Daunioukėt, buobotės / 112
52. Bobutyt, senutyt / 114
53. Žmonės kalba, o mes tylim / 115
54. Anksti rytelį / Anksti rytą rytelį / 116
55. Per Linkavos miestužėlį / Per Ricielių kaimužėlį / 119
56. Sėjau pupų / Pasėjau pupą vieną / 121
57. Pucinas / 123
58. Kur josma, braliukai / 124
59. Tamsu, tamsu / 126
60. Zėnai Dievo prašo / 129
61. Mūsų tėvelis buvo turguje / 130
62. Zosė siūlą suvyniojo / Siūlai, siūlai, susivykit / 132
63. Ar jūs norit pamatyt / 135
64. Abrūsai / 136
65. Aštuonnytis / Esu gerai išmokyta / Aš verpėja, aš audėja / 138
66. Užsiaugo lelijėlė daržely, daržely / 145
67. Žalia žalia / 147
68. Nušalau, nuvargau / 148
69. Kas turi lituką / 150
70. Tykus vakaras laimingas / 151
71. Gaidys daržely įėjo / Motinytė ką padarė / Gaidys ant slenksčio stovėjo / 152
72. Gaidys / 156
73. Mes lietuvaitės / 158
74. Kelmelis / 160
75. Judošis po ropes / 162
76. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų / 163
77. Tamsiojoj naktełėj / 165
78. Kas už tvoros vaikščiojo / 168
79. Po mūsų kojełėm / 170
80. Baltos grindys / 171

ŠOKIAI / 174
Poriniai / 174
lėti, orūs
1. Ant kalno karklai / 174
2. Bajoriškas (Bojarinas) / 175
3. Dubarų trižingsnis / 177
4. Vieni pjauna rugelius / 178
5. Trys sesutės / 180
6. Latrišas / 183
7. Vajaunas / 184
8. Dirižablis / 191
9. Dus tau, muotin (Vengierka) / 192
10. Padikatras / 195
11. Vengierka tūpt / 196
12. Ratasai / 198
13. Pampaljonis / 201
14. Šliokmicas / 202
trijų dalių metro: valso žingsnio pagrindu
15. Trijų velnių valsas / 204
16. Padispanas / 205
17. Valsas milijonas / 212
18. Minjonas / 214
19. Aleksandra / 216
20. Oi, sniegti lyja / 218
21. Valsas moneta / Minėtos valsas / Valsmanet / Valsa manieta / 221
trijų dalių metro: mazurpolkės žingsnio pagrindu
22. Mozūras / 230
23. Mazurpolkė / 231
24. Atbėga vaikinas / Po sodą vaikščiojau / 232
25. Berneli mūsų / 235
26. Pasiutpolkė / 236
27. Šoko zuikutis / 237
mišraus (lėto-greito) tempo
28. Kuronas / 238
29. Čia yr, čia nėr / 241
30. Tumpyk, tumpyk / 242
31. Malūnėlis / 243
32. Paskutinį jau kartą / 245
33. Kopūstas / 247
polkos tempo
34. Tigri tigri / 249
35. Tancius / 250
36. Dūktinis / 252
37. Greitpolkė / 253
38. Polka biedna / 255
39. Švedų polkelė / 257
40. Polka keturinė / 258
41. Klumpakojis / 260
42. Jadvyga / 262
43. Kazokėlis / 265
44. Suktinis / 267
45. Ir pražydo lelijėłė / Žvingia žirgas stainelai / 268
46. Gaidys / 270
47. Trampolkis / 272
48. Tuncius / 273
49. Karobuška / 274
50. Kitajanka / 280
51. Eik čionai, Barboryt / 282
52. Bukietka (Kukietka) / 284
53. Motinyte kieme / 286
54. Kariškis / 288
55. Bimbalo šokis (Dikafu) / 290
56. Kukolinis / 292
57. Melnykas / 293
58. Tabakierka / 295
59. Oira (Voire, voire) / 296
60. Pilvūzas / Pilvokas / 301
61. Vyža / Vyžų šokis / Trapukas / 302
62. Kukaniečka / 307
63. Atbulinis / 310
64. Šiaučius / 314
65. Rėdė rėdė raite / 315
fokstroto tempo ir charakterio
66. Kai ataina žiema (Kuchanuška) / 316
67. Oi tu, Juzi Pakalniški / 319
68. Dikapu / 320
69. Izabutkė / 321
70. Lumbaidok‘s / 323
71. Šiberis / 324
72. Vaikščiojo mergaitė (Nariečikas) / 326

Trijų / keturių ir daugiau dalyvių / 328
trijų šokėjų / trijų porų / keleto trejetų
1. Maršas (Ajermaršas) / 328
2. Krakoviakas / 330
3. Mikita / 332
4. Trijų velnių šokis / 334
5. Šalabanas / 336
6. Kazokas / 337
7. Angelčikas / 340
8. Trejinis / 342
9. Bitelė grikis / 345
10. Trikazokis / 346
11. Kepurinskis / Kepurinis / Vokietėlis (Vokietukas, Vokytelis) / Kepurinė / 348
keturių ir daugiau šokėjų / kadriliniai dviejų porų
12. Lapė žąsį tyko tyko / 354
13. Skersinė / 355
14. Siuntė mane motinėlė / 356
15. Buva dūda Vilniuj / 358
16. Upė teka / 359
17. Tramtalis / 361
18. Kadagys / 363
19. Vengierka / 36
20. Juda / 367
21. Ciceliute, Marceliute / Marcelikė / 369
22. Kryžiokas I / 372
23. Kryžiokas II / 373
24. Dagilys / 375
25. Tamsi naktis, mėnesiena / Tamsi naktis jau sutemo / 377
26. Špicpolkė / 381
27. Kepurinė (Kepurinis) / Kepurinskis / Kepurnikas / Kepurėlė / Kepurėčius / 382
28. Keturios‘ / 386
29. Laukžemio galiopas / 388
30. Rūdaičių galiop‘s / 390

Grupiniai / 392
eilėje
1. Duja / 392
2. Dėdinutė / 397
3. Šokelis / 399
4. Čiguonelį pakoruos / 400
5. Pauliukas / Povilas / 402
6. Druskininkų dirižablis / 404
7. Radastėla žydi / Didysis suktinis / 408
ratu
8. Aukso galva / 412
9. Šešuolėlių krakoviakas / 414
10. Škaika / 415
11. Kuktiškių atbulinis / 418
12. Linksmasis šokis / 419
13. Zumpolkė / 421
14. Čia yr, čia nėr, čia bus / 423
15. Zaglis / 425
16. Sied jaunieji / 426
17. Spirgučiai / 428
18. Zuikelis / 429
19. Mudu du broliukai / 431
20. Kukanuška / 433
21. Kibizdų šokis / 436
22. Pipirinis / 437
23. Šeštinis / 441
24. Sied‘ mergelė austi / 444
25. Kaminšluostis / 446
26. Žvaigždutė / 447
kadriliniai
27. Paduškėlė / 450
28. Marcelė / 451
29. Dulė / 453
30. Šoca / 458
31. Šeinas / 460
32. Šilalės galiopas / 464
33. Kertinis jonkelis / 469
34. Puikusis jonkelis / 474
35. Baltasis kadrilius / 477
Abėcėlinė rodyklė / 484
Santrumpos / 492
Literatūra / 493

Pratarmė

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Esama nemažai tradicinio šokamojo ir žaidybinio repertuaro publikacijų. Pirmosiose pateikiami įvairūs bet kurioje Lietuvos vietovėje užrašyti šokiai, žaidimai, rateliai (Lietuvių tautosaka, T. 5. – Vilnius, 1968, skyrius Žaidimai ir šokiai; Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai / sudarė Alina Kirvaitienė. – Vilnius, 1991; Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai: metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams / sudarė Alina Kirvaitienė // Trečiasis pataisytas ir papildytas leidinys. – Vilnius, 1998 ir kt.). Vėliau atsirado specializuotų, Lietuvos regionams būdingą repertuarą („Šoks broliukai šokinį. Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai. – Vilnius, 2001) ar atskirą, pavyzdžiui, kadrilinių šokių tradiciją atspindinčių (vaizdo filmas „Kadriliniai šokiai“), taip pat pagal tematiką ir atlikimo formą suskirstytų (Šalavijo rūtelė, I dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1994; Šalavijo rūtelė, II dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1998) leidinių.

Šis leidinių ciklas išsiskiria tuo, jog pirmą kartą užsimota pateikti jaunimui – labiausiai šokančiai, žaidžiančiai, tarp savęs besivaržančiai amžiaus grupei – tinkamiausius žaidimus, ratelius ir šokius. Kartu siekta praturtinti dabarties tradicinių šokių šokėjų, folkloro ansamblių dalyvių, vaikų ir moksleivių repertuarą, iškeliant į dienos šviesą tai, kas iki šiol saugota archyvuose, arba dar kartą iš naujo atkreipiant dėmesį, redaguojant, išsamiau aprašant tai, kas jau publikuota, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tarkim, nepakankamai detalizuoto, dviprasmiško, pateikto be melodijos, nepasiūlant jokios alternatyvos, aprašo) nepastebėta ir nevartojama.

Kas gi tinkamiausia, būdinga jauniems žmonėms ir skiria juos nuo brandesnių? Pastarieji, ko gero, jau atsakę sau į egzistencinius klausimus, kas aš esu, ko vertas ir pan. O jaunimas dar tik ieško, aiškinasi tarpusavyje, įrodinėja aplinkiniams, ypač viena lytis kitai, siekia patikti, būti vertais, geresniais, geriausiais. Tad varžosi, rungtyniauja, siekia jei ne laimėti, tai bent kuo geriau pasirodyti. Visur ir visada, juolab šokdami ir žaisdami. Tad parenkant jaunimui patrauklų, jų fizinę būklę (geriausią per visą gyvenimą) atliepiantį, amžiaus tarpsnio aktualijas atspindintį, iššūkių keliantį repertuarą, ne tik ieškota sudėtingesnių, vingresnių, įmantresnių, ambicingesnes užduotis keliančių šokių, ratelių, žaidimų, bet ir pastebėta bei stengtasi išryškinti svarbi, dar niekada reikšmingiau netyrinėta mūsų choreografinio folkloro ypatybė – varžybiškumas. Anksčiau varžybiškumas, noras net ir šokant, žaidžiant, linksminantis įrodyti savo gebėjimus, įgūdžius turėjo konkrečias priežastis: jei negebėsi įveikti išbandymo, laimėti jėgos, vikrumo ar sumanumo varžytuvių, gerai pašokti ir pan., nebūsi priimtas į jaunimėlį – neperžengsi pačio pirmojo jaunuolio gyvenimo slenksčio. Tai neabejotinai buvo savotiška iniciacija, patikrinimas, ar sugebi susidoroti su svarbiomis kaimo bendruomenės užduotimis, darbais, ar esi pakankamai brandus ir pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Fizinių pratimų, žaidimų, varžybinių šokių vengę žmonės seniau vadinti slunkiais, pelėdomis, iš jų juoktasi ir šaipytasi: „sugniužęs lyg pelų maišas“, „žirglioja it bitis šakume nešdamas“, „knakso it kumelė snausdamas“, „kur jam žaidimas, jeigu jis nė per šiaudą neperlipa“.

XXI a., pasikeitus gyvenimo būdui, darbinei žmonių veiklai, siekiams, daugelis varžybiniams šokiams, žaidimams bei rateliams gyvuoti ir klestėti būtinų sąlygų neteko reikšmės. Viena svarbių aplinkybių ta, jog kūno fizinis lavinimas šiandien nėra gyvybiškai svarbus dirbant kasdienius, būtinus darbus, nes jie nebereikalauja tiek fizinės jėgos, vikrumo ir sumanumo. Fiziškai kūnas dažniau lavinamas sporto klube, o ne dirbant, juolab žaidžiant ar besivaržant. Kita pakitusi aplinkybė – sumenkęs bendruomeniškumas, darbas ir pasilinksminimas drauge. Į jaunimo bendruomenę nereikia „įsirašyti“, įrodant savo tinkamumą išbandymais ir varžytuvėmis. Savo gebėjimus ir tinkamumą užimti tam tikrą statusą suaugusiųjų pasaulyje jaunimas įrodinėja kitais būdais. Tačiau smagūs varžybiniai šokiai bei rateliai, žaidimai, nors ne taip gausiai kaip senelių ir prosenelių laikais, gyvuoja ir šiais laikais: jų nepamiršta daugelis šeimų, vakaronėse, koncertuose gaivina folkloro ansambliai, darželiuose ir mokyklose noriai mokosi bei naudoja vaikai ir moksleiviai, mėgaujasi šokių klubų ir jaunimo stovyklų dalyviai. Net kadaise buvę apeiginiai žaidimai, rateliai ir šokiai šiandien naujai įprasminami, įvairiai interpretuojami, naudojami šiuolaikinėse kalendorinėse ir šeimos šventėse, renginiuose. Vaikai daugelį jų tiesiog kas dieną žaidžia: jiems ypač patinka vaidybiniai, judrūs persirengėlių žaidimai ir šokiai, fantų išpirkimai, sulaukus Senelio Kalėdos ar kalėdautojų mainais už dovanas tinkami žaisti rateliai, mįslės, įvairios varžybinės užduotys bei šokiai. Netekusi savo tikrosios – maginės – reikšmės, apeiginė tautosaka virto jaunimo susiėjimų pramogomis, kai kuriuos jaunimo žaidimus perėmė vaikai.

Įvairią leidinių ciklo jaunimui medžiagą nutarta publikuoti trimis knygomis. Į pirmąją sudėti tradiciniai žaidimai, į didžiausios apimties dviejų dalių antrąją – rateliai ir šokiai su varžybiniais elementais, į trečiąją – sudėtingesni, daugiau ir įvairesnių figūrų, komplikuotų žingsnių turintys, didesnio įgudimo šokti reikalaujantys arba pridainuojamais tekstais jaunimui aktualiomis temomis kalbantys rateliai ir šokiai.