DVD Kadriliniai šokiai

Kadriliai
Jonkeliai
Kadrilinių šokių įvairovė

Sudarytoja Audronė Vakarinienė
Operatoriai: Vytautas Musteikis, Valentinas Valickas, Rimas Kavaliauskas, Algis Šipyla, Dalia Urbanavičienė, Varsa Liutkutė, Zbignevas Pomecka, Matas Baniūnas, Donatas Buklys, Rimantas Šopis,     Jonas Tumasonis Adominis ir kt.
Montažo režisierius Jonas Tumasonis Adominis
Redaktorė Renata Radavičiūtė

Filmuota 1971–2016 m.

Pateikėjus kalbino Arūnas Gedmantas, Gintaras Aleksiūnas

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016. –  3 DVD ir knygelė.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro trijų vaizdadiskių (DVD) metodiniame leidinyje „Kadriliniai šokiai“ visaverčiai atspindėta įdomiausia, sudėtingiausia, kartu ir patraukliausia lietuvių šokio tradicijos dalis. Tai pirma tokios didelės apimties kadrilinių šokių publikacija: joje nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių ir kitų kadrilinių šokių.

Kadriliniai šokiai – tai keturių ar daugiau porų daugiaposmiai šokiai, kuriems būdinga savita per visą šokį nesikeičianti sustojimo priešpriešiais tvarka, keitimasis vietomis ir sukinys. Viena vertus, juose nuolat kartojasi kelios refreninės figūros, kurias turi pakartoti visos šokančios poros, kita vertus, kadrilinių šokių forma, figūrų sudėliojimas gali ganėtinai laisvai kisti pagal vedlio norą ir fantaziją, kas lemia didelę variantų gausą įvairiuose kraštuose, net gretimuose kaimuose ar vietovėse. Daugiau kaip prieš pusantro šimto metų atkeliavę į Lietuvą, parsinešę Europos mados ženklus, čia jie suklestėjo kitas šalis lenkiančia įvairove. Populiariausia šių šokių atmaina Lietuvoje – kadrilis, nedaug atsilieka tik Žemaitijoje paplitęs jonkelis, šokti ir trumpesni, paprastesni       kadriliniai šokiai – galiopas, šeinas, lancajiedas, anglėzas, šocas, šustas ir kt. Visi jie patrauklūs dėl figūrų gausos, įvairovės, jų supynimo išmonės, charakteringų judesių, laikysenos, nuotaikos, lankstaus ir judraus, improvizacinio, kūrybiško porų dalyvavimo, bendravimo poroje ir su kitomis poromis, šokėjų autentiškumo.

Natūralaus masinio kadrilinių šokių gyvavimo laikas baigėsi prieš keletą dešimtmečių. Neretai jau prieškario rinkėjai prie šokio aprašo pridėdavę pastabą „dabar jau nebešoka“. Tačiau pavieniai reiškiniai pasiekė mūsų dienas. Laiku sukrusta jų ieškoti, gaivinti, perimti ir puoselėti. Pastaraisiais dešimtmečiais kadriliniai šokiai pradėti filmuoti, tik, gaila, tai jau buvo laikas, kai gyvoji jų atlikimo tradicija vos ruseno. Seniausi įrašai – keli dar 1971 m. filmuoti begarsiai kadriliai, jonkeliai, kiti kadriliniai šokiai. Didžiausia ir vertingiausia archyvinių įrašų dalis nufilmuota paskutinį XX amžiaus dešimtmetį Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros specialistų pastangomis.

Į leidinį sudėti visi prieinami archyviniai įrašai, net jei jų kokybė dėl senumo, netobulos filmavimo technikos ar saugojimo laikmenų prasta. Juose įamžinti natūralios tradicijos atstovai – kaimo žmonės. Tai svarbu, nes kadrilinių šokių savitumą sudaro ir patys gyvą raštą primenantys šokiai, ir jų atlikimas, išraiškinga kiekvieno šokančiojo kūno kalba, vaidyba, improvizavimas. Dauguma kadrilinių šokių atliekami pasipuikuojant, prieš kitus pasirodant. Kai kuriuose improvizacija ypač pabrėžiama, ji sudaro dalies figūrų esmę. Būtent dėl atlikimo autentiškumo Lietuvoje šokami kadriliniai šokiai ir yra unikalūs, išskirtiniai.

Archyviniai įrašai geriausiai išryškina kadrilio šokimo ypatybes. Tenka apgailestauti, kad jonkelio ir kitų kadrilinių šokių užfiksuoti tik keli pavieniai pavyzdžiai. Į leidinį sudėti ne tik archyvuose randami nufilmuoti kadriliai, bet ir visi to paties kadrilio vaizdo įrašai (Kalvių, Marcinkonių, Ringailių kaimų, Salako), daryti skirtingu laiku. Tai leidžia stebėti, kaip šokimą veikia šokėjų amžius, kiti išorės veiksniai. Štai Kalvių kaimo žmonių šokamas kadrilis filmuotas daugiau nei dešimties metų laikotarpiu net kelis kartus, skirtingo šokėjų skaičiaus, įvairiais rakursais, skirtingoje aplinkoje – ir kieme gimtajam kaime, ir mažam trobos kambarėlyje, ir repeticijų salėje, ir scenoje. Kiekvienas kitas kadrilio atlikimas byloja apie kūrybišką, improvizacinį, individualų šokimo būdą nenusižengiant tradicijai. Įdomios ir šio kaimo šokėjų, stebėjusių nufilmuotą jų pačių šokimą, reakcijos. Žiūrėdami ankstyvuosius įrašus jie džiaugėsi savo sugebėjimu šokti smagiai – įvairiai trepsint, susikabinant, apsisukant, su energingais pašūkavimais ir pašvilpavimais. Tai, pasak jų, yra tikrasis šokimas. Visai kitaip jie stebėjo paskutinį įrašą, kurį vadovė komentavo tarsi teisindamasi: „Jau neleidžia sveikata…“. Kiti šokėjai tik numojo ranka, taip be žodžių parodydami, kad šokimas jau nebe tas, „be perkūno“.

Šokių tradicijos tyrinėtojų ir viso folklorinio judėjimo paskatinti nepamiršti dar jaunystėje iš tėvų išmoktų šokių, visais įmanomais būdais juos gaivinti,         kadrilį ir šiandien šoka keli kaimo žmonių kolektyvai. Jų vaizdo įrašai įtraukti į leidinį. Deja, autentiškai kaimo žmonių atliekamo jonkelio jau nėra galimybės pamatyti.

Kaimo žmonių šokamų kadrilinių šokių archyviniai įrašai sudaro beveik trečdalį leidinio ir yra vertingiausia jo dalis. Didesnę dalį publikuojamų šokių atlieka nūdienos folkloro ansamblių šokėjai. To paties kadrilio archyvinis įrašas ir folkloro ansamblių dalyvių iš jų ar kaip nors kitaip išmokto to paties kadrilio variantas sudėti greta. Šie sugretinimai tikrai iškalbingi: tenka pripažinti, kad mus taip žavėjęs kiekvieno šokėjo individualumu ir improvizacijomis, puošyba, laisva žingsnių, susikabinimų, judesių kaita kadrilių atlikimas pamažu vienodėja, paprastėja; laisvas choreografinės ir muzikinės formos ryšys, būdingas būtent kadriliniams šokiams ar atskiroms jų dalims, poliritmika, dėsningas figūrų vėlavimas vejantis muziką keičiamas griežtu ir visada vienodu muzikos ir judesio derinimu. Pagaliau vis mažiau džiugesio ir pasimėgavimo, nuosaikaus pasididžiavimo tuo, ką daro, sklinda iš šokėjų. Tuo tarpu leidinyje tarmiškai sodriai, vaizdingai išsakyti kaimo žmonių pastebėjimai, pasakojimai iškalbingai byloja apie labai svarbias šokio atlikimo tradicijos ypatybes. „Jei šokt – tai smagiai šokt, o ne taip, kad eina kaip pelų maišas – tai kas iš to? O turi perkūnu eiti!“, – vienu balsu tvirtina pateikėjai. Tas smagumas – tai šokėjų vidinė energija, viduje nenustygstantis temperamentas, kuris išorėje pasireiškia smarkesniu treptelėjimu, patrepsėjimu, kojų raitymu, pritūpimu, rankos mostu, visokiais „mandravojimais“, konkuravimu, meilinimusi, koketavimu, šūktelėjimais, ūkčiojimais, smarkesniu sukiniu vietoje, žibančiomis šokančiųjų akimis.

Leidinio struktūrą padiktavo pati kadrilinių šokių tradicija Lietuvoje. Jai gausiausiai atstovauja kadriliai – jiems ir skirta pirmoji leidinio plokštelė. Mažiau ir tik Žemaitijoje paplitę jonkeliai sugulė į antrąją, o kuklesnio skaičiaus, tačiau įvairove patraukiantys kiti kadriliniai šokiai sudėti į trečiąją. Šioje plokštelėje skelbiami ir du atskiro aptarimo reikalaujantys Klaipėdos kraštui atstovaujantys kadriliniai šokiai – vadinamieji keturkinkiai. Šio krašto gyvoji kadrilinių šokių tradicija nutrūkusi labai seniai ir šokiai atkurti pagal svetimšalio choreografo vokiečių kalba darytus aprašus, tad dėl jų autentiškumo nesame tikri, negalime net įsivaizduoti galimų pakitimų. Tačiau šio krašto paveldo puoselėtojai, dedantys daug pastangų jam atkurti, šiuos šokius šoka, tad leiskime jiems gyvuoti. Trečioje plokštelėje pateikiamas ir labai vertingas, specialiai sumontuotas priedas, atspindintis kadrilinių šokių atlikimo ypatumus ir raišką. Šis priedas – tai galimybė analizuoti, detaliau pasiaiškinti, įvardyti ir vizualiai pademonstruoti kadrilinių šokių variantų, stiliaus, puošybos ir manieros įvairovę. Tikimės, jog vizualizuoti pateikėjų komentarai taps postūmiu kiekvienam, suprantančiam, kad šokio judesių atlikimą dar reikia „nuspalvinti“ puošmenomis, improvizacijomis, vaidybos elementais.

Nepaprastai iškalbingos ir žodinės pateikėjų pastabos: „Geriausi šokėjai tarsi konkuruodavo vienas su kitu, kas „mandriau“ sušoks, geriau ištrepsės, paraitys kojas. Anksčiau tai būdavo taip, kad vienas kitam nenusileisdavo – tu moki, ir aš turiu mokėti, jeigu ne taip, kaip tu – bent panašiai, bet aš vis tiek turiu trepsėt! Taip ir šoko: vienas pradeda trepsėt, tai, žiūrėk, tuoj kitas užtrepsės, tas pabaigė – tai trečias. Patrepsėjimus išmokdavo vieni iš tėvų, kiti – iš kitų šokėjų, treti net namuose specialiai mokydavosi trepsėjimo. Tačiau pasitaikydavo ir tokių, kurie šokdami „mandravoti“, trepsėti nemokėdavo. Katras menkai šoka – tas neištrepsės“. Taigi „mandravojimas“ ir trepsėjimas yra mokėjimo gerai šokti bruožas. Šį gebėjimą vertindavo ir merginos, sakydavo: „Pažiūrėkit, kaip tas ar anas trepsi! Va čia tai bernas!“.

Geras šokėjas, pasak Kalvių–Lieponių ansamblio vadovės Marijos Algės Armalienės, yra tas, kuris užveda šokiui, duoda pradžią, niekada nesispyrioja ir parodo viską, ką gali, ką moka. Geras šokėjas vyras turi mokėti vedžioti moterį, smagiai ir lengvai ją pasukti. Gerą šokėją moterį ji apibūdina taip: „Kad ir koks šokėjas ją paimtų, su kiekvienu ji sutinka šokti. Paimi gerą šokėją – nereikia su ja stulpavoti, eina kaip vėjas – ar į dešinę, ar kur besuktum, ten ir eina“. Gebėjimas šokti lengvai – gero šokimo ypatybė, privali tiek vyrams, tiek moterims: „Su juo ar ja šoki – tai nė nejauti. Taip, kaip nėra – toks lengvas, lengva!“. M. A. Armalienės teigimu, kadrilis įveda jaunimą į linksmybę, į tą vakarėlio smagumą. Šokti mokėjo bemaž kiekvienas: „Jei nemokėtų, tai jau jis ne bernas“.

Tikimės, kad šis leidinys bus naudingas folkloro ir kitų šokio žanrų ansamblių vadovams, tradicinių šokių mėgėjams, tyrinėtojams, pagaliau kaip metodinė priemonė tiks įvairioms mokymo bei auklėjimo įstaigoms, leis papildyti repertuarą dar nematytais, niekur nešoktais kadriliniais šokiais, palyginti jau šokamų, paplitusių variantų atlikimą su kaimo žmonių ar labiau tradicinių šokimo ypatybių paisančių šokėjų atlikimu.

Siekdami kiekvienam besidominčiajam parodyti neišsemiamas tradicijomis paremtas šokio interpretavimo galimybes, padėti atrasti savo individualų šokimo būdą, parinkome įvairaus amžiaus ir patirties šokėjus bei gretinome keletą kartų tų pačių arba kitų šokėjų atliekamą tą patį šokį. Kartu tikimės paskatinsią visus tradicinių šokių entuziastus patirti dar didesnį ar atrasti iš naujo kadrilinių šokių teikiamą malonumą, kūrybos džiaugsmą, asmeninę saviraišką, kad kuo tradiciškiau šokti kadrilį, jonkelį ar šeiną kiekvienam būtų garbės, prestižo reikalas.

Dėkojame įrašuose dalyvavusiems kolektyvams, etnochoreologei Daliai Urbanavičienei už vertingas pastabas, svarbias įžvalgas ir LMTA Etnomuzikologijos katedros archyvui už galimybę publikuoti jų archyvinius įrašus.

Audronė Vakarinienė

Turinys

I DVD

Kadriliai

Šoka kaimo žmonės

1. Kalvių–Lieponių kadrilis (Trakų r.)
2. Panočių kadrilis (Varėnos r.)
3. Akruglas Kabelių kadrilis (Varėnos r.)
4. Žydauckas Kabelių kadrilis (Varėnos r.)
5. Jotainių kadrilis (Panevėžio r.)
6. Kryžavas kadrilis (Pasvalio r., Joniškėlio apyl.)
7. Kadrilis (Kėdainių r.)
8. Marcinkonių kadrilis (Varėnos r.)
9. Kadrilis (Varėnos r.)
10. Ringailių kadrilis (Kaišiadorių r.)
11. Salako kadrilis (Zarasų r.)
12. Tauckūnų kadrilis (Kaišiadorių r.)
13. Biekšių kadrilis (Varėnos r.)
14. Pajieslio kadrilis (Kėdainių r.)
15. Paprastas (Kriokšlio) kadrilis (Varėnos r.)
16. Musninkų kadrilis (Širvintų r.)
17. Mištūnų kadrilis (Šalčininkų r.)
18. Palonų kadrilis (Radviliškio r.)

Šoka kaimo žmonės ir folkloro ansamblių šokėjai

19. Kiemienų kadrilis (Pasvalio r.)
20. Rudnios kadrilis (Varėnos r.)
21. Baltas kadrilis (Šalčininkų r., Žižmų k.)
22. Dainių kadrilis (Kaišiadorių r.)
23. Dargužių kadrilis (Varėnos r.)

Šoka folkloro ansamblių šokėjai

24. Grinkiškio kadrilis (Radviliškio r.)
25. Kalniškių kadrilis (Kaišiadorių r.)
26. Jurbarko mažasis ir didysis kadriliai (Jurbarko r.)
27. Kalvių kadrilis (Kaišiadorių r.)
28. Aukštaičių (Švenčionių) kadrilis (Ignalinos r., Daugėliškio apyl., Ivangėnų k.)

29. Žydauckas kadrilis (Varėnos r., Puvočių k.)
30. Milių kadrilis (Mažeikių r., Krakių apyl.)
31. Žemaičių (Kvėdarnos) kadrilis (Šilalės r.)
32. Dzūkų (Marcinkonių) kadrilis (Varėnos r.)
33. Leliūnų kadrilis (Utenos r.)
34. Svilių kadrilis (Biržų r., Vabalninko apyl.)
35. Sevelionių kadrilis (Kaišiadorių r.)
36. Užlieknės kadrilis (Mažeikių r.)

II DVD

Jonkeliai

Šoka kaimo žmonės

1. Kertinis jonkelis I (Skuodo r.)
2. Našlinis jonkelis I (Skuodo r.)
3. Našlinis jonkelis II (Plungės r., Žemaičių Kalvarija)

Pateikėjas moko folkloro ansamblio šokėjus

4. Suktinis ir landomasis jonkeliai (Palangos sav.)
5. Našlinis (Pospasiotosis) jonkelis (Palangos sav.)
6. Palangos lendamasis jonkelis (Palangos sav.)

Šoka folkloro ansamblių šokėjai

7. Čiornasis jonkelis I (Plungės r., Žemaičių Kalvarija (iki 1989 m. Varduva))
8. Čiornas jonkelis II (Mažeikių r., Tirkšlių apyl.)
9. Čiornas jonkelis III (Skuodo r., Barstyčiai)
10. Čiornasis jonkelis IV (Mažeikių r., Tirkšlių apyl.)
11. Daužtinis jonkelis I (Plungės r., Platelių apyl.)
12. Daužtinis jonkelis II (Skuodo r., Ylakiai)
13. Daužtinis jonkelis III (Kretingos r., Laukžemio k.)
14. Lendamasis jonkelis I (Kretingos r., Rūdaičių k.)
15. Lendamasis jonkelis II (Skuodo r., Mosėdis)
16. Lindinis jonkelis (Skuodo r., Šačių apyl.)
17. Suktinis jonkelis I (Kretingos r., Lazdininkų apyl.)
18. Suktinis jonkelis II (Kretingos r., Rūdaičių k.)
19. Sukamasis jonkelis (Skuodo r., Mosėdis)
20. Kertinis jonkelis II (Plungės r., Žemaičių Kalvarija (iki 1989 m. Varduva))
21. Našlinis jonkelis II (Mažeikių r., Balėnos k.)
22. Puikusis jonkelis (Skuodo r., Pašilės apyl.)
23. Penkinis jonkelis (Rietavo sen.)
24. Jonkelis su apėjimu (Skuodo r., Lenkimai)
25. Jonkelis su spacieravojimu (Skuodo r., Šačių apyl.)
26. Jonkelis su pasikeitimu (Telšių r., Nevarėnų sen.)
27. Blezdinginis jonkelis (Skuodo r., Mosėdis)

III DVD

Kadrilinių šokių įvairovė

Šoka kaimo žmonės

1. Galiopas (Kretingos r.)
2. Šeinas I (Telšių r., Luokė)
3. Bradesių lancajiedas (Zarasų r., Bradesių k.)

Šoka folkloro ansamblių šokėjai

4. Šilalės galiopas (Šilalės r., Gvaldai)
5. Rūdaičių galiopas (Kretingos r.)
6. Inpilties galiopas (Kretingos r., Naujosios Inpilties k.)
7. Laukžemio galiopas (Kretingos r.)
8. Priekulės galiopas (Klaipėdos r.)
9. Šeinas II (Kelmės r.)
10. Šeinis (Šiaulių r., Gruzdžiai)
11. Lancajiedas (Zarasų r., Avilių k.)
12. Šeštinis (Šustas) (Prienų r., Lelionių apyl.)
13. Šustaras (Vilkaviškio r., Paežerių apyl.)
14. „Marcelė pana“ (Rietavo sen.)
15. „Vagis“ (Marcelė pana) (Raseinių r., Nemakščiai)
16. „Bulius“ (Kelmės r.)
17. „Dujalis“ (Šilalės r., Kvėdarna)
18. „Siuntė Marę į Žagarę“ (Skuodo r., Šačių apyl.)
19. „Ėjo gudas per kiemaitį“ (Šakių r., Plokščiai)
20. „Oi gegute, gegute“ (Pakruojo r., Pašvitinio apyl.)
21. „Keturios“ (Panevėžio r., Naujamiesčio apyl.)
22. Mėmelio keturkinkis (Iš Rytų Prūsijos liaudies šokių leidinio „Der Tanzkreis. Alte und neue volkstümliche Tänze aus Ostpreußen“. – 1933, Leipzig
23. Insterburgo keturkinkis (Iš Rytų Prūsijos liaudies šokių leidinio „Der Tanzkreis. Alte und neue volkstümliche Tänze aus Ostpreußen“. – 1933, Leipzig
24. Krakoviakas (Biržų r., Papilio apyl.)
25. „Papiljonas“ (Biržų r., Madeikų k.)
26. „Šerelė“ (Lazdijų r., Noragėlių apyl.)
27. „Žvaigždutė“ (Mažeikių r., Krakių apyl.)
28. Dieveniškių suktinis (Šalčininkų r.)

Atlikėjai

Vilniaus miesto etninės kultūros bendrijos folkloro ansamblis RADASTA
Vadovė Audronė Vakarinienė

Šoka: Rita Maliukevičiūtė, Jonas Kajėnas, Birutė Bružienė, Saulius Bružas, Aldona Bareikienė, Saulius Barauskas, Birutė Bodriakova, Romas Klenavičius, Lijana Greibutė, Vytautas Rimša, Almonė Rakauskienė, Arvydas Rakauskas, Audronė Švedarauskienė, Giedrius Švedarauskas, Kęstutis Aleckūnas, Jūratė Vinogradova, Audra Salučkaitė, Jonas Srėbalius

Lietuvos edukologijos universiteto folkloro ansamblis PORINGĖ
Vadovai Audronė Vakarinienė, Vladas Černiauskas

Šoka: Martyna Gedvilaitė, Vytenis Šemeta, Dominyka Kriščiūnaitė, Karolis Mika, Agnė Skinulytė, Kęstutis Kriaučionis, Daiva Pilukienė, Jonas Tamošiūnas, Raminta Kriščiūnaitė, Joris Puidokas, Lauksmina Kriščiūnaitė, Algirdas Šemeta, Jonas Tumasonis Adominis, Ieva Petruškaitė, Daumantas Čepulis, Asta Žuraulytė, Saulius Matulevičius, Elena Bučelytė, Adomas Gasperaitis, Laura Druteikytė, Justas Šukštulis, Auksė Lekešytė, Milena Kasparaitytė, Andrius Juodpusis, Renata Ustilaitė, Aurelijus Narbutas, Austėja Vakarinaitė, Marius Guščia, Meda Surkevičiūtė, Aušrinė Dambrauskaitė, Andrius Rabačiauskas, Greta Misevičiūtė, Augustas Černiauskas, Ugnė Naikutė, Šarūnas Paškevičius, Jurgita Eismantaitė, Martynas Vakarinas, Ieva Siaškaitė, Vytautas Rakauskas, Gintarė Nefaitė, Kornelijus Puluikis, Monika Navickaitė, Emilija Natkevičiūtė

Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblis JORĖ
Vadovė Rūta Montrimaitė-Aleksiūnienė

Šoka: Saulius ir Vilija Liutkevičiai, Arvydas Baranauskas, Lina Ramanauskaitė, Rimantas Svarauskas, Jurga Voverienė, Audronė Žilinskienė, Gintaras Aleksiūnas, Artūras Puskunigis, Danguolė Račkauskaitė, Valdemaras Ruzas, Salvinija Deksnienė, Valdas Bieliauskas, Eglė Krasuckienė, a. a. Gintautas Gabalis, Snieguolė Gabalienė, Ovidijus Gabrėnas, Audronė Gabrėnienė, Sigita Naikelytė ir kt.

Vilniaus m. folkloro ansamblis NALŠIA
Vadovė Audronė Vakarinienė

Šoka: Eligijus Ryškus, Eglė Mankevičienė, Jonas Kazlauskas, Stefa Trakšelienė, Saulius Gatelis, Aldona Rinkevičienė, Jolanta Černiauskienė, Tadas Navsutis, Vytautas Dabriška, Dalia Belousovienė, Vytautas Petruška, Asta Valskienė, Jonas Rekus, Rasa Visockienė, Vytautas Vaitkevičius, Rita Saulienė, Danutė Karpejienė, Kęstutis Petrašiūnas, Laima Kuzmienė

Palangos kultūros centro folkloro ansamblis MĖGUVA

Vadovė Zita Baniulaitytė

Šoka: Petras Kazlauskas, Modesta Abaravičiūtė, Aurimas Žalandauskas, Rūta Vaičiutė, Gintaras Antanaitis, Jurga Simonaitytė, Jonas Beinorius, Dainora Ramanauskienė, Juozas Baublys, Giedrė Miežetienė, Algirdas Miežetis, Monika Baguckienė, Virginija Antušienė, Daiva Ščeponavičiūtė, Rolanda Puteikienė, Nijolė Bukienė

Vilniaus m. folkloro ansamblis DIJŪTA
Vadovė Rūta Žarskienė

Šoka: Renata Bareikienė, Jonas Mardosa, Loreta Vilkienė, Arūnas Vilkas, Regimantas Pranaitis, Nijolė Baltrūnienė, Audrius Bridžius, Elona Ilgiuvienė, Dovilė Rimantaitė-Svetikienė, Arūnas Dambrauskas, Daiva Kirvelienė, Dainora Ardzijauskienė, Arūnas Krištaponis, Ramunė Minderienė, Kęstutis Briedis

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis RATILIO
Vadovės Milda Ričkutė, Kristina Aponavičiutė

Šoka: Algirdas Matevičius, Marija Smailytė, Laura Remeikaitė, Lukas Bagdonavičius, Modesta Pakalnytė, Andrius Petrašiūnas, Goda Sungailaitė, Augminas Petronis, Jūratė Šutaitė, Jonas Kniuras, Julija Vilkaitė, Agnė Vilkaitė, Paulius Narušis, Adelė Vaiginytė, Vilius Marma, Lina Šimėnaitė ir kt.

Jaunimo folkloro ansamblis SPIEČIUS
Vadovė Lauksmina Kriščiūnaitė

Šoka: Martyna Gedvilaitė, Vytenis Šemeta, Lauksmina Kriščiūnaitė, Karolis Mika, Raminta Kriščiūnaitė, Algirdas Šemeta

Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo folkloro ansamblis
Vadovė Rimutė Avižėnienė

Šoka: Stanislovas Česnulevičius, Agota Pugačiauskienė, Petras Tamulevičius, Ramunė Jazukevičienė, Vytautas Kašėta, Juzefa Česnulevičienė, Vincas Miškinis, Jonė Cerebijienė, Rožytė Pačkauskienė, Sigita Bajoriūnienė, Stasė Tamulevičienė, Zita Kibirkštienė ir kt.

Kaišiadorių r. Žiežmarių kultūros centro Ringailių folkloro ansamblis
Vadovė Aldona Kamantauskienė

Šoka: Aleksas Noreika, Domicelė Noreikienė, Albinas Gustas, Janina Sodaitienė, Bronius Pašvenskas, Anelė Vaiciukevičienė, Juozas Staliulionis, Janina Kaluževičienė, Marytė Grabauskienė ir kt.

Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis VERPETA
Vadovė Valerija Jankauskienė

Šoka: Vytautas Čėsna, Genutė Baltuškienė, Robertas Ramunis, Angelė Konstantinavičienė, Vidas Tatarūnas, Violeta Tatarūnienė, Regina Baublienė, Arūnas Sadaitis

Kauno r. Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblis SERBENTĖLĖ
Vadovė Daiva Bradauskienė

Šoka: Deimantė Pogauskaitė, Tomas Tamulaitis, Nerija Janickaitė, Tadas Kasparas, Inesa Česaitytė, Darius Arlauskas, Eglė Butkutė, Dovydas Kinderys, Sigita Česnauskaitė, Kęstutis Banys, Edita Rakliavičiūtė, Remigijus Zaksas, Sandra Kukutytė, Vaiva Vaikutytė, Vytautas Martinaitis ir kt.

Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis ŽEMYNA
Vadovė Aušra Butkauskienė

Šoka: Lina Jurelevičienė, Jaunius Jurelevičius, Kristina Mažeikienė, Gražvydas Venskus, Gintaras Butkevičius, Roma Butkevičienė, Romas Šlikas, Jolanta Pelanienė

Telšių kultūros centro folkloro ansamblis INSULA
Vadovė Milda Ričkutė

Šoka: Alvydas Alimas, Loreta Šarkaitė, Zita Sabaliauskaitė, Gintaras Vaitkaitis, Regina Sabaliauskaitė, Marius Smilgevičius, Natalija Dacienė, Algimantas Mickus, Rūta Gailiūtė, Ernestas Bukantas ir kt.

Vilniaus m. VšĮ etnomuzikos ansamblis VILNIAUS ŪLA

Vadovė Janina Bukantaitė

Šoka: Algirdas Matijoška, Eglė Skulsčiūtė, Birutė Kavaliauskienė, Stanislovas Kavaliauskas, Violeta Kuzmaitė, Jonas Volungevičius, Irena Juškienė, Kęstutis Rinkevičius, Daiva Narbutienė, Sigitas Narbutas, Nijolė Širmulienė, Juozas Jašinskas ir kt.

Vilniaus folkloro ansamblis JIEVARAS
Vadovas Evaldas Vyčinas

Šoka: Jonas Kazlauskas, Daina Jasinskienė-Gapšytė, Rimas Miškinis, Žydruolė Miškinienė, Vytautas Jurkus, Julė Kunigėlienė, Remigijus Vakarinas, Danutė Ramanauskienė, Egidijus Malinauskas, Aušra Gribulytė, Stasys Grincevičius, Aldona Eidukonytė, Irena Giruckienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto folkloro ansamblis KUPOLĖ
Vadovė Daiva Bradauskienė

Šoka: Antanas Laurinkevičius, Vanda Pečiukienė, Mečys Palšauskas, Jadvyga Venskienė

Kelmės folkloro ansamblis KNITUVA
Vadovas Valdas Rutkūnas

Archyviniuose įrašuose šoko:

Trakų r. Kalvių–Lieponių k. folkloro ansamblis (vadovė Marija Algė Armalienė): Juozas Kazlauskas, Bronė Kazlauskienė, Vincas Bazys, Antanina Bazienė, Bronė Krivickienė, Marija Staknienė, Jonas Staknys, Juozas Gliebus, Adelė Česnulevičienė, Jonas Vičkačka, Antanina Maisevičienė, Juozas Čenkus, Stasys Staknys, Marija Čenkienė, Veronika Lebednykienė, Juozas Lebednykas ir kt.,

Varėnos r. Kabelių k. etnografinis ansamblis Sąjūdis (vadovė Emilija Liegutė),

Zarasų r. Salako etnografinis ansamblis (vadovė Elena Bukelskienė),

Kaišiadorių r. Dainių k. etnografinis ansamblis (vadovė Valerija Degutienė),

Kaišiadorių r. Tauckūnų k. folkloro ansamblis (vadovas Šarūnas Sidaras),

Varėnos ligoninės folkloro ansamblis Pucinas (vadovė J. Vėlyvienė),

Varėnos r. Panočių k. šokėjai (vadovė Vaclava Nenartavičienė): Bronė Valackienė, Bronius Navickas, Zosė Navickienė, Algis Valacka,

Aldona Rutkauskienė, Marijonas Kasparavičius, Teofilė Kasparavičienė, Albertas Bankauskas, Ona Taraškevičienė, Antanas Vaitonis, Marija Skavičienė, Algis Paulaitis,

Varėnos r. Rudnios k. moterys: Antosė Juknevičienė, Alena Jurgelevičienė, Čanienė, Kaziukevičienė,

Pasvalio r. Kiemėnų k. šokėjai: Pranciška Steponavičienė, Anelė Bitinienė, Kazys Maskoliūnas, Benediktas Veldanskas,

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos šokėjai: Emilija Dargienė, Silvestras Dargis, Antanas Antanavičius, Monika Mickienė, Aleksandras Gintvainis, Aleksandra Gintvainienė, Adomas Pargaliauskas, Eugenija Bertašienė,

Telšių r. Luokės folkloro ansamblis Šatrija,

Panevėžio r. Jotainių, Varėnos r. Biekšių k., Kėdainių r. Pajieslio, Varėnos r. Kriokšlio k., Širvintų r. Musninkų, Šalčininkų r. Mištūnų k., Radviliškio r.

Palonų k., Šalčininkų r. Žižmų k., Varėnos r. Dargužių k. šokėjai.

© Audronė Vakarinienė, 2016

© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016