CD Juzuk, pagrok

Lūpinės armonikėlės melodijos

Iš serijos „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“

Sudarytojas Arūnas Lunys
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016.

Lietuvoje šalia styginių, pučiamųjų, dumplinių muzikos instrumentų buvo ir yra populiari lūpinė armonikėlė.

1821 m. muzikos instrumentų meistras Christianas Friedrichas Ludwigas Buschmannas (Vokietija) pagamino lūpinę armonikėlę. Toliau ją tobulino vokiečių meistrai Christianas Messneris, Matthias Hohneris, išplėtoję šių instrumentų pramoninę gamybą. Per Klaipėdos, Rygos, Liepojos uostus lūpinė armonikėlė pasiekė ir Lietuvą – čia visuose regionuose ja griežė suaugusieji ir vaikai.

Lūpinė armonikėlė – diatoninis muzikos instrumentas, turintis viename kanale du liežuvėlius: pučiant išgaunamas pagrindinis balsas, traukiant orą – šalia esantis. Armonikėlės gali būti vienpusės, pučiamos iš vieno galo (C, G ir kitos tonacijos), ir dvipusės (iš vieno galo C, iš kito G arba iš vieno galo G, iš kito D).

Šis lengvas, kišenėje telpantis, nesunkiai išmokstamas groti instrumentas mėgstamas muzikantų. Ne vienas piemenukas, ganydamas gyvulius, mokydavosi ir išmokdavo juo groti. Daugelio kaimo muzikantų liudijimu, lūpinė armonikėlė buvo jų pirmasis muzikos instrumentas.

Lūpine armonikėle grojamos polkų, valsų, maršų, fokstrotų, tradicinių šokių ir dainų melodijos. Galima groti „pliką“ melodiją arba liežuviu dengiant šalia žemiau esančius kanalus bosuoti, t. y. šalia pagrindinės melodijos groti boso partiją. Lūpine armonikėle dažniausiai grodavo solo, tačiau pasitaikydavo ir derinių: lamzdelis ir armonikėlė, smuikas, lamzdelis ir armonikėlė ir pan.

Dėkojame Vytautui Bimbirui, Broniui Žvirbliui, Povilui Alvitui, Romui Masteikai ir Stasiui Mickui už lūpinės armonikėlės populiarinimą ir sklaidą. Tikimės, kad jaunoji karta, pasiklausiusi Jūsų atliekamų melodijų, tęs lūpinės armonikėlės grojimo tradicijas.

Arūnas Lunys

Turinys

1. Piemenėlio polka
2.  Valsas
3. Piemenėlio polka
4. Pupų dėdės polka
5. Valsas „Dievuliau mano“
6. Polka „Jūs mergytės ir berniukai“
7. Polka
8. Padespanas
9. Fokstrotas „Jos akutės“
10. Gyvataras
11. Daina „Tik vieną kartą“
12. Valsas „Juzuk, pagrok man valsą“
13. Karvutės polka
14. Daina „Girgžda svirtys“
15. Šokis „Gričenikė“
16. Liaudiškas valsas
17. Šokis „Ant kalno karklai siūbavo“
18. Maršas „Du broliukai, kunigai“
19. Daina „Giedrą dienelę paukšteliai čiulbėjo“
20. Valsas „Į Vilnių, į Vilnių“
21. Daina „Oi neverk, motušėle“
22. Kaimiška polkutė
23. Polkutė „Džiaugės Petras ir Petrienė“
24. Daina „Cykum, cykum, muzikos nėra“
25. Šokis „Bitute, pilkoji“

Vytautas Bimbiras, g. 1923 m., Šetekšnų k., Rokiškio r. (1)

Bronius Žvirblis, g. 1928 m., Kamajai, Rokiškio r. (2, 3)

Povilas Alvitas, g. 1938 m., Subačius, Kupiškio r. (4–6)

Romas Masteika, g. 1940 m., Jurbarkas (7–12)

Stasys Mickus, g. 1932 m., Vilnius (13–25)

Parengta 2016 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų sudijoje

© Arūnas Lunys, 2016

© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016