LIETUVIŲ CHORO MUZIKOS ANTOLOGIJA 1990–1998

VIII tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Vaclovas Augustinas

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktorius Donatas Zakaras
Lotyniškų tekstų redaktorė Živilė Tamaševičienė
Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Natografas Robertas Budrys
Vertėjai: Sonata Zubovienė, Dainius Būrė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010. – 328 p.

ISMN 979-0-706208-43-5

Turinys

Pratarmė / 5

Preface / 10

Vaclovas Augustinas

HYMNE À SAINT MARTIN (SATB SATB) / 15

Vytautas V. Barkauskas

COMMEDIA DELL ARTE (SATB) / 25

LACRIMOSA  (SATB) / 33

STABAT MATER (SATB) / 42

Vidmantas Bartulis

GRAŽUOLIS GARVEŽYS  (SATB, SATB soli) / 49

MALDELĖ  (SATB) / 64

Zita Bružaitė

Dvi lietuvių liaudies dainos  (SATB)

I. UŽTEKĖJO SAULELĖ  / 67

II. PŪTĖ VĖJAS / 72

Jurijus Kalcas

EXULTATE DEO  (TTBB) / 77

Vytautas Laurušas

LIAUPSĖS SAULEI  (SATB)

I. LYDU LAIDU / 83

II. SAULELE, MOTULE / 90

Algirdas Martinaitis

ALLELUIA  (SATB) / 96

DIEVO GARBINIMAS  (SATB) / 105

SANCTUS  (SATB)   / 115

Rytis Mažulis

ATKELK VĖLIŲ VARTELIUS  (keturiems lygiems balsams) / 118

CANON SOLUS  (keturiems lygiems balsams) / 126

Remigijus Merkelys

LIBERA ME  (SSAATTBB) / 134

KYRIE  (SSAATTBB) / 153

Vytautas Miškinis

O SALUTARIS HOSTIA  (SATB) / 165

AVE REGINA COELORUM  (TTBB) / 169

Onutė Narbutaitė

EPITAFIJA  (SATB, SATB soli, 2 Fl, Gt/Cb, Perc) / 173

VASARA  (SSSAAA) / 181

Alvidas Remesa

TĖVE MŪSŲ (SATB) / 190

Nijolė Sinkevičiūtė

NAKTIS TVARTELYJE  (SATB) / 192

Giedrius Svilainis

LAUDATE DOMINUM  (SATB) / 202

O QUAM TRISTIS  (SATB, Bonghi, Timpani) / 211

Raminta Šerkšnytė

AUREI REGINA CAELI  (SSAATTBB)

I. De d. Maria Magdalena / 223

II. D. Magdalena sub cruce plens / 231

III. Ad d. Virginem Matrem / 237

Remigijus Šileika

ŠVIESA IR MUZIKA  (SATB) / 245

Jonas Tamulionis

CANCIONES DE AMOR  (SSAATTBB)

I. Preludio / 252

II. Eco / 255

III. Cancioncilla del primer deseo / 258

IV. Preludio / 263

V. Narciso / 266

VI. Madrigalillo / 272

LACRIMOSA  (SSAATTBB) / 278

LUX AETERNA  (SSAATTBB) / 287

Mindaugas Urbaitis

LACRIMOSA  (SSAATTBB) / 307

Pratarmė

1990–1998 metų Lietuvos chorinės kultūros padėtį ir raidą sąlygoja Nepriklausomybės atkūrimas – atgimsta bažnytinė bei religinė muzika (vyksta tikras grigališkojo giedojimo renesansas), kyla smarkiai pagausėjusių bažnytinių chorų lygis (mokymo įstaigose atsiranda bažnyčios vargonininkų ir chorvedžių specialybė), vėl susijungia krašto ir išeivijos choro kultūra (1990 m. įvyksta Tautinė, o 1994 m. – Pasaulio lietuvių dainų šventės).

Per aptariamąjį laikotarpį du lietuvių chorai pasiekia aukščiausią savo, o tuo pačiu ir visos šalies chorinės kultūros tarptautinio triumfo tašką – Europos chorinio dainavimo didįjį prizą (European Grand Prix for Choral Singing). 1991 m. Tūre (Prancūzija) Europos didįjį prizą pelno Lietuvos konservatorijos kamerinis choras (vad. Tadas Šumskas), o 1993 m. Varnoje (Bulgarija) – choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas). Šiek tiek praplečiant aptariamo laikotarpio ribas, galima pasidžiaugti tuo, kad per 1989–2009 metus net trys lietuvių chorai pelnė garbingąjį Europos didįjį prizą (trečiasis – choras „Brevis“, vadovaujamas Gintauto Venislovo; plačiau apie šio prizo laureatus: http://en.wikipedia.org/wiki/European_Grand_Prix_for_Choral_Singing).

Nuo 1995 m. choras „Jauna muzika“ imasi rengti kasmetinius choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo kursus – prasideda iki šiol lietuvių chorinėje kultūroje precedento neturėjusių renginių era. Kursų vadovais kviečiami pasaulinio masto choro dirigentai – Frieder Bernius, Werner Pfaff (Vokietija), Anders Eby, Gary Graden (Švedija), Simon Halsey, Bob Chilcott (Didžioji Britanija), Rinaldo Alessandrini (Italija), Ira Spaulding (JAV), Johannes Prinz (Austrija) ir kiti. Kasmet kursai sulaukia didžiulio choro dirigentų, aukštųjų muzikos mokyklų dėstytojų, studentų ir choristų susidomėjimo; suteikia naują postūmį Lietuvos chorų ir jų vadovų meninės brandos raidai.

Lietuvos chorinės kultūros plėtra bei tarptautinis pripažinimas ir kompozitorius įkvepia naujiems kūrybiniams iššūkiams. Autoriai glaudžiau bendradarbiauja su tarptautinį pripažinimą pelniusių chorų vadovais, chorai, vykstantys į tarptautinius konkursus, užsako kompozitoriams vis daugiau naujų kūrinių, aktyvėja choro muzikos įrašų leidyba, lietuviška muzika sklinda po pasaulį.

Stiliaus ir muzikinės kalbos požiūriu 1990–1998 metų laikotarpis choro muzikoje labai įvairus – kiekvienas kompozitorius plėtoja savo individualų braižą.

Trumpas VIII Antologijos tome pristatomų kompozitorių apibūdinimas:

Vaclovas Augustinas – itin įvairiapusė asmenybė, kuri sėkmingai reiškiasi pačiose įvairiausiose muzikos terpėse. Nuo 1992 m. šis dirigentas ir kompozitorius vadovauja Vilniaus savivaldybės kameriniam chorui „Jauna muzika“, yra nuolat kviečiamas į įvairius tarptautinius choro dirigentų seminarus ir festivalius. V. Augustinas taip pat yra populiarus aranžuotojas ir choro muzikos kūrėjas; jo modalias, kontempliatyvias ar ekstatiškas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose premijas pelniusias kompozicijas noriai į savo repertuarą įtraukia įvairūs chorai, spausdina muzikos leidyklos. Antologojoje pristatomas kūrinys dvigubam mišriam chorui „Hymne à Saint Martin“ buvo sukurtas 1996 m. tarptautiniam chorinių kūrinių konkursui Tūre (Prancūzijoje) ir pelnė II premiją.

Vytautas V. Barkauskas reikšmingiausius savo kūrinius chorui sukūręs 1990–1994 metais. V. V. Barkausko chorinė kūryba nėra gausi. Šiame Antologijos tome pristatomi bene įdomiausi kompozitoriaus choriniai opusai – ryškus, efektingas, kiek ironiškas „Commedia dell arte“ ir dramatiškos, su sodriomis kulminacijomis religinės kompozicijos „Lacrimosa“ ir „Stabat mater“.

Vidmantas Bartulis pristatomas kaip kompozitorius, galintis rašyti bet ką – nuo kamerinių miniatiūrų iki operos ir stambių orkestrinių formų, nuo liaudies dainų harmonizacijų ir populiarių dainų aranžuočių iki monumentalaus „Requiem“. Šiame tome publikuojama paprastutė keturbalsė miniatiūra „Maldelė“, atliekama daugelio Lietuvos chorų ir Steve’ui Reichui dedikuotas vokalinis pokštas „Gražuolis garvežys“.

Zitos Bružaitės kūryba yra įvairialypė. Susidaro įspūdis, tarsi ji sąmoningai keistų braižą, tai prabildama filosofine išmintimi, tai pokštaudama lyg viduramžių gatvės muzikantas. Kompozitorė savo kūriniuose laisvai jungia viduramžių asketizmą ir modernizmo spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. Antologijoje kompozitorė pristatoma vienu iš populiariausių savo kūrinių chorui – opusu „Dvi lietuvių liaudies dainos“.

Jurijui Kalcui – chorvedžiui ir kompozitoriui, puikiai išmanančiam choro specifiką, Antologijoje skirtas džiazine harmonija grįstas kūrinys vyrų chorui „Exultate Deo“.

Vienas iš šiuolaikinės lietuvių muzikos patriarchų Vytautas Laurušas, 1969 metais sukūręs tuo metu šokiravusį, ultraavangardinį, aleatorinį chorinį opusą „Nakties balsai“, pristatomas lietuvių liaudies melodika ir sutartinių są-skambiais paremtu kūriniu „Liaupsės saulei“.

Algirdas Martinaitis, sukūręs įspūdingą „Pradžios ir pabaigos knygą“ – 8 savarankiškų dalių ciklą, kurio diapazonas aprėpia nuo Geoge’o Orwello dvasios persunktos satyriškos garsų naujakalbės („Septyni gyvulizmo priesakai“) – iki teatrališkai kaukiančių sirenų bei galandinimo staklių („Arma Christi“), pasineria į religinės muzikos pasaulį. Tiek šv. Pranciškaus Asyžiečio mintimis persmelktose ir jo tekstais parašytose giesmėse, tiek stambiuose koncertiniuose religinės tematikos kūriniuose kompozitorius savitai jungia kantičkinio giedojimo ir šiuolaikinės vakarietiškos muzikos (jai atstovauja Messiaenas, Pärtas, Taveneras ar Góreckis) tradicijas.

Rytis Mažulis yra viena ryškiausių šalies šiuolaikinės muzikos figūrų. Jis atstovauja vadinamajai superminimalizmo krypčiai, kai repetityviniai principai praturtinami įvairiomis avangardui artimomis idėjomis. Visai  R. Mažulio kūrybai būdinga ypatinga stilistinė švara, muzikinio audinio vientisumas ir simetrija, grindžiama kontrapunktine (dažniausiai kanonine) technika, koncentriškos, „rato“ pavidalo kūrinių formos. Natūralu, kad tokia kūrybos kryptis reikalauja pasitelkti ir atitinkamas kūrinių sudėtis, kad būtų išgautas homogeniškas ir „kristališkas“ skambesys. Todėl Rytis Mažulis daugiausia rašo muziką lygių balsų arba klavišinių instrumentų ansambliams.

Remigijus Merkelys – kompozitorius, labiausiai pasitikintis racionaliais komponavimo metodais. Antologijoje pristatomi du bene brandžiausi jo choriniai opusai – „Libera me“ bei „Kyrie“ iš „Missa L‘homme armé“.

Vytautas Miškinis – vienas produktyviausių Lietuvos choro muzikos kūrėjų. Ypač vaisingi kompozitoriui buvo 1990 metai (18 kompozicijų), o per 1990–1998 m. sukurta daugiau nei 60 įvairaus žanro choro kūrinių. Religinė V. Miškinio muzika dažniausiai grindžiama lotynišku liturginiu tekstu. Kūrinių faktūra – melodinė harmoninė, kartais įtraukiant polifonijos, aleatorikos ar sonoristikos elementų. Nuo 1993 m. V. Miškinio kūriniai skamba visose Moksleivių, Pasaulio lietuvių, Studentų („Gaudeamus“) dainų šventėse. Nemažai jo kūrinių pelnė įvairių konkursų apdovanojimus Lietuvoje, buvo privalomi tarptautiniuose chorų ir choro dirigentų konkursuose Italijoje, Austrijoje, Argentinoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitur.

Onutė Narbutaitė – viena šių dienų kompozitorių, kurių muzika paženklinta išskirtinio asmeniškumo žyme ir yra atpažįstama nuo pirmųjų kiekvieno kūrinio taktų. Kitaip nei kitų savosios kartos kolegų, šalia plataus įvairių būsenų, nuotaikų, emocijų spektro, O. Narbutaitės kūryboje juntamas aristokratiško saiko pojūtis, stipri kompozicinė disciplina, o tai tik sustiprina emocinį šios muzikos paveikumą. Viena žymiausių lietuvių kompozitorių labiau reiškiasi stambiomis vokalinėmis instrumentinėmis formomis („Centones meae urbi“, 1997, „Tres Dei Matris Symphoniae“, 2003, „Lapides, flores, nomina et sidera“, 2008). Antologijoje – skaidrios faktūros ir ilgesingos nuotaikos miniatiūra „Epitafija“, kurioje panaudotas Rainerio Maria Rilkės eilėraštis, išraižytas jo antkapyje Rarone, Ronos slėnyje Šveicarijoje, ir koncertiškai efektinga pjesė moterų chorui „Vasara“.

Reikšmingiausią Alvido Remesos kūrybos dalį sudaro religiniai opusai. Kompozitorius yra studijavęs teologiją, gilinęsis į bažnytinės muzikos istoriją, grigališkąjį choralą. Antologijoje pristatoma nepaprastai įtaigi, krikščioniškos dvasios kupina miniatiūra „Tėve mūsų”.

Pagrindinę Nijolės Sinkevičiūtės kūrybos dalį sudaro choro muzika. Siekdama geriau perprasti jos specifiką, nuo 1996 m. kompozitorė dainuoja Klaipėdos chore „Aukuras“ ir nuolat jam rašo kūrinius. Smulkias, dažniausiai tridalės formos miniatiūras ji jungia į ciklus, kurių dalis sieja daugiau ar mažiau išryškinta siužetinė linija. Kai kurios iš jų („Naktis tvartelyje“) praturtintos teatro elementais (tekstą iliustruojančiais efektais, ritmizuotu kalbėjimu, garso pantomima) – tai savotiški minispektakliai su individualizuotomis choristų partijomis.

Giedrius Svilainis kūrybinį kelią pradėjo 1990 m. Chorvedys ir kompozitorius puikiai pažįsta choro specifiką ir siekia kurti ekspresyvią, margaspalvę ir efektingą muziką, kurioje dažnai jungiamos rimtosios ir pramoginės muzikos idiomos. Viena populiariausių jo kompozicijų – „O quam tristis“ mišriam chorui.

Ramintos Šerkšnytės kūryboje savitai susipina neoromantinės muzikos kalba su minimalizmo, sonorizmo, džiazo, folkloro, avangardo stilistikos bruožais; vakarietiškas konstruktyvumas dera su rytietišku kontempliatyvumu ir subtilumu. Ji daugiausia rašo orkestrams, kameriniams ansambliams, teatro spektakliams, muziką vaikams. Kompozitorė daug dėmesio skiria muzikos dramaturgijai, formos dinamikai ir instrumentuotei. Jos muzika ekspresyvi, vaizdinga, spalvinga, komunikatyvi. „Aurei regina caeli“ – iki šiol vienintelis R. Šerkšnytės kūrinys chorui a cappella.

Kompozitorius ir pedagogas Remigijus Šileika yra ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas, festivalio „Marių klavyrai“ Klaipėdoje rengėjas. Didžiausią jo kūrybos dalį sudaro choro kūriniai ir vokaliniai ciklai, kurie pasižymi turtinga melodika, atskleidžia gerą vokalo galimybių išmanymą bei dėmesį poetinio teksto niuansams.

Jono Tamulionio  vardas jau daugelį metų siejamas su keliais jo kūrybos kryptį žyminčiais kelrodžiais: Ispanija, gitara, akordeonu ir choru – opusais ispanų poetų ir lietuvių liaudies dainų tekstais. Nemažai ispaniškos ir lietuviškos tematikos kūrinių sukurti į konkursus vykstančių chorų užsakymu. Virtuoziški, efektingi, linksmi ir dažniausiai labai greito tempo konkursiniai J. Tamulionio opusai yra tapę autoriaus vizitine kortele. Tai itin produktyvus kompozitorius. Per 1990–1998 metus parašyta daugiau nei 40 choro kūrinių. Kompozitoriaus muzikiniam mąstymui būdingas lineariškumas, polifoniškumas, neoklasicistinės išraiškos priemonės. Antologijoje šalia ispaniškos tematikos kūrinio pristatomi dar du, kiek mažiau autoriui būdingi religiniai opusai – „Lacrimosa“ ir „Lux aeterna“.

Mindaugas Urbaitis kažkada buvo vienas radikaliausių minimalistų Lietuvoje, neretą šokiravęs savo ištęstomis kompozicijomis, paremtomis nuolatiniu, atrodytų, mažai kintančios medžiagos kartojimu (tokiomis, kaip valandos trukmės „Trio“ melodiniams instrumentams, 1982). 9-ojo dešimtmečio pabaigoje M. Urbaičio muzikinė kalba tapo ne tokia asketiška, kompozitorius kompozicijas ėmė konstruoti pasiremdamas tam tikrais atpažįstamais praeities kompozitorių (Bacho, Mozarto, Brahmso, Brucknerio, Wagnerio, Piazzolos) muzikos motyvais. Kompozitorius pats tokį komponavimo metodą vadina „re-kompozicija“ arba „recycling“. Vienas iš „re-kompozicijos“ pavyzdžių  – „Lacrimosa“ – pristatomas Antologijoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir išnykus ideologinei cenzūrai, vis daugiau kompozitorių ėmėsi kurti religinę muziką. Iš 30-ties šiame Antologijos tome pristatomų kūrinių 19 parašyti religiniais tekstais.

Sudarant panašaus pobūdžio rinkinį, nelengva apsispręsti, kuriuos kūrinius pasirinkti. Štai kai kurie atrankos kriterijai:

– dėl leidinio apimties atsisakyta stambios formos vokalinių instrumentinių kūrinių;

– įtakos neturėjo kūrinio sudėtingumas;

– neribojo kūrinio žanras, kalba ir sudėtis, todėl Antologijoje – ir religiniai, ir pasaulietiniai kūriniai; kūriniai lietuvių, lotynų ir kitomis kalbomis; kūriniai mišriems ir lygių balsų chorams; kūriniai a cappella ir pritariant instrumentais;

– stengtasi pristatyti visus tuo metu chorui rašiusius kompozitorius;

– pirmiausia į Antologiją pateko kūriniai, išsiskiriantys turtingesne atlikimų ir įrašų istorija, kitaip tariant, labiau paplitę ir patikrinti praktikoje;

– kompozitoriaus kūrinių kiekis Antologijoje proporcingas kompozitoriaus produktyvumui.

Visi VIII Antologijos tomo kūriniai užrašyti tradicine notacija, todėl nereikalauja atskiro paaiškinimo, o kai kuriuos nestandartinius garso išgavimo būdus autoriai paiškina tiesiog partitūrose – prie gaidų arba išnašose.

Kūriniai Antologijoje pateikiami abėcėlės tvarka pagal kompozitoriaus pavardės pirmąją raidę.

Faktinė informacija apie kūrinius pateikiama tokiu būdu: kiekvieno kūrinio pirmame puslapyje parašytas kūrinio pavadinimas, sukūrimo metai, kompozitoriaus vardas, pavardė ir gimimo (mirties) metai, teksto autoriaus vardas ir pavardė arba kitoks teksto šaltinis.

Turinyje nurodyti kompozitoriaus vardas ir pavardė, kūrinio pavadinimas ir atlikėjų sudėtis.

Augustino „Hymne à Saint Martin“, V. Bartulio „Maldelė“, J. Kalco „Exultate Deo“, V. Miškinio „Ave Regina coelorum“ ir „O salutaris hostia“, A. Remesos „Tėve mūsų“ ir G. Svilainio „O quam tristis“ jau buvo publikuoti kitose šalyse. Lietuvių choro muzikos antologijoje jie spausdinami gavus leidybos teisę turinčių leidyklų sutikimą. Leidyklų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys yra parašyti kiekvieno kūrinio pirmo puslapio apačioje.

Du kūriniai jau anksčiau publikuoti Lietuvoje: Z. Bružaitės „Dvi lietuvių liaudies dainos“ –  Vilnius: Lietuvos muzikų draugija, 1998,  ir R. Šileikos „Šviesa ir muzika“ – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997.

Didelę dalį kūrinių yra išleidęs arba perleidęs Muzikos informacijos ir leidybos centras, tai – V. Augustino „Hymne à Saint Martin“, V. V. Barkausko „Stabat mater“, V. Bartulio „Gražuolis garvežys“, A. Martinaičio „Alleluia“ ir „Sanctus“, R. Mažulio „Atkelk vėlių vartelius“ ir „Canon solus“, R. Merkelio „Libera me“, A. Remesos „Tėve mūsų“, G. Svilainio „Laudate Dominum“ ir „O quam tristis“, R. Šerkšnytės „Aurei regina caeli“, J. Tamulionio „Lacrimosa“ ir M. Urbaičio „Lacrimosa“.

V. Barkausko „Commedia dell arte“ ir „Lacrimosa“, V. Laurušo „Liaupsės saulei“, A. Martinaičio „Dievo garbinimas“, R. Merkelio „Kyrie“, O. Narbutaitės „Epitafija“ ir „Vasara“, J. Tamulionio „Canciones de amor“ ir „Lux aeterna“ publikuojami pirmą kartą.

Daugiau informacijos apie kompozitorius (biografija, išsamus kūrinių sąrašas, nuorodos į leidyklas ir įrašus) sukaupta Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centre: katalogas „Lietuvių muzika chorui“, 2009 arba internetinės svetainės www.mxl.lt; www.mic.lt; info@mic.lt.

Vaclovas Augustinas

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010