LIETUVIŲ CHORO MUZIKOS ANTOLOGIJA 1973–1980

VI tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Jurijus Kalcas

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktorius Donatas Zakaras
Lotyniškų tekstų redaktorė Živilė Tamaševičienė
Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Natografai: Robertas Budrys, Žvainys Ivanauskas, Rolandas Skirelis
Vertėja Sonata Zubovienė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010. – 237 p.

ISMN 979-0-706208-41-1

Turinys

Pratarmė / 5

Julius Andrejevas

SVEIKAS GYVAS, VYTURY! (SATB) / 9

Valentinas Bagdonas

SKRIDO BITĖ, TA TA TO (SATB) / 14

Feliksas Bajoras

ANDANTINO (SATB) / 18

Vytautas Barkauskas

LIETUVA (SSAATTBB) / 21

SEPTYNIOS MINIATIŪROS (SSAATBB) / 25

Algimantas Bražinskas

BALTOJI VARNELĖ (TTTBBBB, TB solo) / 37

ŽEMAIČIŲ PLENTAS (SSAATTBB) / 45

Viktoras Budrevičius

NUDAVĖ MOČIUTĖ (SSAATTBB) / 49

TYKIAI, TYKIAI (TTBBB, Bar. solo) / 55

DAINŲ ŠALELĖJ (SSAA) / 58

ANT KALNO AUKŠTAI (SSAATBB) / 61

Jurgis Juozapaitis

Ciklo TEKĖK, SAULELE V dalis (SAATB) / 66

ŽALIOS RŪTOS SIDABRINIAM VAKARE (SSAA)  / 72

Vytautas Juozapaitis

PJOVĖ LANKOJ ŠIENĄ (SATBB) / 76

DEVYNIOM ŠAKELĖM (SSATB) / 79

RUGIAPJŪTĖ (SSAA) / 81

Vytautas Jurgutis

VARPO AIDAS (SSAATTBB) / 85

Jeronimas Kačinskas

TE LUCIS ANTE TERMINUM (SSAATTBB, piano) / 90

Vytautas Kairiūkštis

MOČIUTE TU MANA (TTBB) / 100

Vytautas Klova

VIENA LINELIUS PASĖJAU (SATB) / 103

Anatolijus Lapinskas

OI LYJA LIETUS (SATB) / 109

VAI ANT KALNELIO (TTTBBB) / 112

TURĖJO BOBUTĖ ŽILĄ OŽELĮ (SSAATTBB, skrabalai, kelmas) / 117

Laurynas Vakaris Lopas

DŽOLE OLE (SSSAAA) / 140

AKYS (SSAATTBB) / 145

Baladė KUR TĖVULIO KLĖTELĖ (SSSSAATTTTBBBBB) / 151

Teisutis Makačinas

KOKIAIS ŽIEDELIAIS RŪTELĖS ŽYDĖS (SSAA) / 161

SAULĖS GIJOS (SSAATTBBB) / 165

OI TU, JOVARĖLI (SSAATTB) / 173

Vytautas Montvila

LYDU LAIDU SAULELĖ (SAATBB) / 178

KALNAS (SATB) / 181

Vaclovas Paketūras

AŠ TURĖJAU BROLUŽĖLĮ (SATBB) / 184

Leonas Povilaitis

TŪ-TO! (SSSAA) / 187

SEKU SEKU PASAKĄ (SSAA) / 190

NAKTIES PEIZAŽAS (SSATTBB) / 193

O-O, GIRIA! (TTTBBB) / 196

Antanas Račiūnas

ŽINAI, KO LIŪDI PIEVOS? (SSAATTBB) / 198

TOKIA PŪGA (SATB) / 202

Antanas Rekašius

UDENĖLIO GRAŽUME (SSAA, piano) / 205

Remigijus Šileika

MIŠKO EŽERAS (SSAATB) / 209

Vladas Švedas

Kantatos ROŽĖS PRIE IX FORTO finalinė dalis (SSAAATTBB) / 214

Laimutis Vilkončius

REIKS BROLELIUI KARAN JOTI (SAATBB, T. solo) / 217

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

SENELĖS PASAKA (SSSSAAA) / 221

ŠEŠIOLIKMEČIAI (SSAATTBB) / 226

Pratarmė

XX a. 8-ajame dešimtmetyje Lietuvos muzikos gyvenimas labai pagyvėjo: iškilo nauja atlikėjų karta, rengta keletas instrumentinės muzikos festivalių, konkursų, koncertų ciklų ir pan. Reikšmingų pokyčių būta choro kultūroje. Aktyviai veikė 1969 m. įsteigtas Kauno valstybinis choras, 1970 m. susikūręs ir vėliau „Vilniaus“ vardu pavadintas Lietuvos aklųjų draugijos choras. Chorų repertuare pamažu įsitvirtino renesanso ir baroko muzika. Iš 1974 m. Šiauliuose suburto vokalinio ansamblio išaugo kamerinis choras „Polifonija“; jo iniciatyva 1978 m. mieste imti rengti vadinamosios senosios muzikos festivaliai. Vyko su žymių kompozitorių bei chorvedžių (Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Antano Budriūno) kūryba ir veikla siejami choro muzikos festivaliai, Stasio Šimkaus chorų konkursas, aukštųjų mokyklų chorų konkursas „Juventus“. Įvairios choro kultūros problemos nagrinėtos Aniceto Armino, Rimos Mikėnaitės, Linos Dumbliauskaitės, Regimanto Gudelio daktaro (tada vad. mokslų kandidato) disertacijose, Rimtauto Kašponio, Boleslovo Zubricko ir kt. darbuose, periodikoje kilusiose diskusijose. Unikalus to meto reiškinys – nepaprastai išsiplėtojęs autentišką folklorą atliekančių ansamblių sąjūdis, Povilo ir Dalios Mataičių vadovaujamo Lietuvių folkloro teatro veikla.

Choro muzikos kūrybai būdinga keletas tendencijų. Choro bei moderniosios muzikos kalbos galimybės įvairiapusiai naudojamos didelės apimties vokaliniuose instrumentiniuose veikaluose (Eduardo Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969) ir kantata „Saulę nešantis“ (1972), Juliaus Juzeliūno simfonija Nr. 3 („Žmogaus lyra“, 1965) ir simfonija oratorija „Cantus magnificat“ (1979), įvairių žanrų Vytauto Barkausko ir kt. kūriniai); laikotarpį savaip įrėmina sovietinės ideologijos atmetimą, modernios muzikos kalbos ir tautiškumo idėjos sąveikas manifestavę veikalai – Broniaus Kutavičiaus „Panteistinė oratorija“ (1970) ir „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978), Felikso Bajoro oratorija „Varpo kėlimas“ (1980). Sukurta daug vidutinio ar nedidelio pajėgumo chorams skirtų tradicinės muzikos kalbos bei choro vokalo naudojimo dainų. Tarp šių tendencijų įsiterpia gausi, žanro požiūriu įvairuojanti choro dainų kūryba, kurioje irgi drąsiai eksperimentuojama; choro divisi praplečiami iki 9–12 partijų; grafinės notacijos naudojimas, kūrinių partitūrų sudėtingumas, skambėjimo koloritas, choro partijų tesitūros kraštutinumai leidžia atlikti šiuos kūrinius tik aukšto profesinio meistriškumo chorams. Ypač kūrybingai kompozitoriai naudoja lietuvių liaudies melosą, dainų, sutartinių temas.

Daugelis šiame tome spausdinamų kūrinių paimti iš „Vagos“ leidyklos leidinių. Tai Valentino Bagdono „Skrido bitė, ta ta to“, Felikso Bajoro „Andantino“, Vytauto Barkausko „Lietuva“, „Septynios miniatiūros“, Algimanto Bražinsko „Baltoji varnelė“, „Žemaičių plentas“, Viktoro Budrevičiaus „Nudavė močiutė“, „Dainų šalelėj“, „Ant kalno aukštai“, Jurgio Juozapaičio ciklo „Tekėk, saulele“ 5-oji dalis, „Žalios rūtos sidabriniam vakare“, Vytauto Juozapaičio „Devyniom šakelėm“, „Rugiapjūtė“, Vytauto Jurgučio „Varpo aidas“, Vytauto Klovos „Viena linelius pasėjau“, Anatolijaus Lapinsko „Oi lyja lietus“, „Vai ant kalnelio“, „Turėjo bobutė žilą oželį“, Teisučio Makačino „Kokiais žiedeliais rūtelės žydės“, Vytauto Montvilos „Lydu laidu saulelė“, „Kalnas“, Vaclovo Paketūro „Aš turėjau brolužėlį“, Leono Povilaičio „Seku seku pasaką“, „Nakties peizažas“, „O-o, giria!“, Antano Račiūno „Žinai, ko liūdi pievos?“, „Tokia pūga“, Antano Rekašiaus „Rudenėlio gražume“, Remigijaus Šileikos „Miško ežeras“, Vlado Švedo kantatos „Rožės prie IX forto“ finalinė dalis, Audronės Žigaitytės-Nekrošienės „Senelės pasaka“ ir „Šešiolikmečiai“.

Vytauto Juozapaičio liaudies dainos išdailą „Pjovė lankoj šieną“ jau buvo spausdinę Liaudies meno rūmai, Juliaus Andrejevo dainą „Sveikas gyvas, vytury!“ – Lietuvos liaudies kultūros centras.

Viktoro Budrevičiaus „Tykiai, tykiai“, Vytauto Kairiūkščio „Močiute tu mana“, Lauryno Vakario Lopo „Džole Ole“, „Akys“, baladė „Kur tėvulio klėtelė“, Leono Povilaičio „Tū-to!“, Laimučio Vilkončiaus „Reiks broleliui karan joti“ spausdinami iš kompozitorių rankraščių.

Kūrinių atrankos kriterijai:

– dėl leidinio apimties atsisakyta stambios formos kūrinių;

– kūrinio sudėtingumas įtakos neturėjo;

– neribojo kūrinio žanras ir sudėtis. Pateikiami originalūs kūriniai, liaudies dainų išdailos ir plėtotės, kūriniai mišriems ir lygių balsų chorams, kūriniai a cappella, su solistais ir pritariant instrumentu;

– stengtasi pristatyti visus tuo metu muziką chorams kūrusius kompozitorius;

– kompozitoriaus kūrinių kiekis proporcingas jo kūrybiniam produktyvumui.

Kūriniai antologijoje pateikiami abėcėlės tvarka pagal kompozitoriaus pavardės pirmąją raidę. Į šį tomą įtraukti kai kurie jo chronologijos ribas peržengiantys kūriniai, kurie nepateko į kitus tomus, bet būtini kompozitoriaus kūrybai pristatyti.

Kita turima informacija apie kūrinius pateikiama taip: kiekvieno kūrinio pirmame puslapyje parašytas kūrinio pavadinimas; sukūrimo metai (jei žinomi); kompozitoriaus vardas, pavardė ir gimimo (mirties) metai; teksto autoriaus vardas ir pavardė.

Turinyje nurodyti kompozitoriaus vardas ir pavardė, kūrinio pavadinimas ir atlikėjų sudėtis.

Jurijus Kalcas

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010