LIETUVIŲ CHORO MUZIKOS ANTOLOGIJA 1940–1960

IV tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Laurynas Vakaris Lopas

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktorius Donatas Zakaras
Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Kalbos redaktorė Renata Radavičiūtė
Lotyniškų tekstų redaktorė Živilė Tamaševičienė
Natografai: Robertas Budrys, Rolandas Skirelis, Žvainys Ivanauskas
Vertėja Sonata Zubovienė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2011. – 274 p.

ISMN 979-0-706208-39-8

---

Turinys

Pratarmė / 5

Preface / 7

 

Domas Andrulis

ŽEMAIČIŲ ŠAULIŲ GIESMĖ (SATB) / 9

SAULELĖ RAUDONA (SATB) / 10

AR AŠ TAU, SESE, NESAKIAU (SATB) / 11

 

Kazimieras Viktoras Banaitis

RUGIAPJŪTĖS DAINA (SAATB) / 12

MANO BROLIS BAGOTYRIUS (SAATB) / 13

OI, ATVAŽIUOJA KALĖDA (SATBB) / 14

TU TU TU KAS BŪTŲ (SATBB) / 17

AŠ IŠDAINAVAU (SAATTBB) / 19

PJOVĖ LANKOJ ŠIENĄ (SATB) / 20

ŽVEJAI RUOŠIASI PLAUKTI JŪRON, operos „Jūratė ir Kastytis“ choras (TTBB, piano) / 21

 

Justinas Bašinskas

VOVERĖ (SAATTBB) / 33

PILĖNŲ LOPŠINĖ (TTBB) / 36

BERŽELIS TURI ŠIRDĮ (TTBB) / 37

 

Antanas Belazaras

REQUIEM iš muzikos Arthuro Millerio dramai

„Komivojažieriaus mirtis“ (SATB) / 39

MĖLYNASIS NEMUNĖLI iš operetės „Auksinės marios“

SSAA, T solo, piano) / 42

 

Juozas Bertulis

PLEPALŲ FABRIKAS (SATB, piano) / 48

KYRIE, Mišių šv. Antano garbei dalis (TTB) / 70

 

Antanas Budriūnas

RUDUO (SSAATTBB, piano) / 71

O NEMUNE (SSAATTBB) / 84

MALDA (SATBB) / 87

TĖVIŠKĖLĖ (SSA) / 89

 

Balys Dvarionas

SESUO ŽYDROJI – VILIJA (SSATTB) / 90

PENKI CHORAI (SSSAATTBB) / 93

RAIGARDO ŠALTINĖLIS (SATBB) / 107

 

Julius Gaidelis

MALDA UŽ TĖVYNĘ (SATB) / 109

PIEMENĖLIS (SATB) / 111

AUGO PUTINAS (SATB) / 113

PASĖJAU DOBILĄ (SSATTB) / 115

BALNOK, TĖVELI (SATB) / 117

ŪSAI (SATB) / 119

 

Juozas Gaubas

UŽ JŪRIŲ MARIŲ (SATB) / 121

ŽALIOJ GIRELĖJ (SATB) / 122

AVE MARIA (SATB) / 123

 

Vladas Jakubėnas

SPRAGILŲ DAINA (SATB) / 125

 

Vytautas Jančys

VARGO DIENŲ DAINA (SATB) / 127

PRIE MARIŲ (SSA) / 130

SVEIKA MARIJA (SATB) / 131

MALDA (TTBB) / 133

VIDI AQUAM (SATB) / 135

 

Julius Juzeliūnas

TU, SVOTELI (SATBB) / 137

KALVĖJE (TTBB) / 140

DĖDĖS (SATB) / 141

MIRTIS KANKINTOJAMS, operos „Sukilėliai“ choras (SSAATTBB) / 145

DAINUOK, ŠIRDIE (SATB) / 148

 

Jeronimas Kačinskas

ESI, DANGAU (SSAATTBB) / 154

JAU SAULUTĖ LEIDŽIAS (SSAATTBBB) / 157

ŽVANGUČIAI (SSAATTBB) / 161

MARIJA (SATB) / 168

MERGELE, MOTIN (TTBB) / 169

DIDIS, GALINGAS (SAATBB) / 170

 

Vytautas Kairiūkštis

VOVERĖLĖ (SA, piano) / 172

MAMOS PASAKOS (SATB) / 175

 

Juozas Karosas

OBELĖLĖ (SSAATB) / 179

 

Konradas Kaveckas

GIMTINĖS DAINA (SATB) / 182

 

Bruno Markaitis

NEDVELK, VĖJELI (SSAA) / 186

VĖJŲ ŠVENTĖ (SSAA) / 188

 

Alfonsas Mikulskis

DIEVO AVINĖLI, Tautinių mišių už kenčiančią Lietuvą dalis (SAATTBB) / 195

 

Stasys Navickas

AUGAU PAS MOČIUTĘ (SATB) / 199

 

Vaclovas Paketūras

CHORAS iš baladės „Ieva“ (TTBB) / 200

 

Vytautas Paltanavičius

SARBINČIULA UOGELA (SSAATB) / 202

DĖL KO? (SSAATBB) / 204

ŽMONĖS (SATB) / 211

 

Antanas Račiūnas

OI, TOLI TOLI (SSAATTBB) / 213

UŽ NEMYLIMO BERNELIO (SATB) / 217

 

Julius Sinius

ČIA TĖVYNĖ (SATTBB) / 219

NAKTIES TYLOJE (SATB) / 221

MANO TĖVYNĖ (SATB) / 222

 

Juozas Stankūnas

AUŠTA AUŠRELĖ (SATB) / 225

PAGARBOS GIESMĖ (SATB, org.) / 227

ORATIO (TTBB) / 229

GLORIA, Mišių šv. Jeronimo garbei dalis (SATB, piano / org.) /231

 

Faustas Strolia

DEKITE, ŽVAKUTĖS (SATB, S solo, piano) / 236

 

Juozas Strolia

TU, BERNELI (SAATBB) / 243

ŠIENAPJŪTĖS DAINA (SATB) / 250

ADVENTO DAINA (SATB) / 252

UŽAUGO BERŽELIS (TTBB) / 254

 

Julius Štarka

TĖVIŠKĖS MEDŽIAI (TTBB) / 255

OI DIEVE MANO (SATB) / 257

OI ŽINAU, ŽINAU (SATB) / 258

NUDAVĖ DUKRELĘ (SATB) / 259

 

Jonas Švedas

SAKALAI BROLELIAI (SSAATTBB) / 260

KAREIVIO MOTINA (SSAATTBB) / 264

 

Lotyniškų tekstų vertimai / 269

How to pronounce Lithuanian words / 271

---

Pratarmė

1940-ieji. Po valstybės atkūrimo 1918 m. vos spėjusią sustiprėti Lietuvą vėl ištiko okupacija, karo baisumai, pokario masinės tremtys, politinė, tautinė, dvasinė prievarta. Sovietinė agresija jau pirmomis 1940 m. okupacijos dienomis palietė ir choro kultūrą. Naikinant kultūros, visuomenines organizacijas, likviduoti ir stipriausi chorai – Šaulių sąjungos centrinis choras (vadovas Nikodemas Martinonis; pirmas pagiedojo G. F. Händelio „Mesiją“, W. A. Mozarto „Requiem“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimą“), Kauno studentų ateitininkų choras (vadovas Antanas Makačinas; pirmas pagiedojo G. Verdi „Requiem“. A. Makačinas nuo 1936 m. buvo Darbo rūmų choro vadovas, o Ateitininkų chorui vadovavo Antanas Budriūnas), kiti Kauno ir kitų miestų pasaulietiniai bei bažnytiniai chorai. Antroji sovietų okupacija lietuvių kultūrą padalijo į dvi dalis – namie ir svetur. Iš okupuotos Lietuvos pasitraukę lietuviai Vokietijos lietuvių pabėgėlių stovyklose sunkiomis sąlygomis ėmė burti chorus, kurie aktyviai koncertavo. Ten susitelkę kompozitoriai ir chorvedžiai sukūrė naujų kūrinių, o 1946 m. Viurcburge sugebėta surengti dainų šventę! Ši veikla nuo karo pabaigos truko apie penkerius metus, vėliau didžiausia išeivių dalis susibūrė JAV ir tuo labai sustiprino lietuvių chorų sąjūdį; 1956 m. Čikagoje (kartu su Kanados lietuviais) atgaivintos dainų šventės.

Pokario sovietinė Lietuvos valdžia ideologiniais sumetimais skatino mėgėjų chorų steigimąsi ir veiklą, tad dainavimas choruose tapo prieinamiausia meninės raiškos forma ir tai padėjo išsaugoti tradicinę lietuvių meilę dainai. Tuo metu Lietuvoje buvo vos vienas profesionalus koncertinis choras (muzikinių teatrų chorai koncertinių programų nerengė) – 1940 m. įsteigtas Valstybinės filharmonijos choras, kuriam vadovavo Bronius Budriūnas (1963 m. jį panaikinus, dalis dainininkų perėjo į tuomet steigiamą Lietuvos televizijos ir radijo chorą, vadovaujamą Liongino Abariaus; chore veikė ir vokaliniai ansambliai). Kolektyvo repertuarą griežtai ribojo ideologinė kontrolė. Šalia menkai atstovaujamo tautiškojo meno ir priverstinių propagandinių kūrinių choras sugebėjo atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją (1949 m., 1953 m. ir 1956 m.), J. Haydno „Metų laikus“ (1953 m.), W. A. Mozarto „Requiem“ (1955 m. ir 1956 m.) ir Česlovo Sasnausko „Requiem“ (1956 m.).

Okupacija nutraukė natūralią muzikos kūrybos raidą. Išeiviais tapo modernieji kompozitoriai Jeronimas Kačinskas, Vytautas Bacevičius (vokalinių kūrinių nerašė), vadinamojo nuosaikiojo modernizmo atstovai Kazimieras Viktoras Banaitis, Vladas Jakubėnas, Julius Gaidelis. Lietuvoje natūralią kūrybos raidą stabdė jos atžvilgiu priešiškas valdžios nusistatymas. Kūrybinė visuomenė neteko garsių kūrėjų: 1948 m. Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Juozas Pakalnis, mirė lietuviškosios kompozicijos mokyklos kūrėjas Juozas Gruodis. Kompozitorių sąjunga ir kompozitoriai nuolat kritikuoti dėl propagandinių kūrinių stokos, jų reikalauta kurti liaudžiai suprantamus, t. y. paprastesnės muzikos kalbos kūrinius, o nustojusieji kurti įtarti nelojalumu sovietų valdžiai. Politizuota „liaudiškumo“ (reikalauta privalomo ideologinio turinio) samprata siekta pakeisti ir tautiškumo supratimą (atkakliai vengta žodžio „tauta“) – vadinamasis nacionalinis muzikos charakteris sietas tik su liaudies muzikos motyvų bei savybių panaudojimu. Taip buvo atmesta ketvirtojo dešimtmečio diskusijoje apie lietuvių muzikos tautiškumą moderniųjų kompozitorių kelta vaisinga mintis, kad esminis jo šaltinis yra kompozitoriaus asmenybė – anot Jeronimo Kačinsko, laisvais kūrybiniais pagrindais išsiauklėjusi individualybė.

Atrenkant kūrinius šiam Antologijos tomui daugiausia sunkumų sudarė tais ypač aršios ideologinės prievartos dešimtmečiais Lietuvoje kūrusių kompozitorių kūryba – vertingų, koncertams tinkamų veikalų sukurta palyginti nedaug.

Didžioji kūrinių dalis atrinkta iš Lietuvos bei išeivijos leidyklų choro muzikos rinktinių. Iš Valstybinės grožinės literatūros leidyklos (VGLL) įvairių leidinių atrinkti Antano Budriūno, Balio Dvariono, Vytauto Kairiūkščio, Juozo Karoso, Konrado Kavecko, Vytauto Paltanavičiaus, Antano Račiūno, Jono Švedo, iš „Vagos“ leidyklos – kai kurie Kazimiero Viktoro Banaičio, Juliaus Juzeliūno, Vaclovo Paketūro kūriniai. Nemažai Kazio Viktoro Banaičio lietuvių liaudies dainų išdailų paimta iš J. Petronio leidyklos choro dainų rinkinio „Kazys Viktoras Banaitis. 48 lietuvių liaudies dainos mišriam chorui“ bei JAV 1950–1951 m. spausdintų leidinių.

Ypač choriniam judėjimui padėjo Čikagoje leidžiamas žurnalas „Muzikos žinios“. Iš jo 1942 m. ir 1952 m. priedų atrinkti Broniaus Budriūno, Juozo Stankūno ir Juozo Strolios kūriniai.

Kai kurie Domo Andrulio kūriniai paimti iš „Spaudos fondo“, Juozo Bertulio, Vytauto Jančio – iš Klaipėdos universiteto leidyklos, Bruno Markaičio – iš pirmosios, o Broniaus Budriūno – iš antrosios JAV ir Kanados dainų šventės komiteto (Čikaga, 1956 m., 1960 m.), Jeronimo Kačinsko – iš Lietuvos katalikų tremtinių bažnytinės muzikos komisijos (Vokietija, Bavarija, 1948 m.), Muzikos informacijos ir leidybos centro, Alfonso Mikulskio – iš Lietuvos vyčių centro valdybos, Fausto Strolios – iš Lietuvos vyčių centro valdybos ir Lietuvos vyčių fondo leidinių.

Iš rankraščių spausdinama Juliaus Juzeliūno operos „Sukilėliai“ dalis chorui „Mirtis kankintojams“, Juozo Bertulio „Plepalų fabrikas“, Antano Belazaro „Requiem“ iš muzikos Arthuro Millerio dramai „Komivojažieriaus mirtis“.

Laurynas Vakaris Lopas

---

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2011