LIETUVIŲ CHORO MUZIKOS ANTOLOGIJA 1920–1940

III tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Povilas Gylys

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktoriai
Živilė Tamaševičienė
Donatas Zakaras

Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Kalbos redaktorė Skirmantė Ramoškaitė
Natografas Robertas Budrys

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2014. – 236 p.

ISMN 979-0-706208-38-1

Turinys

Pratarmė / 5

Preface / 7

Jonas Bendorius

VIEŠPATIES MALDA (TB) / 9

ICH DANKE DEM HERRN (SATB) / 11

Jonas Dambrauskas

O DIDIS DIEVE (SATB) / 23

O GAILESTINGAS VIEŠPATIE JĖZAU (SATB, piano) / 25

MALDA UŽ TĖVYNĘ (SATB, piano) / 28

LIBERA ME, DOMINE (SATB) / 31

REGINA CAELI (SATB, piano) / 34

Emerikas Gailevičius

RAMOVĖNŲ MARŠAS (SA, piano) / 37

LITUANICA (SATB, piano) / 40

Konstantinas Galkauskas

BASANAVIČIAUS ATMINČIAI (SATB, piano) / 51

Juozas Gaubas

KUR TAS ŠALTINĖLIS? (SATB) / 59

EXALTABO TE, DOMINE (SATB) / 60

Juozas Gruodis

SKAMBA SKAMBA KANKLĖS (SATB) / 62

MERGUŽĖLE MANO MIELA (SATB) / 65

LIKIT SVEIKOS, MERGUŽĖLĖS (SATB) / 68

ŽVEJAI (SATB) / 70

VYTAUTO DIDŽIOJO GARBEI (SATB) / 74

TĖVE MŪSŲ (SATB) / 76

ŽIEMA (SATB) / 78

VIDURNAKČIŲ AIKŠTĖSE (TB) / 80

PRIE TILTO (SATB) / 83

Juozas Gudavičius

MALDA UŽ TĖVYNĘ (SATB) / 86

BEAUŠTANČIAI DIENUŽĖLEI (SATB) / 87

KAD AŠ JOJAU (SATB) / 88

Aleksandras Kačanauskas

MALDA UŽ TĖVYNĘ (SATB, org) / 89

Jeronimas Kačinskas

VARNAS (TB) / 93

BERŽAS (SATB) / 96

PER GIRIAS (SATB) / 98

PJOVĖJAS (SATB) / 104

TERRA TREMUIT (SATB) / 106

REX CHRISTE (SA) / 110

Juozas Kamaitis

PRIE NEMUNO (SATB) / 112

PER ŠILELĮ JOJAU (SATB) / 113

SAKIAU SAVO MERGYTEI (SATB) / 114

Jurgis Karnavičius

VAIKŠČIOJAU (TB) / 115

Į DANGŲ ŽVAIGŽDĖS RENKAS (SA, piano) / 117

Konradas Kaveckas

O KRISTAU, PASAULIO VALDOVE (SATB) / 124

GIESMĖ KRISTAUS KARALIAUS ŠVENTĖJE (SATB) / 126

DIEVO MOTINA MARIJA (SATB) / 128

DAINA (SATB) / 129

O SACRUM CONVIVIUM (SATB) / 131

HAEC DIES (SATB) / 132

Viktoras Kuprevičius

DRĄSIAI, BROLELIAI (TB) / 134

PAJŪRIAIS (TB, piano) / 135

KARYS (TB) / 137

Juozas Naujalis

DAINŲ DAINELĖS (SATB) / 138

KYRIE (SATB, org) / 140

Stasys Navickas

EINA GARSAS NUO PAT VILNIAUS (SATB) / 145

LEISKIT Į TĖVYNĘ (SATB) / 146

OI GESO UŽGESO (SATB) / 147

VAI AUGOM, AUGOM (SATB) / 148

KANTATA DARIUI IR GIRĖNUI (SATB, piano) 149

Nuozas Neimontas

PASISĖJAU ŽALIĄ RŪTĄ (SATB) / 157

SIUNTĖ MOČIUTĖ (SATB) / 159

NAMO, NAMO (SATB) / 168

AUGINO MOČIUTĖ (SATB) / 169

VAI ANT KALNO (SATB) / 170

Vladas Paulauskas

TĖVE MŪSŲ (SATB) / 171

ŽALGIRIO MŪŠIS (SATB, S solo, T solo, B solo) / 173

Antanas Šerėnas

ARĖ BERNELIS (SATB) / 187

VAI PAKELĖLY (SATB) / 188

Stasys Šimkus

O ŠVENČIAUSIA MOTIN DIEVO (SA) / 191

TĖVE MŪSŲ (SA, org) / 192

PRIEŠ TAVO ALTORIŲ (SATB) / 195

EŽERĖLIS (SATB) / 196

NAKTIES TYLUMOJ (SATB) / 198

ŠERMUKŠNĖLĖ (SATB) / 202

Julius Štarka

ADORAMUS TE (SATB) / 205

O RAMBYNE! (SATB) / 207

Juozas Strolia

VALIOK, DALGELI (SATB) / 210

PARVESKI, VIEŠPATIE (SATB, piano) / 211

Juozas Tallat-Kelpša

PO AUKŠTUS KALNUS VAIKŠČIOJAU (SATB) / 215

ČIŪTO (TB) / 216

AŠ MIEGELIO NEMIEGOJAU (TB) / 218

Antanas Vanagaitis

MALDA (SATB) / 221

VĖJUŽĖLIS (SATB) / 223

Tekstų vertimai / 227

How to pronounce Lithuanian words / 231

Pratarmė

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nors ir greit netekus Vilniaus, kultūros žmonės atsikvėpė – jie galėjo nevaržomi kurti, įgyvendinti svarbius mokslo ir meno projektus. Ypač aktyvus šalyje tapo muzikinis gyvenimas. Netrukus, 1920 m., Kaune duris atvėrė Operos teatras, vėliau – 1926 m. – įkurtas Valstybinis Radiofono simfoninis orkestras. 1919 m. Juozo Naujalio iniciatyva atidaryta muzikos mokykla, vadovaujant Juozui Gruodžiui 1933 m. tapusi konservatorija. 1923 m. Klaipėdoje Stasys Šimkus atidarė muzikos mokyklą, kurią nacionalizavo jau po kelerių metų. 1924 m. J. Naujalis, Teodoras Brazys, Jonas Bendorius, Aleksandras Kačanauskas Kaune įkūrė Šv. Cecilijos draugiją, kurios pagrindinis tikslas buvo padėti vystytis Lietuvos bažnytinei muzikai. Tais pačiais metais įsteigta Lietuvių menininkų muzikų draugija, 1932 m. virtusi Lietuvių muzikų ir chorvedžių draugija. Ji vienijo įvairių specialybių muzikos atstovus, tačiau jos pagrindas buvo chorvedžiai. Tuomet veikė trys sekcijos: chorų (vad. Klemensas Griauzdė), vargonininkų (vad. Konradas Kaveckas) ir mokytojų (vad. Jonas Motiekaitis).

Ypač daug nuveikė mėgėjų chorai, būręsi prie steigiamų kultūros draugijų, įvairių organizacijų, studentų korporacijų. Aktyvios buvo šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių organizacijos. Pavyzdžiui, Nikodemo Martinonio vadovaujamas Šaulių sąjungos choras sėkmingai koncertavo Latvijoje, Estijoje, Rytų Prūsijoje, o Kauno Vytauto Didžiojo universiteto choras, vadovaujamas K. Kavecko, pasirodė Švedijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje. Šie mėgėjų chorai nuveikė daug reikšmingų darbų chorinės kultūros labui ir buvo pavyzdys provincijos chorams.

1920 m. rudenį Vilnius ir Rytų Lietuva buvo okupuoti ir prijungti prie Lenkijos, tačiau dar beveik dvidešimt metų lietuvių kultūrinis gyvenimas vyko nepaisant didelių sunkumų ir suvaržymų. Reikšmingas kultūrinis centras buvo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, įkurta 1921 m. Mokinių meniniu ugdymu rūpinosi mokytojai Antanas Krutulys (1887–1979) ir Konstantinas Galkauskas (1875–1969). Na, o Vilniaus krašto muzikinei kultūrai ypač reikšminga Juliaus Siniaus (1911–1959) veikla. Jis 1937 m. iš A. Krutulio perėmė vadovavimą Vytauto Didžiojo gimnazijos chorui ir orkestrui, įkūrė „Varpo“ chorą, kuris su dideliu pasisekimu koncertavo ne tik Vilniaus krašte, bet ir nepriklausomoje Lietuvoje.

Jaunųjų muzikų žinios ir darbai buvo labai reikalingi Lietuvai. Jų dėka muzikinis gyvenimas nestovėjo vietoje, todėl 1923 m. imta mąstyti apie Dainų šventę Lietuvoje, nes kaimynai estai savo pirmąją šventę buvo surengę jau 1869 m., o latviai – 1873 m. Mažojoje Lietuvoje ant Rambyno kalno taip pat vykdavo jungtinių chorų pasirodymai, bet dydžiu jie neprilygdavo užsienio Dainų šventėms. Taigi pirmoji Lietuvos Dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 d. Kaune, vyriausieji dirigentai buvo J. Naujalis, S. Šimkus ir Julius Štarka. 3000 šventės dainininkų atliko daugiausia, apie 24, harmonizuotas lietuvių liaudies dainas: J. Naujalio „Močiute mano“, S. Šimkaus „Per girią, girelę“, J. Tallat-Kelpšos „Tris dienas“, J. Bendoriaus „Už jūrelių, už marelių“ ir kt. Programos metu skambėjo ir 11 originalių kūrinių: J. Naujalio „Jaunimo giesmė“, „Pavasaris“, S. Šimkaus „Oželis“, Vlado Paulausko kantata „Žalgirio mūšis“ ir kt.

Tarpukario Lietuvoje nemažai dainų švenčių organizavo atskiri miestai. Klaipėdos krašte buvo surengtos trys vadinamos Mažosios Lietuvos dainų šventės (1927, 1933 ir 1938 m.). 1927 m. Kaune įvyko didelė „Pavasario jaunimo“ šventė, 1929 m. dainų šventę surengė Šaulių sąjunga. Tais pačiais 1937 m. šventės vyko Marijampolėje ir Panevėžyje, o Alytuje – 1939 m. Galima sakyti, kad pačių pirmųjų Lietuvos Dainų švenčių (1924, 1928 ir 1930 m.) sąjūdis daug prisidėjo prie tolesnės lietuvių chorinės kultūros plėtros.

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo svarbi ir religinė muzika, ją netgi rėmė valstybė. Bažnyčių muzikai praktikai – chorų vadovai, vargonininkai, kompozitoriai – papildydavo repertuarą savo kūryba. Tai, jog religinė muzika sparčiai tobulėjo, didėjo jos meninis lygis, buvo J. Naujalio ir T. Brazio nuopelnai.

Naujalio profesinius principus kūryboje pratęsė K. Kaveckas (1905–1996), sukūręs keletą religinių giesmių: „O sacrum convivium“, „Haec Dies“, „O Kristau, pasaulio valdove“ (B. Brazdžionio ž.). Jonas Dambrauskas (1892–1982) – vienas kūrybingiausių tarpukario kompozitorių, jo giesme „Malda už Tėvynę“ Lietuvos radiofonas pradėdavo rytines programas. J. Dambrauskas yra pirmosios lietuviškos religinės oratorijos „Pro hominibus“ autorius. Įvairiomis progomis religinės muzikos yra parašę J. Gruodis („Tėve mūsų“), S. Šimkus („O švenčiausia Motin Dievo“), Jeronimas Kačinskas („Terra tremuit“), J. Štarka („Adoramus Te“), Juozas Žilevičius („Stovi Motina gailinga“), Juozas Gaubas („Exaltabo te Domine“) ir kt. Giesmių autoriams būdingas romantiškas kūrinių traktavimas, jų muzikoje buvo galima jausti ir asmeninių išgyvenimų, ir liaudies dainų lyrizmą. Religinė muzika buvo glaudžiai susijusi su poezija, daugelis kompozitorių kūrė giesmes pagal Maironio, Bernardo Brazdžionio, Motiejaus Gustaičio eiles. Nepriklausomybės laikų Lietuvos religinė muzika išgyveno kūrybinio pakilimo laikotarpį, vėliau, sovietmečiu, buvo draudžiama.

Nepriklausomos Lietuvos muzikiniame gyvenime aktyviai reiškėsi kompozitoriai  J. Gruodis, S. Šimkus, J. Tallat-Kelpša, A. Kačanauskas, J. Kačinskas, Jurgis Karnavičius. Svarbią vietą jų kūryboje užėmė lietuvių liaudies dainų išdailos, nors ir būdamos nevienodo meninio lygio. Jų paskirtis buvo praplėsti chorų repertuarą ir pristatyti gausų lietuvių liaudies dainų lobyną plačiajai visuomenei. Kompozitorių sukurtos brandesnės dainos pasižymi savarankišku balsų vedimu, įvairiomis chorinėmis variacijomis (pavyzdžiui, J. Gruodžio „Likit sveikos, mergužėlės“, „Mergužėle mano miela“). Daugelio kompozitorių liaudies dainų išdailoms būdinga homofoninė faktūra, pagrindinių funkcijų akordai paįvairinami pagalbiniais ir pereinamais garsais (J. Gaubas „Kur tas šaltinėlis“, Juozas Gudavičius „Beauštančiai dienužėlei“, Juozas Kamaitis „Per šilelį jojau“, Antanas Šerėnas „Arė bernelis“). Svarbus buvo ir lietuvių kultūrinis palikimas – kompozitoriai J. Gruodis, S. Šimkus ir J. Tallat-Kelpša liaudies dainų išdailoms pasirinkdavo vertingas autentiškas liaudies dainų melodijas, ieškojo tautinės harmonijos.

Naujalio, J. Gruodžio, S. Šimkaus, J. Tallat-Kelpšos, A. Kačanausko, J. Kačinsko kūrybinė, visuomeninė ir pedagoginė veikla padėjo pamatus Lietuvos profesinės muzikos vystimuisi. 1920–1940 m. jie sukūrė savo brandžiausius kūrinius chorams: J. Gruodis – „Žvejai“, „Žiema“, Petro Vaičiūno ž., „Prie tilto“, Vytauto Sirijos Giros ž., S. Šimkus – „Ežerėlis“, „Vėjo dukra“ pagal Fausto Kiršos žodžius, „Nakties tylumoj“, Liudo Giros ž., J. Tallat-Kelpša – „Kur lygūs laukai“, Maironio ž., J. Kačinskas – „Beržas“, Juozo Tysliavos ž.

1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties metines, buvo sukurta daug šiai progai skirtų kūrinių. Tarp jų Antano Vanagaičio „Vytauto garbei“ (Jono Steponaičio ž.), J. Žilevičiaus „Didis Vytaute“ (J. Steponaičio ž.), J. Gruodžio „Vytauto Didžiojo garbei“ (P. Vaičiūno ž.). 1933 m. S. Dariaus ir S. Girėno skydžio per Atlantą garbei Domas Andrulis parašė „Dariaus ir Girėno maršą” (Broniaus Stankevičiaus ž.), Emerikas Gailevičius – „Lituanica“, S. Šimkus – „Plieno paukštį“ (Antano Barkausko ž.). Jono Basanavičiaus atminimui buvo skirti K. Galkausko „Basanavičiaus atminimui“, J. Gruodžio „Nulenkime galvas“ (Vinco Mykolaičio-Putino ž.). 1937 m. kompozitorių Viktorą Kuprevičių išgarsino daina „Pajūriais“ (Petro Babicko ž.) iš rinkinio „6 žygio dainos“ kariams, šauliams ir skautams.

Daugelis lietuvių muzikų didelį dėmesį skyrė darbui su choru. Vadovaudami bažnyčių ir pasaulietiniams chorams, į repertuarą įtraukdavo savo sukurtų kūrinių. J. Gudavičiaus, J. Štarkos, A. Šerėno, J. Neimonto, J. Gaubo, V. Paulausko, S. Navicko muzika plačiai skambėjo bažnyčiose ir koncertų salėse. Tarpukario lietuvių kompozitorių chorinė muzika nėra stilistiškai vienoda – joje pastebima kitų šalių kompozicinių mokyklų įtaka. Tačiau 1920–1940 m. lietuvių chorinei muzikai yra labai reikšmingi – tuo metu buvo sukurti kūriniai, tapę lietuvių muzikos klasika.

Povilas Gylys

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2014