CD LIETUVIŲ  CHORO  MUZIKOS  ANTOLOGIJA 1900–1920

II tomas

Sudarytojas Povilas Gylys
Redaktorė Aistė Valentaitė
Garso režisieriai Justinas Ladyga, Rimantas Motiejūnas (11)
Kalbos redaktorė Renata Radavičiūtė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2020. – 1 CD.

Ši kompaktinė plokštelė – tai Lietuvių choro muzikos antologijos II tomo garso priedas. Ji sudaryta iš lietuvių kompozitorių 1900–1920 m. sukurtų kūrinių.

Pirmieji XX a. dešimtmečiai labai reikšmingi Lietuvos kultūrai. 1904 m. panaikinus lietuvių kalbos ir spaudos draudimą, išsiplėtė meno draugijų vadovaujamas kultūrinis gyvenimas. Į bažnyčias grąžinus lietuvių kalbą, pradėjo steigtis nauji chorai. Lietuviškų vakarų programoje šalia mėgėjų teatrų aktyviai dalyvavo ir chorai. Tokia veikla skatino kurti lietuvišką repertuarą. Per pirmąjį XX a. dešimtmetį pasirodė pirmieji lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Teodoro Brazio, Miko Petrausko, Vilhelmo Storostos-Vydūno kūriniai.

Kūryboje ir veikloje laikmečio dvasią išreiškė J. Naujalis, Č. Sasnauskas, M. K. Čiurlionis, T. Brazys. Jie į liturgiją grąžino grigališkąjį choralą, kurdami prisilaikė Renesanso liturginės muzikos principų. J. Naujalis įvairios sudėties chorams sukūrė 13 mišių, lietuvių muzikoje įdiegė motetą a cappella (Didžiosios savaitės motetai), kantatą „Verkit aniuolai“, daugybę giesmių. Populiariausi Č. Sasnausko kūriniai – „Requiem“, antifonas „Salve Regina“, giesmė „Marija, Marija“. T. Brazys sukūrė keturias mišias, tris responsorijų ciklus, himnų, giesmių. Kantata „De profundis“, mišių dalys buvo pirmieji M. K. Čiurlionio kūriniai chorui.

Pasaulietinę chorinę muziką kūrė chorų vadovai, vargonininkai. Pagrindiniai jų kūrybos žanrai – posminė liaudies daina ar dainos išdaila. Reikšmingiausi šio žanro M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, Č. Sasnausko, T. Brazio, M. Petrausko, Jono Bendoriaus, Stasio Šimkaus, Juozo Tallat-Kelpšos kūriniai. Visų kompozitorių kūrybai būdinga muzikos kalbos ypatybių, imitacijos, melodikos, balsovados įvairovė, siekiant kuo meniškesnės poetinio teksto išraiškos. Visa tai įkūnija J. Naujalio „Pavasaris“, „Burtai“, Č. Sasnausko „Užmigo žemė“, Aleksandro Kačanausko „Vasaros naktys“. Patriotinės mintys reiškiamos Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, J. Naujalio „Lietuva brangi“, Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“. Šie kompozitoriai savo kūriniuose sugebėjo išreikšti ryškiausio to meto poeto Maironio dvasią. XX a. pirmieji dešimtmečiai padėjo tvirtus visos tautinės muzikinės kultūros pamatus.

Povilas Gylys

Turinys

1. Jonas Bendorius VAI, PŪTĖ, PŪTĖ 1:13
2. Jonas Bendorius MERGUŽĖLE LELIJĖLE, KUR BUVAI? 4:46
3. Teodoras Brazys TU BERŽELI 2:04
4. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis KYRIE 3:13
5. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ANOJ PUSĖJ NEMUNO 2:24
6. Juozas Gudavičius KUR GIRIA ŽALIUOJA 3:55
7. Aleksandras Kačanauskas VASAROS NAKTYS 2:18
8. Juozas Naujalis VERKIT ANIUOLAI 6:26
9. Juozas Naujalis LIETUVA BRANGI 5:27
10. Juozas Naujalis PAVASARIS 2:32
11. Juozas Naujalis ANT KALNO KARKLAI SIŪBAVO 2:25
12. Mikas Petrauskas OI MOTULE MA 1:40
13. Mikas Petrauskas SUKTINIS 1:43
14. Česlovas Sasnauskas SALVE REGINA 3:03
15. Česlovas Sasnauskas MARIJA, MARIJA 4:31
16. Česlovas Sasnauskas KUR BĖGA ŠEŠUPĖ 5:04
17. Stasys Šimkus VAI, ŪŽKIT, GAUSKIT 3:09
18. Stasys Šimkus OŽELIS 1:48
19. Stasys Šimkus ŪŽIA GIRELĖ 4:53
20. Juozas Tallat-Kelpša TRIS DIENAS 2:31
21. Vilhelmas Storosta-Vydūnas RAMBYNAS 4:00

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, meno vadovas ir vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis (1–10; 12–20).

Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“, meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė (19; 21).

„Ąžuolų klubo“ vyrų choras, meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys (11).

Koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje įrašas

© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2020