CD Mėnesėlis aiškus

Aukštaitijos cimbolų melodijos

Serija „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“

Sudarytojai Evaldas Vyčinas, Arūnas Lunys
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė
Parengta 2016 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų studijoje

Vilnius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016.

Turinys

1. Aukštaičių polka
2. Valsas „Sargyba“
3. Žemaitiška polka
4. Gimnazistų valsas
5. Senelių valsas
6. Senelių polka
7. Peterburgo valsas
8. Peterburgo polka
9. Valsas „Dobilas“
10. Polka „Žuvelė“
11. Padespanas
12. Krakoviakas
13. Šokis „Aleksandra“
14. Šokis „Nariečenka“
15. Šokis „Karobuška“
16. Šokis „Kačerga“
17. Šokis „Mėnesėlis“
18. Valsas „Berželis“
19. Maršas
20. Polka
21. Lenkų valsas (1)
22. Pasiutpolkė
23. Lenkų valsas (2)
24. Polka
25. Valsas
26. Polka
27. Polka „Usiausia“
28. Oberekas
29. Polka
30. Polka „Kochnuška“
31. Polka „Ištekės Marceliukė“
32. Polka „Zoska“
33. Polka

Aukštaitijos cimbolininkai:

1. Jonas Lechovickas, g. 1920 m., Kalviškių k., Tverečiaus apyl., Ignalinos r. (1–18)
2. Feliksas Lopinys, g. 1919 m. Lazdinių k., Adutiškio apyl., Švenčionių r. (19–24)
3. Vaclovas Kairys, g. 1909 m. Adutiškio mstl., Švenčionių r. (25–28)
4. Klemensas Pundys, g. 1912 m. Kalveliškių k., Tverečiaus apyl., Ignalinos r. (29–33)

Cimbolai (kaimo muzikantai sako cimbalai, balt. cymbaly, lenk. cymbalki, vok. hackbrett, ang. dulcimer, veng. cimbalom) – tai lentinė citra-chordofonas, trapecijos formos instrumentas, turintis 3–7 stygas vienam garsui išgauti ir apie 10–20 stygų eilių. Apačia daroma iš klevo ar eglės, viršus iš eglės, šonai iš klevo ar beržo. Turi du ar daugiau tiltelių. Mušami pagaliukais, kurie kartais aptraukiami guma ar oda, bet dažniausiai plikais pagaliukais, pagamintais iš klevo, beržo ar kito kieto medžio. Viršutinė ir apatinė lentelės paremiamos vidiniais tilteliais, kurie yra nematomi, bet labai svarbūs. Jie laiko visų stygų įtampą.

Aukštaitijoje cimbolai buvo ir yra paplitę Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Daugiausiai cimbolininkų yra Ignalinos ir Švenčionių rajonuose.

1972 m. Adutiškio kompleksinėje ekspedicijoje buvo užrašyti trys cimbolininkai: Klemensas Pundys (Tverečiaus apyl.), Vaclovas Kairys ir Feliksas Lopinys (Adutiškio apyl.). Jų pagroti ir vėliau užrašyto Jono Lechovicko (Tverečiaus apyl.) kūriniai (iš viso 64) yra šio rinkinio pagrindas. Čia skamba 33 kūriniai.

Cimbolininkų repertuaras susideda iš tradicinių šokių, polkų, valsų, maršų ir dainų melodijų. Tipiški šio krašto šokiai – „Mėnesėlis“, „Karobuška“, „Kačerga“, „Aleksandra“, „Nariečenka“, oberekas,  krakoviakas,  padespanas ir kiti.  Mėgstami cimbolininkų kūriniai – Peterburska polka ir Peterburskas valsas.

Cimbolais galima skambinti pagrindinę melodiją, antrinti, tiesiog pritarti dainininkams, kitiems muzikantams. Palyginus kitų muzikantų smuiku ar armonika pagriežtus tuos pačius kūrinius paaiškėjo, kad J. Lechovickas groja melodijos kontūrą, ne iki galo išgroja visą melodijos piešinį, bet palaiko pagrindinius atramos taškus. Vieni muzikantai stengiasi išgroti melodiją, kiti labiau akompanuoja. Ypač meistriškai tai daro K. Pundys – skambindamas šešioliktinėmis gaidomis dešine ranka groja melodiją, o kaire pritaria aukštesniais garsais per oktavą. Tokio akompanavimo galima rasti ir kitų Rytų Lietuvos cimbolininkų – V. Kairio, F. Lopinio bei epizodiškai J. Lechovicko kūriniuose. Tai yra Aukštaitijos cimbolininkų skambinimo cimbolais ypatybė.

Evaldas Vyčinas

© Evaldas Vyčinas, Arūnas Lunys, 2016
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016