Kicu kicu bė bė

Kicu kicu bė bė: lietuvių liaudies lopšinės ir žaidinimai. Sudarė Jūratė Šemetaitė, iliustravo Rasa Špokauskaitė. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2017. – 72 p.

Knygelė skiriama kūdikiams, mažiems vaikučiams ir jų ugdytojams. Lietuvių liaudies lopšinės padės mažylį nuraminti, migdyti, o žaidinimai – pralinksminti, pažinti supantį pasaulį, jie pažadins vaizduotę, lavins kalbą, klausą, koordinaciją, dėmesį. Knygelėje – 70 kūrinėlių su natomis.
Dainuodamos lopšines ir žaisdamos su mažyliais mūsų močiutės ir promočiutės nevengdavo kiekvieną kartą skirtingai sudėti žodžius, natas ir judesius. Skatiname ir jus taip daryti. Juk pačiais gražiausiais žodeliais savąjį vaikelį vadini ir niekad tų žodžių nestinga, patys plaukte plaukia…

Lopšinių ir žaidinimų pasiklausyti galite kompaktinėje plokštelėje „Kicu kicu bė bė“.

ISMN 979-0-706208-51-0

TURINYS

Pratarmė  5
LOPŠINĖS  7

1.  A–a a, pupyti   8
2.  A-a a-a, pupą    9
3.  Čiūčia liūlia, liūlia  10
4.  Liūlia liūlia mažų  11
5.  Jau sauluta vakaran  12
6.  Čiūčia liūlia auksa žiedų  13
7.  Čiūčia liūlia liūlia  14
8.  A-a a, dukrytė  15
9.  Užmik užmik, mažyte  16
10.  Lūlia, vaikeli mano, liūlia  17
11.  Čiūčia liūlia pupa  18
12.  Čiūčia liūlia šitą  19
13.  M-m apapa  19
14.  Čiūčiu liūliu mažuliuks  20
15.  A-a apapa  21
16.  Čiučiu lieli, pajaudieli  22
17.  Pelel’ pelel’, nešk mygeli  23
18.  Čiučia liulia maža vaika  24
19.  Liūliai liūliai lyliuka  25
20.  Peleli peleli, nešk saldi mygeli       26

21.  A-a a-a dukrełį  27
22.  Ūcia lylia tu, mažaja  28
23.  Učia učia mažų  29
24.  Liūly liūly, mažuteli  29
25.  Atłėkė busiłėlis pamatiau               30
26.  A-a a-a liūli  31

ŽAIDINIMAI  33

27.  Šinku šinku bačkų  34
28.  Aisim į miesto  35
29.  Jaut’s dvylis katarylis  36
30.  Dzyru dzyru  37
31.  Zyru zyru bumbų  37
32.  Džyru vyru, duok pipirų  38
33.  Varnełė  38
34.  Žili žili pjausiu  39
35.  Meška ein par kėmėnus  40
36.  Lekia kiškis per kopūstus  41
37.  Krepštu krepštu krepštu  41
38.  Vire vire košį  42
39.  Grūdu grūdu grūdzelėlį  43
40.  Grūdu grūdu čiulkinuką  44
41.  Pelelė pelelė vėrė kuošelė               45
42.  Gydu gydu katį  46
43.  Ladu ladu ladutis  47
44.  Kepu kepu kepalelius  48
45.  Gydu gydu kateles  49
46.  Ploju ploju kaciutį  49
47.  Ratou ratou ratelius  50
48.  Ratu ratu ratuškeli  50
49.  Kyku kyku Dominykų  51
50.  Kėku kėku kėku  52
51.  Taip joj ponai  52
52.  Kicu kicu bė bė  53
53.  Kėku kėku  54
54.  Joja joja dziedas  55
55.  Dzig dzig dzig, ponai  56
56.  Joja Jonas į turgelį  57
57.  Kuriu kuriu pečiuką  57
58.  Juoju juoju par pupeinas  58
59.  Juosu juosu i turgeli  59
60.  Upa upa ką čia supa  60
61.  Bėgs oželis vandenėlio  61
62.  Spanguol vanguol  61
63.  Kėku kėku kėku  62
64.  Stumk, trauk, nepargriauk            62
65.  Tyku tyku tyku tyku  63
66.  Milu milu spust  64
67.  Mylu mylu mylu  64

68.  Mylu mylu spust spust spust        65
69.  Kaciūte, ladūte, kur buvai?            66
70.  Katinyte, kur buvai?  67
Žodynėlis  68
Santrumpos  70
Ženklai  70
Pateikėjai  70

Pratarmė

Knygelė „Kicu kicu bė bė“ skiriama patiems mažiausiems vaikučiams ir juos auginantiems bei ugdantiems. Juk visiems itin svarbu, kad mažyliai būtų sveiki, ramūs ir linksmi. O šią knygelę vartydami, skaitydami, dainuodami čia sudėtus kūrinėlius ir tuo pat metu bendraudami su vaikučiu, kursite jaukius santykius. Lopšinės padės mažylį nuraminti, migdyti, o žaidinimai – pažadinti, pražaidinti, supažindinti su supančiu pasauliu, kartu – lavinti vaiko kalbą, klausą, ritmo pojūtį, koordinaciją ir dėmesį.

Lopšines išsaugojo daugelis pasaulio tautų. Jas kurdavo mamos, močiutės, auklės, rečiau – seneliai, tėveliai. Ūgtelėję vaikai girdėdavo, kaip vyresnieji šeimos nariai šias dainas dainuodavo mažesniems broliukams ir sesutėms. Mūsų pramotės labai aiškiai suvokė, kad mažylį reikia paruošti, nuteikti miegui, nes kai kurie vaikai miegoti bijo – jiems atrodo, kad neatsikels. Nuraminti, užmigdyti ir yra svarbiausia lopšinių paskirtis. Bene paveikiausi, tam tikra prasme hipnotizuojantys yra pasikartojantys, ramybę skleidžiantys šių dainelių garsažodžiai: a-a, a-a, čiūčia liūlia, liūlia liūlia, liūly liūly, ūcia lylia ir juos lydinti vienbalsė linguojanti, monotoniška, ilgai, kol vaikelis užmigs, kartojama melodija. Jos poveikį sustiprina supimo ritmas.

Tiek lopšinių žodžiai, tiek melodijos yra labai paprasti ir aiškūs, užtat jiems būdinga improvizacija, laisvesnis muzikinių garsų ir žodžių pasirinkimas, tam tikros pauzės – atsikvėpimai. Į kūdikį kreipiamasi įvairiais augalų, paukščių, gėlių ar tiesiog mažybiniais vardais: mažutis, drabnutis, meilutis; dažnai jo atžvilgiu išsakomi lūkesčiai svajonės, kad vaikutis augtų didutis, gerutis, būtų tėvelių pagalbininkas ir pan. Kai kuriose lopšinėse veikia gyvūnėliai, dažnai turintys simbolinių sąsajų su miego, kitos būties pasauliu: zuikis, ketelė, šarkos varnos, pelelė.

Pateikėjos pasakoja, kad, besūpuodamos vaikutį, jos ir savų žodžių pridėdavusios, nes gražiausi palinkėjimai tarsi užkalbėjimai prieš miegą buvo skiriami mažyliams. Lopšinėse susitelkusi darna ir ramuma tiek dainuojančiajam, tiek vaikučiui padės išsivaduoti nuo nerimo ir šiltai bei saugiai palydės į miego pasaulį. Ne tiek svarbu, ar turi dainuojantis muzikinę klausą, svarbiausia – jaukus skambesys, švelnus, nuoširdus atlikimas ir meilė, sklindanti iš šios savotiškos persikėlimo į kitą būseną apeigos. Jei vaikelis bus tinkamai migdomas, tai jis gerai išmiegos, o atsikėlęs bus žvalus.

Kūrinėlius, kuriuos pateikėjai vadina mylavimais, katutėmis, ladutėmis, kykavimais, kėcavimais, jodinimais, kalbininkai įvardijo žaidinimais. Kodėl jie taip pavadinti? Nuo žaidimų jie skiriasi tuo, kad vaikas žaidžia dar ne savarankiškai, o yra žaidinamas. Tai yra nesudėtingi, trumpi vaikui suprantama kalba dainuojami ir pasakojami kūrinėliai, per juos suaugusieji atlieka tam tikrus judesius: myluoja, supa, kutena, žaidžia su mažylio rankutėmis, pirštais ir pan. Visa tai daroma norint numaldyti vaiką, jį prajuokinti, sukurti ar atgauti giedrą nuotaiką, ir tuo pat metu ugdyti – lavinti dėmesį, pojūčius, stiprinti kūnelį, grūdinti fizines galias, diegti pirmąsias žinias apie supantį pasaulį.

Dažniausiai žaidinimuose veikia paukšteliai – varnelės; gyvulėliai – katytės, pelytės, jautukai, meškos ir oželiai; o kartais patys mažieji tampa veikėjais: „joja ant žirgelių“, „grūda, verda košelę“, „kepa bandeles“ ir pan. Šios dainelės skirtos išmokyti kūdikį pačių paprasčiausių veiksmų, kalbos, jomis palydimi pirmieji savarankiški mažylio judesiai.

Mylavimai žinomi visoje Lietuvoje. Juos dainuojant, vaikas būtinai priglaudžiamas ir sūpuojamas į šalis – taip jis nurimsta. Vieni tekstai būna trumpučiai, apsiribojantys žodeliais mylu mylu, kiti – labiau išplėtoti: „Mylu mylu mylu, / Pilna šikna ylų, / Kap Dzievulis pamyłės, / Tos ylukės išbyrės – / Bir bir bir bir bir…“

Liaudies dainininkų vadinami juokinimai dainuojami norint pralinksminti vaikučius, nukreipti jų dėmesį, jei mažyliai suirzta ar sunerimsta. Dėl terapinio poveikio kūneliui mes juos sąlyginai pavadinome masažėliais. Čia dažniausiai kartojama viena frazė, pavyzdžiui, „Meška ein per kiminus“ ar „Džyru vyru duok pipirų“ ir pan.

Anot tautosakos žinovės Emilijos Brajinskienės, norint, kad vaikučio rankos ir kojos būtų stiprios, reikia pasitelkti mankštelę primenančius „bovijimus“: „Aisim į miesto pirksim pypko riesto“, „Tyku tyku tyku tyku pilns mišks baravykų“, „Stumk, trauk, nepargriauk“. Nors panašių žaidinimų nėra itin gausu, jų veiksmingumas – akivaizdus. Tegalime pasiūlyti ir patiems ką nors panašaus susigalvoti. Vaikai labai mėgsta ir sūpavimus – traukia visą organizmą persmelkianti nesvarumo būsena, kai juos mestelėja aukštyn.

Valgio tema vyrauja žaidinimuose, susijusiuose su vaiko rankų, pirštų judesiais, plojimais, dažnai pabaigoje jis kutenamas – tai smagiai nuteikia, be to, supažindina su įvairiais darbais. Populiariausios dainelės: „Viru viru košę“, „Gydu gydu kateles“, „Kepu kepu pyragėlius“ ir kt. Žaidinimo „Gydu gydu kateles“ tekstas yra nesudėtingas, lengvas, žaismingas. Jo žodžiai greitai ir nesunkiai pakeičiami, esama daug variantų („Katu katu katučiu“, „Ladu ladu ladutes“ ir pan.). Dainelėse dažnai, minimi senieji patiekalai: čiulkinys, šiupinėlis, pyragėliai; parodomas ir jų gaminimo procesas: „košelė verdama“, „grūcukė grūdama“, „pyragėliai kepami“ – imituojami apdainuoti veiksmai. Tik Žemaitijoje paplitę ratavimai „Ratu ratu ratuškelė“ arba „Ratu ratu ratu“ – juos dainuojant plojama su vaikučio rankutėmis.

Didelė paaugusių, sėdėti jau gebančių mažylių pramoga buvo „jojimas“ ir „važiavimas“, dažniausiai – „į turgelį“. Šios grupės žaidinimai vadinami kykavimais, kėcavimais, kisnojimais, jodinimais. Jojimas dažniausiai imituojamas įvairiais garsažodžiais: dzig dzig dzig, kic kic, dzag dzag, kicu kicu, kius kius. Pasodintas ant kelių vaikas smagiai pašokdinamas, pakratomas. Čia veikia gyvulėliai, dedasi kiti, vaiko akimis žiūrint, linksmi, juokingi nuotykiai: „Kėku kėku kėku, / Meška veže šėkų, / Per Papiškio ciltų, / Du kubilus miltų, / Tiltas patrinkėja, miltai išbyrėja…“ O tais atvejais, kai mažylis supamas pasodintas ant suaugusiojo kojos ar pastatytas ant pėdų, dauguma tekstų prasideda žodeliais: kyku kyku, uda uda. Dzūkijoje sutinkamas kitoks „Kėku kėku“ žaidimo būdas: pakaitomis sugnybamos suaugusiojo ir vaikučio plaštakų odelės, tada „tiltas“ kilnojamas aukštyn ir žemyn, o pabaigoje rankos išskleidžiamos į šalis.

Lopšinės ir žaidinimai iki dabar tebedainuojamos, todėl siūlome pasiklausti vyresnių žmonių, ar neprisimintų kokio naujo, negirdėto varianto.

Į knygelę sudėta 70 kūrinėlių. Jų galite pasiklausyti naujame papildytame 2004 m. parengtos kompaktinės plokštelės „Kicu kicu bė bė“ leidime.

Visi pavyzdžiai suskirstyti pagal regionus, o žaidinimai – dar ir pagal paskirtį. Prie žaidinimų rasite trumpus paaiškinimus, kaip juos atlikti. Kiekvienas gali pasirinkti sau artimas daineles, tačiau nepamirškime ir jų įvairovės – tikrai galėsite džiaugtis skirtinga jų nauda augančiam mažyliui. Daineles ir žaidinimus siūlytume kartoti ilgiau, taip pat kūrybiškai pasitelkti savus žodžius, melodijas, judesius.

Kūrinėliai atrinkti iš Lietuvos liaudies kultūros centro (dabar – Lietuvos nacionalinio kultūros centro) archyvo, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno. Didžiąją dalį kompaktinėje plokštelėje įrašytų lopšinių ir žaidinimų atlieka folkloro ansamblių nariai bei jų vaikučiai, tad ir knygelėje melodijos pateikiamos taip, kaip jie įdainavo. Paskutiniuose puslapiuose nurodomos dainų užrašymo vietovės ir pateikėjai.

Norėdami, kad knygelę būtų patogiau skaityti ir pritaikyti didesniam skaitytojų ratui, melodijas skelbiame tonacijose, turinčiose mažai prieraktinių (aliteracijos) ženklų; kai kuriuos papildomai naudotus ženklus paaiškiname knygelės gale. Ten pat yra ir žodynėlis – mat dauguma tekstų užrašyti tarmiškai – taip, kaip padainavo atlikėjai. Naudojamos kelios specialios raidės, padėsiančios geriau atskleisti tarmių ypatybes: raide ł žymimas kietasis l, priebalsio minkštinimas arba neištarimas – l’, ilgieji balsiai – ā ir ē.

Tikimės, kad šimtmečius gludintos liaudies dainelės vaikams, išsaugotos iki mūsų dienų, ras vietą ir šiandien, tad vartydami su mažyliais knygelę, dainuokite ir žaiskite.

Jūratė Šemetaitė, Vida Šatkauskienė

Pateikėjai

L. Augulytė-Bazevičienė, g. 1894 m. Rimdžiūnuose, Gervėčių kr. Nr. 26.
M. Auškalnienė-Stasiulytė, g. 1902 m. Jungtinėse Amerikos valstijose, gyv. Teneriuose, Šilalės r. Nr.13.
K. Balsienė, g. 1857 m. Pilviškiuose, Vilkaviškio r. Nr. 10.
K. Bartkienė-Menzariūtė, g. 1927 m. Kinčiuliuose, Telšių r., gyv. Grapupiuose, Šilutės r. Nr. 15.
L. Bazevičienė-Augulytė, g. 1894 m. Rimdžiūnuose, Gervėčių kr. Nr. 53.
I. Bingelienė-Plokštytė, g. 1919 m. Margionyse, Varėnos r., gyv. Puvočiuose,  Varėnos r. Nr. 67.
E. Brajinskienė-Brimanaitė, g. 1930 m. Šeduvoje, Radviliškio r. Nr. 3, 7, 8, 27–30, 43, 64–66.
B. Bukantienė-Monkutė, g. 1924 m. Pakregždutyje, Telšių r. Nr. 18.
J. Burkauskienė-Juojytė, g. 1923 m. Medginiuose, Joniškio r., gyv. Kriukuose, Joniškio r. Nr. 51.
M. Butkus, g. 1953 m. Virkščiuose, Ukmergės r. Nr. 36
M. Deimantienė-Norvaišaitė, g. 1903 m. Girininkuose, Šiaulių r., gyv. Vilkdaržėje, Šiaulių r. Nr. 14.
O. Dišienė-Kazakevičiūtė, g. 1910 m. Skaistgiriuose, Panevėžio r. Nr. 2.
E. Druktinienė-Balaglavaitė, g. 1898 m. Daujočiuose, Kelmės r. Nr. 19.
A. Dvarionienė-Naujalytė, g. 1909 m. Girežeryje, Varėnos r. Nr. 63.
A. Gediminskienė, g. 1916 m. Gaižaičiuose, Joniškio r. Nr. 44.
J. Gramalienė-Parkauskaitė, g. 1917 m. Petraičių vienk., Skuodo r. Nr. 16.
S. Gubrienė-Kirvelevičiūtė, g. 1924 m. Skersabaliuose, Kalvarijos sav. Nr. 9, 56.
O. Jakštonienė, g. 1891 m. Mutkūnuose, Kupiškio r. Nr. 5.
E. Jurauskienė-Užkuraitytė, g. 1917 m. Vadžgiryje, Jurbarko r. Nr. 11.
B. Kalvaitienė-Jurgaitytė, g. 1928 m. Žemguliuose, Klaipėdos r. Nr. 41, 58.
R. Karoblytė, g. 1919 m. Žiliškiuose, Panevėžio r. Nr. 38.
J. Kaupienė-Kubiliūtė, g. 1933 Šakaliuose, Skuodo r., gyv. Palangoje. Nr. 47.
J. Kundrotienė-Žemgulytė, g. 1915 m. Balsėnuose, Klaipėdos r. Nr. 58.
P. Laučinskienė-Bujytė, g. 1934 m. Mištūnuose, Šalčininkų r. Nr. 33, 47, 54, 61.
Z. Laukienė-Gikavaitė, g. 1907 m. Lenkimuose, Skuodo r. Nr. 17.
K. Maziliauskienė-Riškevičiūtė, g. 1914 m. Gižų Rūdoje, Vilkaviškio r. Nr. 12, 40, 45.
J. Miliukienė-Žadeikaitė, g. 1937 m. Kapčiamiestyje, Lazdijų r. Nr. 69.
A. Misevičienė-Mineikaitė, g. 1938 m. Tursučiuose, Marijampolės sav. Nr. 37.
M. Narkienė-Pukaitė, g. 1900 m. Kiaupiškyje, Kretingos r. Nr. 20.
E. Neverauskienė-Motiejauskalė, g. 1890 m. Vaineikiuose, Kretingos r. Nr. 68.
E. Novogrudskienė-Valantinaitė, g. 1919 m. Šeduvoje, Radviliškio r. Nr. 1.
E. Paliulienė-Gaidelytė, g. 1867 m. Savučių vienk., Biržų r. Nr. 6.
S. Pladukienė, g. 1916 m. Geidučiuose, Skuodo r. Nr. 62.
J. Pupliauskienė-Jonaitytė, g. 1920 m. Kepaliuose, Joniškio r. Nr. 60.
K. Skrebutėnienė, g. 1854 m. Kuksuose, Ignalinos r. Nr. 22.
A. Skubrienė-Kriuklytė, g. 1934 m. Dausuose, Radviliškio r., gyv. Pakalniškiuose, Radviliškio r. Nr. 49.
B. Stundienė, g. 1927 m. Rubikonyse, Širvintų r., gyv. Kiaukliuose, Širvintų r. Nr. 50, 52.
P. Subačiūtė Janutienė, g. 1920 m. Guntauninkuose, Švenčionių r. Nr. 24.
Z. Tarvydienė-Gailiūnaitė, g. 1939 m. Gedrimuose, Skuodo r. Nr. 34, 35.
I. Tarvydienė-Rutkaitė, g. 1928 m. Ylakiuose, Skuodo r. Nr. 48.
S. Trapikaitė-Juršienė, g. 1913 m. Kryželiuose, Švenčionių r., gyv. Gaureliuose, Ignalinos r. Nr. 23.
P. Trečiokas, g. 1934 m. Ryliškiuose, Biržų r. Nr. 31.
O. Tuskenytė, g. 1904 m. Rubikiuose, Anykščių r. Nr. 4.
E. Valiulienė-Urmonaitė, g. 1899 m. Mišeikiuose, Joniškio r., gyv. Darginiuose, Joniškio r. Nr. 42.
A. Verseckienė-Verseckaitė, g. 1925 m. Mištūnuose, Šalčininkų r. Nr. 39.
J. Viltrakienė-Abraitytė, g. 1903 m. Griškabūdyje, Šakių r. Nr. 32.
P. Zalanskas, g. 1900 m. Mardasave, Varėnos r. Nr. 21.
K. Žilinskienė-Matulevičiūtė, g. 1910 m. Veiveriuose, Prienų r. Nr. 55, 57, 70.