XI Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas TRAMTATULIS

Lietuvių liaudies dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika

Sudarytoja Jūratė Šemetaitė
Garso režisierius Justinas Ladyga
Fotografas Andrius Morkūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė
Dailininkė Audronė Lasinskienė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2025. – 2 CD.

Turinys

Kompaktinėje plokštelėje išgirsite XI Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatų garso įrašus. Šiųmetis konkursas skirtas Lietuvių liaudies dainų metams ir pirmojo Liudviko Rėzos sudaryto lietuvių liaudies dainų rinkinio 200 metų sukakčiai paminėti. Šia proga šalies ir regioniniuose ratuose skambėjo bendros liaudies dainos, kurias drauge su publika dainavo jaunieji folkloro atlikėjai ir jų mokytojai, kai kurie dainininkai pasirinko L. Rėzos rinkinio dainas.

Vienintelis Lietuvoje tokio pobūdžio konkursas nuolat pritraukia ypatingų gabumų vaikų. „Tramtatulis“ rengiamas trimis ratais: vietiniu, regioniniu ir visos šalies. Šiemet vietiniai ratai rengti 52 savivaldybėse, juos organizavo savivaldybių įgaliotos įstaigos. Vasarį ir kovą vyko regioniniai ratai: Dzūkijos – Lazdijuose (rengė Lazdijų rajono kultūros centras), Vidurio ir Šiaurės Aukštaitijos – Panevėžyje (rengė Aukštaičių kultūros draugija, Panevėžio kraštotyros muziejus), Rytų Aukštaitijos – Molėtuose (rengė Molėtų rajono kultūros centras), Suvalkijos – Prienuose (rengė Prienų savivaldybės kultūros ir laisvalaikio centras), Klaipėdos krašto – Klaipėdoje (rengė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras), Žemaitijos – Telšiuose (rengė Telšių rajono kultūros centras). Kauno miesto ratą rengė Kauno tautinės kultūros centras, Vilniaus miesto – Vilniaus etninės kultūros centras. Nacionalinis ratas vyko Kaune, Kauno arkivyskupijos Konferencijų salėje. Jį organizavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyrius, Kauno tautinės kultūros centras, Kauno miesto etninės kultūros mokytojų metodinis būrelis.
Antrą kartą „Tramtatulio“ konkurse dalyvavo užsienio lietuvių bendruomenių vaikai ir moksleiviai iš Lenkijos ir Jungtinės Karalystės.
Vietiniuose ratuose dalyvavo 785, regioniniuose – 395, į nacionalinį ratą atrinkta 212 atlikėjų.
Šiais metais išrinkta net 50 konkurso diplomantų ir 33 laureatai (pavieniai ir grupės): 3 A amžiaus grupės (3–7 m.): 2 dainininkės solistės, 1 pasakotoja; 8 B amžiaus grupės (7–10 m.): 3 dainininkai – 1 solistas ir 2 duetai, 2 pasakotojai, 3 muzikantai (1 skudutininkų grupė ir 2 kanklininkės); 6 C amžiaus grupės (11–14 m.): 2 dainininkai (1 solistė, pritarianti kanklėmis, ir 1 duetas), 4 muzikantai (1 bandonininkas, 1 dūdmaišininkas, 1 cimbolininkas, 1 lūpinių armonikėlių duetas); 14 D amžiaus grupės (15–19 m.): 4 dainininkai (2 solistai, 1 solistė, pritarianti kanklėmis, 1 duetas), 7 muzikantai (1 ragininkų grupė, 1 skudutininkų duetas, 1 kanklininkė, 1 armonikininkė, 1 smuikininkių duetas, 1 Peterburgo armonikininkas, 1 tradicinių styginių instrumentų grupė), 3 pasakotojai; mišraus amžiaus grupės: 2 atlikėjai (1 dainininkų duetas, 1 skudutininkų duetas).
Tarp šių metų laureatų – 12 dainininkų (pavienių ir grupių): 7 solistai, iš jų 2 dainininkės, pritariančios kanklėmis, 5 duetai; 15 instrumentinės muzikos atlikėjų (pavienių ir grupių), puikiai grojančių pučiamaisiais (1 skudutininkų grupė ir 2 skudutininkų duetai, 1 ragininkų grupė, 1 dūdmaišininkas, 1 lūpinių armonikėlių duetas), styginiais (3 kanklininkės, 1 cimbolininkas, 1 smuikininkių duetas), dumpliniais instrumentais (1 bandonininkas, 1 armonikininkė, 1 Peterburgo armonikininkas), 1 styginių kapela (2 smuikai, cimbolai, basetlė) ir 6 pasakotojai.
Laureatėmis tapusios mažosios dainininkės Saulė Didikaitė iš Varėnos (mokytojas Nerijus Bakula), Matilda Uršulė Barsytė iš Telšių (mokytoja Rita Macijauskienė) džiugino skambiu, nuotaikingu dainavimu. Vyresnieji žavėjo prigimtiniu liaudies dainų pojūčiu. Antrą kartą, perėjęs į kitą amžiaus grupę, laureatu tapo įtaigiai ir jautriai dzūkų dainas dainuojantis Jokūbas Bauba (mokytoja močiutė Valerija Jankauskienė). Dvibalses žemaičių dainas gražiai derančiais balsais atliko 2 mergaičių duetai – sesės Austėja ir Milda Virbauskaitės iš Gargždų (mokytoja Regina Valskienė) bei Tėja Stapusaitytė ir Aušrinė Marija Šakytė iš Sedos (mokytoja Gražina Vainutienė). Subtiliai pritardama kanklėmis, savitas vienbalses Mažosios Lietuvos dainas gražiai dainavo Ieva Brimerytė iš Kauno (mokytojos Laimutė Stasė Proškutė, Giedrė Ramunė Pečiulienė). Į kitą amžiaus grupę perkopę ir antrą kartą laureatais tapę kretingiškiai Edgaras Petrovas ir Jonas Narkevičius (mokytoja Rita Šukienė) stebino puikiai perimta žemaičių dainavimo tradicija. Vyriausieji dainininkai atsiskleidė brandžiu požiūriu į atliekamas skirtingų regionų liaudies dainas. Luknė Varžinskaitė iš Kauno (mokytoja Birutė Nemčinskienė), jautriai pritardama kanklėmis, atliko Mažosios Lietuvos dainas. Savitu tembru ir dainų pojūčiu išsiskyrė Timas Šablinskis iš Klaipėdos (mokytoja Elena Šalkauskienė), aukštaičių kupiškėnų tarme dvibalses dainas įtaigiai dainavo Tomas Urbanovičius ir Tomas Vizbaras iš Kupiškio (mokytoja Daiva Palionienė). Perėjusi į kitą amžiaus grupę, prigimtiniu dzūkišku balso tembru, ramiu dainų tėkmės pojūčiu žavėjo Akvilė Mackonytė iš Vilniaus (mokytoja Audronė Vakarinienė), o dainininkai Jonas Lipinskas ir Domicelė Lipinskaitė iš Kretingos (mokytojas tėtis Dovydas Lipinskas) – darniai skambančiais balsais.
Tarp pasakotojų laureate tapo šmaikštumu ir gražia žemaičių daunininkų tarme pasakojusi mažoji Paulina Vaitkevičiūtė iš Telšių (mokytoja Jūratė Rubavičienė). Vyresnieji pasakotojai stengėsi kuo tiksliau perteikti tarmišką žodį. Antrą kartą, perėjęs į kitą amžiaus grupę, nuotaikingai pasakojo Ignas Jasukynas iš Telšių (mokytoja Rita Macijauskienė), ypatingu pasakotojo talentu išsiskyrė Mikas Buivydas iš Vilniaus (mokytoja Džeralda Kmieliauskienė). Vyriausieji pasakotojai stebino įtaiga – šišioniškių tarme pasakojo kuršininkų palikuoniu prisistatęs Kovaldas Kuršys iš Šilutės (mokytoja Vaida Galinskienė), gražia zanavykų tarme pasaką sekė Deividas Stanaitis iš Šakių (mokytoja Jolita Zokienė), itin džiugino prigimtinę savo šeimos – Rytų aukštaičių – tarmę išsaugojusi Jurgita Pauliukėnaitė (mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė).
Gausiausia konkurso laureatų grupė – tradicinės instrumentinės muzikos atlikėjai. Skudutininkai Viltė Jakštaitė, Meida Sabeckytė, Laurynas Narijauskas, Rapolas Kanapė, Eglė Brimerytė iš Kauno (mokytoja Irena Vaitkevičiūtė) darniai grojo skudučiais, Mėta Skarulskytė iš Šilalės (mokytoja Jūratė Augienė), Milda Tumonytė iš Vilniaus (mokytoja Lijana Šarkaitė-Viluma) puikiai skambino kanklėmis, Gytis Varanauskas iš Kauno (mokytojas Algirdas Kasparavičius) itin muzikaliai atliko kūrinius bandonija, dūdmaišiu gražiai grojo Mark Kazancev (mokytojas Alvydas Vozgirdas), o lūpinėmis armonikėlėmis – duetas Žilvinas Barkauskas ir M. Kazancev iš Klaipėdos (mokytojas Alvydas Vozgirdas). Ignas Malinauskas iš Londono (mokytojas Vilius Marma), 2023 m. konkurse griežęs armonika ir tapęs diplomantu, šiemet grojo cimbolais ir tapo laureatu. Muzikantai Saimonas Dunauskas, Simonas Jankūnas, Žygimantas Varekojis, Ignas Vaitaitis, Eligijus Klybas iš Biržų (mokytoja Nijolė Kaulinienė) skambiai supūtė ragais, o Timotis Markevičius, Dovydas Korsakas iš Kauno (mokytojas Lukas Jakubčionis), Martynas Pšibišauskas ir Rugilė Pšibišauskaitė iš Panevėžio (mokytoja Lina Vilienė) – skudučiais. Penkiastygėmis kanklėmis meditatyviai skambino Saulė Pšibišauskaitė iš Panevėžio (mokytoja Lina Vilienė), vingriai ir techniškai armonika griežė Emilija Vienažindytė iš Kauno rajono (mokytojas Vidmantas Paleckis), savitą repertuaro pasirinko ir darniai grojo smuikininkių duetas Ema Stravinskaitė, Milda Pečkytė iš Marijampolės (mokytoja Virginija Kanevičienė), muzikantas Lukas Gaižutis iš Utenos (mokytoja Rima Garsonienė) meistriškai griežė Peterburgo armonika, o tradicinių styginių instrumentų grupės (2 smuikai, cimbolai, basetlė) muzikantai Adelė Vozgirdaitė, Kotryna Baršauskaitė, Urtė Rutavičiūtė, Elzė Savickaitė iš Klaipėdos (mokytojas A. Vozgirdas) smagiai ir nuotaikingai atliko pasirinktus kūrinius.
Dėkojame visiems dalyviams, mokytojams, tėveliams, seneliams, visų konkurso ratų rengėjams, partneriams bei rėmėjams. Lai pamečiui sugrįžtantis „Tramtatulis“ sukviečia kuo daugiau mokytojų, vaikų ir jaunuolių, perimančių patį gražiausią mūsų tautos pasaulėjautos ir pasaulėgirdos palikimą – liaudies kūrybą.

A plokštelė

A grupė 3–6 metai

1. Buvo mandri pełėda, vaikų daina, Prienų r. 02:07
Dainininkė Saulė Didikaitė
Varėnos lopšelis-darželis „Žilvitis“
Mokytojas Nerijus Bakula

2. Dėl kuo tėlvėks be oudeguos, sakmė, Telšių r. 01:12
Pasakotoja Paulina Vaitkevičiūtė
Telšių lopšelis-darželis „Mastis“
Mokytoja Jūratė Rubavičienė

3. Aš toriejau vėštelė, vaikų daina, Palangos m. 01:25
Dainininkė Matilda Uršulė Barsytė
Telšių lopšelis-darželis „Mastis“
Mokytoja Rita Macijauskienė

B grupė 7–10 metų

4. Žilvitis, skudučių sutartinė, Kupiškis 00:39
Muzikantai (skudučiai) Viltė Jakštaitė, Meida Sabeckytė,
Laurynas Narijauskas, Rapolas Kanapė, Eglė Brimerytė
Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“
Mokytoja Irena Vaitkevičiūtė

5. An tėvelia dvarelia, vaišių daina, Varėnos r. 02:20
Dainininkas Jokūbas Bauba
Kaišiadorių kultūros centras
Mokytoja Valerija Jankauskienė

6. Turieji buobuti žilą vuoželį, vaikų daina, Plungės r. 01:53
Dainininkės Austėja Virbauskaitė, Milda Virbauskaitė
Klaipėdos rajono Gargždų „Minijos“ progimnazija
Mokytoja Regina Valskienė

7. Api ruopė, pasaka be galo, Telšių r. 02:38
Pasakotojas Ignas Jasukynas
Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“
Mokytoja Rita Macijauskienė

8. Subota, kanklės, Šilalės r. 01:57
Muzikantė Mėta Skarulskytė
Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Kvėdarnos kultūros namų tradicinių kanklių ansamblis „Kvėdainėlė“
Mokytoja Jūratė Augienė

9. Oi genieli genieli, daina apie gamtą, Mažeikių r. 02:17
Dainininkės Tėja Stapusaitytė, Aušrinė Marija Šakytė
Mažeikių rajono Sedos kultūros centras
Mokytoja Gražina Vainutienė

10. Išėja senel’s un mišku, pasaka be galo, Panevėžio r. 01:41
Pasakotojas Mikas Buivydas
Vilniaus Antakalnio progimnazija
Mokytoja Džeralda Kmieliauskienė

11. Šocas, kanklės, Šakių r. 01:28 Muzikantė Milda Tumonytė
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija
Mokytoja Lijana Šarkaitė-Viluma

C grupė 10–14 metų

12. O kur josi, broluži, našlaičių daina, Ragainė 02:32
Dainininkė, pritarianti kanklėmis, Ieva Brimerytė
Kauno 1-oji muzikos mokykla
Mokytojos Laimutė Stasė Proškutė, Giedrė Ramunė Pečiulienė

13. Bosų valsas, bandonija, Šilutės r. 02:19
Muzikantas Gytis Varanauskas
Kauno „Vyturio“ gimnazija
Mokytojas Algirdas Kasperavičius

14. Aukso galva, lūpinės armonikėlės, Klaipėdos r. 01:12
Muzikantai Žilvinas Barkauskas, Mark Kazancev
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“
Mokytojas Alvydas Vozgirdas

15. Kad žinočiau tą kalnelį, dūdmaišis, Klaipėdos r. 01:28
Muzikantas Mark Kazancev
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“
Mokytojas Alvydas Vozgirdas

16. Augin tievas du sūnieliu, šienapjūtės daina, Skuodo r. 01:29
Dainininkai Edgaras Petrov, Jonas Narkevičius
Kretingos rajono Salantų kultūros centro Etnostudija
Mokytoja Rita Šukienė

17. Valsas Trys broliai, cimbolai, Ignalinos r. 01:25
Muzikantas Ignas Malinauskas
Jungtinė Karalystė, Londonas
Mokytojas Vilius Marma

B plokštelė

D grupė 15–19 metų

1. Pagurių Untytė, ragų sutartinė, Rokiškio r. 01:08
Muzikantai Saimonas Dunauskas, Simonas Jankūnas, Žygimantas Varekojis, Ignas Vaitaitis, Eligijus Klybas
Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblis „Saulala“
Mokytoja Nijolė Kaulinienė

2. Darži rūtytė, skudučių sutartinė, Biržų r. 00:33 Muzikantai Timotis Markevičius, Dovydas Korsakas
Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“
Mokytojas Lukas Jakubčionis

3. Šilo gegutėlė kukavo, kanklių sutartinė, Biržų r. 01:39
Muzikantė Saulė Pšibišauskaitė
Panevėžio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Sierčikai“
Mokytoja Lina Vilienė

4. Žvėjiški patarima, pasakojimas, Klaipėdos r. 04:14
Pasakotojas Kovaldas Kuršys
Šilutės pirmoji gimnazija
Mokytoja Vaida Galinskienė

5. Sakiau sakiau, vestuvių daina, Pilupėnai 04:28
Dainininkė, pritarianti kanklėmis, Luknė Varžinskaitė
Kauno 1-oji muzikos mokykla
Mokytoja Birutė Nemčinskienė

6. Veršelio trobelė, pasaka, Šakių r. 05:41
Pasakotojas Deividas Stanaitis
Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazija
Mokytoja Jolita Zokienė

7. Ragažinsko valsas, armonika, Marijampolės sav. 01:58
Muzikantė Emilija Vienažindytė
Kauno rajono Domeikavos gimnazijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Serbentėlė“
Mokytojas Vidmantas Paleckis

8. Tinginė boba, pasaka, Ignalinos r. 02:35
Pasakotoja Jurgita Pauliukėnaitė
Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazija
Mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė

9. Numezgiau tinkl’ą, žvejų daina, Klaipėdos r. 00:46
Dainininkas Timas Šablinskis
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alkiukai“
Mokytoja Elena Šalkauskienė

10. Dukatų polka, smuikai, Marijampolės sav. 01:41
Muzikantės Ema Stravinskaitė, Milda Pečkytė
Marijampolės kultūros centras
Mokytoja Virginija Kanevičienė

11. Nuaisiu, nuaisiu, daina, Kupiškio r. 01:18
Dainininkai Tomas Urbanovičius, Tomas Vizbaras
Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis
„Jaunimo Ramuva“
Mokytoja Daiva Palionienė

12. Velnio polka, Peterburgo armonika, Molėtų r. 01:32
Muzikantas Lukas Gaižutis
Utenos meno mokykla
Mokytoja Rima Garsonienė

13. Vai, kieno rakteliai, advento daina, Varėnos r. 02:30
Dainininkė Akvilė Mackonytė
Vilniaus jaunimo folkloro ansamblis „Poringės“
Mokytoja Audronė Vakarinienė

14. Trijų velnių valsas, 2 smuikai, cimbolai, basetlė, Tauragės r. 01:39
Instrumentinė grupė: Adelė Vozgirdaitė, Kotryna, Baršauskaitė, Urtė Rutavičiūtė, Elzė Savickaitė
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“
Mokytojas Alvydas Vozgirdas

Mišraus amžiaus grupė

15. Aš nujesiu į turgielį, jaunimo daina, Klaipėdos r. 01:13
Dainininkai Jonas Lipinskas, Domicelė Lipinskaitė
Kretingos rajono kultūros centras
Mokytojas Dovydas Lipinskas

16. Lapė, skudučių sutartinė, Biržų r. 01:40
Muzikantai Martynas Pšibišauskas, Rugilė Pšibišauskaitė
Panevėžio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Sierčikai“
Mokytoja Lina Vilienė

Garso įrašai LNKC Mediatekoje

2025 m. konkursas „Tramtatulis“ skirtas Lietuvių liaudies dainų metams ir pirmojo Liudviko Rėzos sudaryto lietuvių liaudies dainų rinkinio 200 metų sukakčiai paminėti

„Melodija yra sunkiausias dalykas, apibūdinant lietuvių liaudies dainą, nes ji visai nenori klausyti meno varžtų. Užrašant ir pažymint ją gaidomis, dingsta tai, kas gražiausia ir ko negalima išreikšti. Nelyginant paukščių dainoje, liaudies dainos staigūs pakėlimai, greiti kritimai, švelnūs bangavimai, bandant juos sulaikyti ir ženklais išreikšti, nesiduoda pagaunami.“
Liudvikas Rėza

Konkursą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Kompaktinėje plokštelėje išgirsite skirtingų Lietuvos regionų įvairių žanrų lietuvių liaudies dainas, pasakojimus, sakmes, tradicinės instrumentinės muzikos kūrinius, atliekamus konkurso laureatų – vaikų ir jaunuolių nuo 4 iki 19 metų.

The CD includes records of young folklore performers – the winners of the 11th Lithuanian Children and Youth Contest “Tramtatulis”.

Parengta 2025 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro garso įrašų studijoje

© Jūratė Šemetaitė, 2025
Ⓒ Ⓟ Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2025

Apie konkursą ir laureatų garso įrašai:
lnkc.lt/tramtatulis

Žurnale skelbiami probleminiai mokslo populiarinimo straipsniai, pokalbiai, recenzuoti mokslo darbai, lauko tyrimų ir archyvų medžiagos, vertimai, taikomojo pobūdžio medžiagos.

Žurnalas leidžiamas nuo 1988 m. kas du mėnesius. Nuo 2019 m. 2-ojo numerio žurnalas – „Būdas“. Anksčiau – „Liaudies kultūra“ (1989–2019/1).

Vyriausioji redaktorė – Saulė Matulevičienė.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2025.

ISSN 2669-0403

Temos

Šiuolaikinės lietuvių etninės kultūros būklė ir problemos;
Lietuvių archeologijos, etnologijos, mitologijos ir tautosakos, liaudies muzikos ir šokių, tautodailės tyrinėjimai;
Lietuvių etninės kultūros regioninės apraiškos bruožai;
Baltijos regiono tautų kultūra;
Pasaulio tautų kultūros;
Pasaulio kultūros teoretikų darbai.

Žurnalo steigėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių Dainų švenčių fondas.

Žurnalo tinklalapis ir archyvas nuo 1988 m. – Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje.

„Būdas“ Nr. 6, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Profesorė Ainė Ramonaitė: Jaučiu moralinę pareigą perspėti, kol nėra per vėlu | 1

Tyrimai
Daiva VYČINIENĖ. Lietuvių archajinės polifoninės muzikos slėpiniai: lyginamasis garso suvokimo ir vizualizacijos tyrimas | 13

Skaitymai
Viljamas STODARTAS. Mistika | 26

Tyrimai
Ignas ŠLAJUS. Baltiškų vilkolakių pėdsakais: saulėgrįžiniai pasivertimai | 29
Dainius RAZAUSKAS. Gyvuliai – turtas ir gyvulio pavidalo lobis | 51

Supratimai
Antanas GUDELIS. Apie Vėlino kalną | 56

Tyrimai
Indija ir jos moterų likimai Kathak šokio istorijos scenoje. Pokalbis su kultūros antropologe, klasikinio Indijos Kathak šokio tyrinėtoja dr. Kristina DOLINA | 61

Pažintys
„Neįmanoma branginti to, ko nepažįsti“. Pokalbis su folkloro puoselėtoja Nijole GRIVAČIAUSKIENE | 71
Rasa KALINAUSKAITĖ. Lietuviškos širdies aidai iš Argentinos. Pokalbis su Pietų Amerikos lietuvių atstovu Jonu Ignu Formentu Kalveliu | 75

Atmintis
Nijolė PLIURAITĖ-ANDREJEVIENĖ. Onos Davidavičienės-Bakanauskienės etnografinių lėlių kompozicijos. XX a. 6–9 dešimtmečiai | 83

„Būdas“ Nr. 5, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Rašytoja Kotryna Zylė: Norėtųsi priminti ir bent kaip žaidimą sugrąžinti ritualus | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: Atklanės | 11
Virginijus SAVUKYNAS. Mitologinis praeities įsivaizdavimas: milžinai | 15
Vidas GARLIAUSKAS, Dėl Kretos prūsiško tekstelio | 28

Tautosakos archyvui – 90

Lina LEPARSKIENĖ. Tautos kultūros istorijos lobynas | 33

Aš muziką jaučiu per mūsų tautinės dainos skambesį. Pokalbis su muzikologu Vaclovu JUODPUSIU | 37

Radvilė RACĖNAITĖ. Želmenį kelia žemė, žmogų – darbas. Keli štrichai Bronislavos Kerbelytės mokslinei biografijai | 45

Bronislava KERBELYTĖ. Apie žemės šventumą | 60

Pažintys
Eglė RAIŠIENĖ. „Pradasma no pratkų“. Pokalbis su kupiškėne Alma Pustovaitiene | 62

Tyrimai
Vita DŽEKČIORIŪTĖ. „Reik su grybais mokėti draugaut. Su mišku iš tikrųjų“: žvilgsnis į gyvąją lietuvių grybavimo tradiciją | 67

Pažintys
Rasa KALINAUSKAITĖ. Dalintis su gyvaisiais ir mirusiaisiais: etnologės, žolininkės Ritos Balsevičiūtės liudijimai iš Aukštadvario krašto | 75

Žmonės pasakoja
Iš Aukštadvario krašto senolės pasakojimų | 8

„Būdas“ Nr. 4, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Apie šaknis ir budėjimą per audrą: pokalbis po ginkmedžiu su advokatu Sauliumi Dambrausku | 1

Tyrimai
Vykintas VAITKEVIČIUS. Iš valstybingumo simbolių istorijos. Lietuvių tautos tarybos Vytis | 21
Dainius RAZAUSKAS. Turtas ir priteklius. „Mitologinės ekonomikos“ metmenys | 35

Virginijus SAVUKYNAS. Perkūno girnos, arba malimo mitologija | 49

Diskusija
Darius STALIŪNAS. 1863–1864 m. sukilimas lietuvių atminimo kultūroje: naujos ir senos interpretacijos | 66

Atmintis
Laurynas GIEDRIMAS. Dangvietų kaimo (Užvenčio sen.) ir jo žmonių istorijos Šiaulių „Aušros“ muziejaus etnografiniame archyve | 76

Tyrimai
Valentinas BALTRŪNAS. Padavimų minties kelias | 84

 Žmonės pasakoja
Vytenis ALMONAITIS. Ančios pakrančių padavimai | 90

„Būdas“ Nr. 3, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Apie Feniksą, žemišką laikinumą ir saulės kelią Siesikų pilyje | 1
Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Lobį saugantis slibinas ir slibino bruožų segė | 20
Danutė PETRAUSKAITĖ. Dar kartą prisiminus pirmąją Dainų šventę Lietuvoje | 26

Atmintis
VYDŪNAS. Gėtė ir religija | 35

Skaitymai
Martynas LINGSAS Praeitis dabarties požiūriu ir laiko ritmai | 45

Atmintis
Jūratė GUDAITĖ. XX a. pr. Vilniaus lietuvių tautinio atgimimo fotografai Jurašaičiai | 50

Skaitymai
Eglė MINELGAITĖ-BEINORIENĖ. Suokalbis ant Jievaro tilto. Apie gelminį susitikimą psichoterapijoje | 67

Knygos
Rasa KALINAUSKAITĖ. Laima Kėrienė: „Šia diena gyvenanti sąmonė – didžiausia grėsmė
paveldui“. Apie Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės į(si)pareigojimą saugoti Žemaitijos ir Klaipėdos krašto sakraliosios kalvystės paminklus | 75

Atmintis
Vykintas VAITKEVIČIUS. 1958 m. kauniečių moksleivių ekspedicija Nemunu | 83
Kęstutis VAŠKELIS. 1958 m. archeologinės ekspedicijos dienoraštis | 87

„Būdas“ Nr. 2, 2025

TURINYS:

Trakų Pusiasalio pilis: naujausi archeologiniai tyrimai. Pokalbis su archeologais Ignu SADAUSKU ir Ramūnu ŠMIGELSKU | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. „Debesys – tai mūsų mintys“. Vienos mitinės-poetinės metaforos dvasinė prasmė | 13

Egidijus JARAMINAS, Vykintas VAITKEVIČIUS. Akmenės krašto šventvietės. 2017–2024 m. žvalgymai | 20

Darius KUOLYS. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys | 37

Atmintis
Adrija REDECKAITĖ, Gabija KROMPCHOLCAITĖ. A. Vištelio 1831 m. sukilimo maršas | 51

Skaitymai
Solomonas AŠAS. Metaforos | 57

Pažintys
Rasa KALINAUSKAITĖ. Meistras Rimantas Idzelis: paraštės laisvė, šešėliai ir šviesa | 61

Žmonės pasakoja
Elena TARGAVIČIENĖ. Aš jumi išsakysiu | 82

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Rasa KALINAUSKAITĖ. Irmantas GELŪNAS. Ką mena Margaravos margučiai | 90

„Būdas“ Nr. 1, 2025

TURINYS:

Kaip vaikai auginami šiaudiniai sodai. Pokalbis su 2024 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Marija LIUGIENE | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Dangiškos velnių užtvankos | 10

Kraštovaizdžio skaitymai
Vykintas VAITKEVIČIUS. Naujas požiūris į Rytų Lietuvos pilkapynus | 17

Supratimai
Antanas GUDELIS. Pasaulėkūros mitų filosofija | 34

Aukso vainikai

Kalbantis su vilkais ir šventaisiais. Pokalbis su „Auksinių vainikų“ laureatu Antanu VAŠKIU | 40

Skaitymai
Gabija VEIVERĖ. Kelias į tikrąjį save. Lietuvių pasakos „Jonas kareivis“ psichologinė analizė | 56

Muziejai
Rasa KALINAUSKAITĖ. Vienos nuotraukos pasakojimas minint Panevėžio kraštotyros muziejaus šimtmetį | 66

Knygos
Rūta ŽARSKIENĖ. Apie pučiamųjų orkestrus tradicinėje Lietuvos kultūroje | 73

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 4 vertybės | 85

Ožgavienis Grūšlaukie | 88

Sudarytojos
Ieva Krivickaitė, Evelina Bajorinienė

Nuotraukų autoriai
Gabrielius Jauniškis, Katažyna Polubinska, Justinas Auškelis, Ugnius Bagdonavičius, Joana Suslavičiūtė, Simonas Lukoševičius

Grafikos dizaineris
Tadas Bujanauskas

Redaktorė
Renata Radavičiūtė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. 2024. – 254 p.

ISBN 978-609-8166-29-3

autorinių šokių rinkinys

Vytautas Buterlevičius

Specialioji redaktorė Gražina Kasparavičiūtė
Kalbos redaktorė Dalia Rastenienė
Natografas Arvydas Adamonis
Fotografas Jokūbas Savodnikas

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2024. – 282 p.

ISBN 978-609-8166-27-9

Turinys

ALUČIO PUOTA / 11
Donato Zakaro muzika

BLUSA / 47
Leono Povilaičio muzika

LESTINGA / 71
Miko Vaitkevičiaus muzika

SUSUKTINĖ POLKA / 95
Giedriaus Butauto muzika

ŠYVIS / 117
Eugenijaus Čiplio aranžuota lietuvių liaudies muzika

LINKSMAPOLKĖ / 141
Giedriaus Svilainio muzika

PUTINŲ ŽYDĖJIMAS / 166
Zitos Bružaitės muzika
Sigito Gedos žodžiai

ŠEIRIS / 209
Vytauto Juozapaičio muzika

SUDAUŽTINIS APLINKINIS / 250
Vytauto Juozapaičio muzika

Sudarytoja Jūratė Kluonė
Dailininkas Gintaras Znamierovskis
Kalbos redaktorė Renata Radavičiūtė
Vertėja į anglų kalbą Gabriella Žičkienė
Nuotraukų autoriai Flavijus Piliponis, Gintaras Znamierovskis

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. 2024. – 195 p.

ISBN 978-609-8166-26-2

Turinys

Liaudies dailės paroda IŠ ŠERDIES … 4
Folk art exhibition FROM THE CORE … 6
Vaizdinė dailė … 9
Skulptūra … 10
Tapyba … 34
Grafika … 50
Karpiniai … 60
Kryždirbystė … 73
Taikomoji dailė … 79
Audiniai … 80
Juostos … 94
Delmonai … 106
Kepurės … 110
Mezginiai … 114
Puodininkystė … 124
Drožiniai … 130
Pynimas … 140
Žaislai … 144
Paprotinė dailė … 157
Kaukės … 158
Margučiai … 162
Sodai … 172
Verbos … 188

Liaudies dailės paroda IŠ ŠERDIES

Dainų šventės linkėjimas – kad giria žaliuotų – kalba apie esminę tautos išlikimo erdvę, namų ir prieglobsčio esmę – didelį mišką, maitinantį sielos ir kūno Gyvatą. Girios ekosistemose sugyvena skirtingos tvarinijos rūšys: plėšrieji, kraugeriai ir romieji turi savo vietą, o jų įvairovė ir tarpusavio ryšiai garantuoja girios išgyvenimą. Nuo seniausių laikų baltų gentys gerbė girias ir medžius kaip dievų buveines, dvasių namus ir baltų sielos saugotojus. Mūsų protėviai, kaip ir visų kultūrų, senųjų civilizacijų žmonės, perdavė patį seniausią Pasaulio medžio pirmavaizdį, kad ir mes, šiuolaikiniai žmonės, turėtume ašį, vertikalę, vidinį centrą, pagrindą, padedantį išsilaikyti ir nepražūti dabarties grėsmių akivaizdoje. Pasaulio medžio šaknys – požemio pasaulis, praeitis ir anapusybė. Medžio kamienas – žemė, tikrovė, dabartis ir regimybė. Laja – dangus, ateitis, jai nokinami vaisiai. Visas Pasaulio medžio dalis jungia šerdis, esanti kamieno centre, ploniausia prie kelmo ir laipsniškai storėjanti šakų link, vėl plonėjanti viršūnėje. Šerdis puri, pažeidžiama, apsupta ją spaudžiančios augančios medienos, kaip medžio stuburo kanalas, kuriuo vyksta medžiagų, vandens apykaita. Šerdimi juda ir genetinė informacija, atmintis ir išmintis. Šerdis – stuburas, o tos pačios šaknies žodis Širdis – gyvūno ar žmogaus variklis. Jas abi jungia nuolatinis judrumas, garantuojantis kitimą, augimą, gyvybę. Pažeisk šerdį ar širdį, žus abu – ir medis, ir žmogus. Neišsaugojus Šerdies, prasideda griūtis.

Parodą pavadinome „Iš šerdies“, nurodydami kryptį, kur glausti ausį, norint išgirsti, kas ataidi iš požemių, iš anapus, iš Protėvių žemės, ką kalba mūsų kraujas, kokius vaizdus, mitus, pirmavaizdžius atsinešame iš praeities į mūsų pakitusią, bet vis dar gyvą mitologinę sąmonę. Geriausia žinių iš ten pernešėja – meninė kūryba. Jos „kraujotaka“ atiteka svarbiausios žinutės, simboliai ir ženklai. Kitaip nei profesionalusis menas, labiau orientuotas į nūdieną, paremtas mokslo žiniomis ir kreipiantis savo antenas į globalaus pasaulio bangų gaudymą, tautodailė yra čiabuvių, dailės mėgėjų ar tiesiog žmonių grynoji saviraiška – staiga prasidedanti, aistringai kupanti, besikeičianti, galinti nutrūkti, orientuota į vietos žemę, gyvenamą aplinką ir savą bendruomenę. Tautodailė paremta atpažįstamais kodais, ženklų sistemomis, formomis, savitumu, autentiška pirmykšte patirtimi, kurią iš karto atpažįsta genties, bendruomenės žmonės ir priima kaip savą.

Paroda suteikia galimybę apžvelgti, pasitikrinti ir patyrinėti, kaip gyvena, keičiasi, vystosi tradicijos. Su kokiais iššūkiais susiduria liaudies dailė, kokia jos situacija dabar – vizualinės taršos, interneto, televizijos, dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų potvynio laikais, kokias diagnozes jai būtų galima nustatyti, ar ji išlaikė esmines savybes, bruožus, prasmes, ką per laiką įgijo ar prarado, kur vystėsi, o kur degradavo.

Kaip atskaitos tašką pasitelkėme XIX–XX a. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkinio eksponatus, privačiose kolekcijose saugomus kūrinius, leidžiančius pamatyti ir įvertinti, kokia liaudies dailė buvo anksčiau, kokios bendrosios savybės išliko ir kokie skirtumai pasireiškė žvelgiant į dabarties laikus.

Norėdami surasti, atrinkti ir parodoje pristatyti dabarties kūrybą aplankėme rajonines, regionines Lietuvos liaudies dailės parodas, konkursines „Aukso vainiko“ parodas, kūrėjų dirbtuves. Bandėme įvertinti liaudies dailės reiškinį tarsi prašalaičio, nieko nežinančio apie nusistovėjusias sampratas ir įprastus kanonus, akimis. Galvodami, kas šiuolaikiniam žiūrovui būtų įdomu, kas sukeltų didžiausią nuostabą, siekėme kūrinių kolekcijos išsamumo, tačiau turėdami ribotą parodos ekspozicijos erdvę, vadovavomės tradicijos pajautos, savitos ir autentiškos kūrybos paieškos, meniškumo, meistriškumo, atlikimo kokybės kriterijais.

Šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės liaudies dailės paroda „Iš šerdies“ pristato geriausių visos Lietuvos šiuolaikinių tautodailininkų kūrinius, įkvėptus liaudies dailės tradicijos. Ekspozicijoje išvysime ne tik žinomų, aktyviai tautodailės parodose, mugėse dalyvaujančių meistrų kūrinių, bet ir uždariau, nuošaliau gyvenančių, retai matomų kūrėjų vienišių darbų. Parodoje eksponuojamos įvairios liaudies dailės rūšys: vaizdinė dailė – tapyba, skulptūra, grafika, karpiniai, taikomoji dailė – audiniai, tekstilė, tautinio kostiumo elementai, keramika, kalvystė, medžio dirbiniai, iš vytelių ir šiaudų pinti daiktai, paprotinė dailė – verbos, sodai, kaukės, margučiai. Tarp eksponatų rasime ne tik įprastų, tradicinių įvairių sričių kūrinių, bet ir šiuolaikinių modifikacijų, leidžiančių spėti, kaip liaudies kūryba keisis ateityje, ir galbūt tapsiančių naujų tradicijų ištakomis. Juk šiuolaikinių kūrėjų gyvenimo aplinka visiškai skiriasi nuo XIX ar XX a., dabar jie labai įvairių profesijų atstovai, gyvena ne tik kaimuose, bet ir miestuose, miesteliuose, tad neišvengiamai dabartis ir jos siūlomos formos, technologijos daro įtaką kūrybai. Kūrybinių strategijų įvairovė leidžia tyrinėti, kas ataidi iš tradicijos šerdies, iš pirmapradės gelmės, o ką padiktuoja šiandiena.

Jau dabar galima drąsiai teigti, kad vaizdinė dailė labiausiai su sijusi su vaizduote, fantazija, išmone, leidžiančia įvairiai ir laisvai vaizduoti gyvenimą, religijos įvykius, atkreipia dėmesį į ryšį su savimi, gamta, kultūra ir pasauliu. Ši dailės sritis bene geriausiai išryškina, atspindi vidines dvasines, emocines kūrėjų būsenas.

Taikomoji dailė vysto amatų tradicijas ir technologijas. Ją praktikuojantys meistrai labiau įsiklauso į paveldėtą tradiciją, bando ją rekonstruoti, prikelti net ir ten, kur ji gęsta. Tuo tarpu paprotinė dailė labiausiai vilioja kruopščiuosius, atskleisdama terapinę kūrybinio proceso galimybę.

Svarbiausia parodos žinia kalba apie vidinę laisvę kurti, gerbti ir mylėti savo aplinką, namus, gamtą. Tradicijos vertingos ir prasmingos tuomet, kai yra suprastos ir branginamos, kai kuriama iš vidinio poreikio, o ne dėl išorinių veiksnių ar noro įtikti.

Mūsų Pasaulio medis auga prie vandenų. Vandens erdvė parodoje atskleidžiama per nendres, tarsi pirmykštėje girioje keliautume paežeriais ir pamariais. Paslaptingos girios atmosfera, laukymių prie vandenų įspūdis kuriamas pasitelkiant javų, linų, rugių lauką, marių ar ežero krantą primenančius architektūrinius sprendinius.

Judėdami tarp „miškelių“, „guotų“, „salų“, parodos lankytojai atras liaudies dailės tradicijų tęstinumą, pastebės kitimą ir įvairovę, nustebs išvydę gausą ir pajus visą atominę energiją, sukoncentruotą po Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus skliautais. Parodoje eksponuojama 410 autorių, per 1500 kūrinių. Pasaulio medžio šlamėjimas liudija gyvastį, nesustabdomą energiją, neišnaikinamą meilę tradicijoms, nuolatinį mūsų protėvių buvimą kartu per medžio Šerdį, nes turintieji išlavintą kūrybos dovaną tampa žiniuoniais, žinianešiais, Tautos sielos sergėtojais.

Aušra Jasiukevičiūtė

Parodos rengėjas
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Partneriai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioniniai skyriai
Parodos krybinė grupė
Kuratorė Aušra Jasiukevičiūtė
Sudarytojos Jūratė Kluonė, Solveiga Petkevičienė, Asta Valiukevičienė
Architektės Laura Kuršvietytė, Jūratė Volkavičiūtė
Šviesų dailininkas Milvydas Kezys
Techniniai koordinatoriai Eglė Jagminė, Mažvydas Truklickas
Konsultantės Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė, Ramutė Rachlevičiūtė, Vida Šatkauskienė

Tamsiai mėlynas. Poliesteris.

Moteriškas, dydis XXL.

Prašome prieš perkant dėl norimų dydžių susisiekti su Martyna.
Gaminio dydžiai rezervuojami tik el. paštu.

Tamsiai mėlynas. Poliesteris.

Moteriškas, dydis XXL.

Prašome prieš perkant dėl norimų dydžių susisiekti su Martyna.
Gaminio dydžiai rezervuojami tik el. paštu.

Tamsiai mėlynas. Poliesteris.

Moteriškas, dydis L.

Prašome prieš perkant dėl norimų dydžių susisiekti su Martyna.
Gaminio dydžiai rezervuojami tik el. paštu.

Tamsiai mėlynas. Poliesteris.

Moteriškas, dydis M.

Prašome prieš perkant dėl norimų dydžių susisiekti su Martyna.
Gaminio dydžiai rezervuojami tik el. paštu.

Tamsiai mėlynas. Poliesteris.

Moteriškas, dydis S.

Prašome prieš perkant dėl norimų dydžių susisiekti su Martyna.
Gaminio dydžiai rezervuojami tik el. paštu.