Žurnale skelbiami probleminiai mokslo populiarinimo straipsniai, pokalbiai, recenzuoti mokslo darbai, lauko tyrimų ir archyvų medžiagos, vertimai, taikomojo pobūdžio medžiagos.

Žurnalas leidžiamas nuo 1988 m. kas du mėnesius. Nuo 2019 m. 2-ojo numerio žurnalas – „Būdas“. Anksčiau – „Liaudies kultūra“ (1989–2019/1).

Vyriausioji redaktorė – Saulė Matulevičienė.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2025.

ISSN 2669-0403

Temos

Šiuolaikinės lietuvių etninės kultūros būklė ir problemos;
Lietuvių archeologijos, etnologijos, mitologijos ir tautosakos, liaudies muzikos ir šokių, tautodailės tyrinėjimai;
Lietuvių etninės kultūros regioninės apraiškos bruožai;
Baltijos regiono tautų kultūra;
Pasaulio tautų kultūros;
Pasaulio kultūros teoretikų darbai.

Žurnalo steigėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių Dainų švenčių fondas.

Žurnalo tinklalapis ir archyvas nuo 1988 m. – Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje.

„Būdas“ Nr. 6, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Profesorė Ainė Ramonaitė: Jaučiu moralinę pareigą perspėti, kol nėra per vėlu | 1

Tyrimai
Daiva VYČINIENĖ. Lietuvių archajinės polifoninės muzikos slėpiniai: lyginamasis garso suvokimo ir vizualizacijos tyrimas | 13

Skaitymai
Viljamas STODARTAS. Mistika | 26

Tyrimai
Ignas ŠLAJUS. Baltiškų vilkolakių pėdsakais: saulėgrįžiniai pasivertimai | 29
Dainius RAZAUSKAS. Gyvuliai – turtas ir gyvulio pavidalo lobis | 51

Supratimai
Antanas GUDELIS. Apie Vėlino kalną | 56

Tyrimai
Indija ir jos moterų likimai Kathak šokio istorijos scenoje. Pokalbis su kultūros antropologe, klasikinio Indijos Kathak šokio tyrinėtoja dr. Kristina DOLINA | 61

Pažintys
„Neįmanoma branginti to, ko nepažįsti“. Pokalbis su folkloro puoselėtoja Nijole GRIVAČIAUSKIENE | 71
Rasa KALINAUSKAITĖ. Lietuviškos širdies aidai iš Argentinos. Pokalbis su Pietų Amerikos lietuvių atstovu Jonu Ignu Formentu Kalveliu | 75

Atmintis
Nijolė PLIURAITĖ-ANDREJEVIENĖ. Onos Davidavičienės-Bakanauskienės etnografinių lėlių kompozicijos. XX a. 6–9 dešimtmečiai | 83

„Būdas“ Nr. 5, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Rašytoja Kotryna Zylė: Norėtųsi priminti ir bent kaip žaidimą sugrąžinti ritualus | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: Atklanės | 11
Virginijus SAVUKYNAS. Mitologinis praeities įsivaizdavimas: milžinai | 15
Vidas GARLIAUSKAS, Dėl Kretos prūsiško tekstelio | 28

Tautosakos archyvui – 90

Lina LEPARSKIENĖ. Tautos kultūros istorijos lobynas | 33

Aš muziką jaučiu per mūsų tautinės dainos skambesį. Pokalbis su muzikologu Vaclovu JUODPUSIU | 37

Radvilė RACĖNAITĖ. Želmenį kelia žemė, žmogų – darbas. Keli štrichai Bronislavos Kerbelytės mokslinei biografijai | 45

Bronislava KERBELYTĖ. Apie žemės šventumą | 60

Pažintys
Eglė RAIŠIENĖ. „Pradasma no pratkų“. Pokalbis su kupiškėne Alma Pustovaitiene | 62

Tyrimai
Vita DŽEKČIORIŪTĖ. „Reik su grybais mokėti draugaut. Su mišku iš tikrųjų“: žvilgsnis į gyvąją lietuvių grybavimo tradiciją | 67

Pažintys
Rasa KALINAUSKAITĖ. Dalintis su gyvaisiais ir mirusiaisiais: etnologės, žolininkės Ritos Balsevičiūtės liudijimai iš Aukštadvario krašto | 75

Žmonės pasakoja
Iš Aukštadvario krašto senolės pasakojimų | 8

„Būdas“ Nr. 4, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Apie šaknis ir budėjimą per audrą: pokalbis po ginkmedžiu su advokatu Sauliumi Dambrausku | 1

Tyrimai
Vykintas VAITKEVIČIUS. Iš valstybingumo simbolių istorijos. Lietuvių tautos tarybos Vytis | 21
Dainius RAZAUSKAS. Turtas ir priteklius. „Mitologinės ekonomikos“ metmenys | 35

Virginijus SAVUKYNAS. Perkūno girnos, arba malimo mitologija | 49

Diskusija
Darius STALIŪNAS. 1863–1864 m. sukilimas lietuvių atminimo kultūroje: naujos ir senos interpretacijos | 66

Atmintis
Laurynas GIEDRIMAS. Dangvietų kaimo (Užvenčio sen.) ir jo žmonių istorijos Šiaulių „Aušros“ muziejaus etnografiniame archyve | 76

Tyrimai
Valentinas BALTRŪNAS. Padavimų minties kelias | 84

 Žmonės pasakoja
Vytenis ALMONAITIS. Ančios pakrančių padavimai | 90

„Būdas“ Nr. 3, 2025

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Apie Feniksą, žemišką laikinumą ir saulės kelią Siesikų pilyje | 1
Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Lobį saugantis slibinas ir slibino bruožų segė | 20
Danutė PETRAUSKAITĖ. Dar kartą prisiminus pirmąją Dainų šventę Lietuvoje | 26

Atmintis
VYDŪNAS. Gėtė ir religija | 35

Skaitymai
Martynas LINGSAS Praeitis dabarties požiūriu ir laiko ritmai | 45

Atmintis
Jūratė GUDAITĖ. XX a. pr. Vilniaus lietuvių tautinio atgimimo fotografai Jurašaičiai | 50

Skaitymai
Eglė MINELGAITĖ-BEINORIENĖ. Suokalbis ant Jievaro tilto. Apie gelminį susitikimą psichoterapijoje | 67

Knygos
Rasa KALINAUSKAITĖ. Laima Kėrienė: „Šia diena gyvenanti sąmonė – didžiausia grėsmė
paveldui“. Apie Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės į(si)pareigojimą saugoti Žemaitijos ir Klaipėdos krašto sakraliosios kalvystės paminklus | 75

Atmintis
Vykintas VAITKEVIČIUS. 1958 m. kauniečių moksleivių ekspedicija Nemunu | 83
Kęstutis VAŠKELIS. 1958 m. archeologinės ekspedicijos dienoraštis | 87

„Būdas“ Nr. 2, 2025

TURINYS:

Trakų Pusiasalio pilis: naujausi archeologiniai tyrimai. Pokalbis su archeologais Ignu SADAUSKU ir Ramūnu ŠMIGELSKU | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. „Debesys – tai mūsų mintys“. Vienos mitinės-poetinės metaforos dvasinė prasmė | 13

Egidijus JARAMINAS, Vykintas VAITKEVIČIUS. Akmenės krašto šventvietės. 2017–2024 m. žvalgymai | 20

Darius KUOLYS. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys | 37

Atmintis
Adrija REDECKAITĖ, Gabija KROMPCHOLCAITĖ. A. Vištelio 1831 m. sukilimo maršas | 51

Skaitymai
Solomonas AŠAS. Metaforos | 57

Pažintys
Rasa KALINAUSKAITĖ. Meistras Rimantas Idzelis: paraštės laisvė, šešėliai ir šviesa | 61

Žmonės pasakoja
Elena TARGAVIČIENĖ. Aš jumi išsakysiu | 82

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Rasa KALINAUSKAITĖ. Irmantas GELŪNAS. Ką mena Margaravos margučiai | 90

„Būdas“ Nr. 1, 2025

TURINYS:

Kaip vaikai auginami šiaudiniai sodai. Pokalbis su 2024 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Marija LIUGIENE | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Dangiškos velnių užtvankos | 10

Kraštovaizdžio skaitymai
Vykintas VAITKEVIČIUS. Naujas požiūris į Rytų Lietuvos pilkapynus | 17

Supratimai
Antanas GUDELIS. Pasaulėkūros mitų filosofija | 34

Aukso vainikai

Kalbantis su vilkais ir šventaisiais. Pokalbis su „Auksinių vainikų“ laureatu Antanu VAŠKIU | 40

Skaitymai
Gabija VEIVERĖ. Kelias į tikrąjį save. Lietuvių pasakos „Jonas kareivis“ psichologinė analizė | 56

Muziejai
Rasa KALINAUSKAITĖ. Vienos nuotraukos pasakojimas minint Panevėžio kraštotyros muziejaus šimtmetį | 66

Knygos
Rūta ŽARSKIENĖ. Apie pučiamųjų orkestrus tradicinėje Lietuvos kultūroje | 73

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 4 vertybės | 85

Ožgavienis Grūšlaukie | 88

Sudarytojos
Ieva Krivickaitė, Evelina Bajorinienė

Nuotraukų autoriai
Gabrielius Jauniškis, Katažyna Polubinska, Justinas Auškelis, Ugnius Bagdonavičius, Joana Suslavičiūtė, Simonas Lukoševičius

Grafikos dizaineris
Tadas Bujanauskas

Redaktorė
Renata Radavičiūtė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. 2024. – 254 p.

ISBN 978-609-8166-29-3

autorinių šokių rinkinys

Vytautas Buterlevičius

Specialioji redaktorė Gražina Kasparavičiūtė
Kalbos redaktorė Dalia Rastenienė
Natografas Arvydas Adamonis
Fotografas Jokūbas Savodnikas

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2024. – 282 p.

ISBN 978-609-8166-27-9

Turinys

ALUČIO PUOTA / 11
Donato Zakaro muzika

BLUSA / 47
Leono Povilaičio muzika

LESTINGA / 71
Miko Vaitkevičiaus muzika

SUSUKTINĖ POLKA / 95
Giedriaus Butauto muzika

ŠYVIS / 117
Eugenijaus Čiplio aranžuota lietuvių liaudies muzika

LINKSMAPOLKĖ / 141
Giedriaus Svilainio muzika

PUTINŲ ŽYDĖJIMAS / 166
Zitos Bružaitės muzika
Sigito Gedos žodžiai

ŠEIRIS / 209
Vytauto Juozapaičio muzika

SUDAUŽTINIS APLINKINIS / 250
Vytauto Juozapaičio muzika

Sudarytoja Jūratė Kluonė
Dailininkas Gintaras Znamierovskis
Kalbos redaktorė Renata Radavičiūtė
Vertėja į anglų kalbą Gabriella Žičkienė
Nuotraukų autoriai Flavijus Piliponis, Gintaras Znamierovskis

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. 2024. – 195 p.

ISBN 978-609-8166-26-2

Turinys

Liaudies dailės paroda IŠ ŠERDIES … 4
Folk art exhibition FROM THE CORE … 6
Vaizdinė dailė … 9
Skulptūra … 10
Tapyba … 34
Grafika … 50
Karpiniai … 60
Kryždirbystė … 73
Taikomoji dailė … 79
Audiniai … 80
Juostos … 94
Delmonai … 106
Kepurės … 110
Mezginiai … 114
Puodininkystė … 124
Drožiniai … 130
Pynimas … 140
Žaislai … 144
Paprotinė dailė … 157
Kaukės … 158
Margučiai … 162
Sodai … 172
Verbos … 188

Liaudies dailės paroda IŠ ŠERDIES

Dainų šventės linkėjimas – kad giria žaliuotų – kalba apie esminę tautos išlikimo erdvę, namų ir prieglobsčio esmę – didelį mišką, maitinantį sielos ir kūno Gyvatą. Girios ekosistemose sugyvena skirtingos tvarinijos rūšys: plėšrieji, kraugeriai ir romieji turi savo vietą, o jų įvairovė ir tarpusavio ryšiai garantuoja girios išgyvenimą. Nuo seniausių laikų baltų gentys gerbė girias ir medžius kaip dievų buveines, dvasių namus ir baltų sielos saugotojus. Mūsų protėviai, kaip ir visų kultūrų, senųjų civilizacijų žmonės, perdavė patį seniausią Pasaulio medžio pirmavaizdį, kad ir mes, šiuolaikiniai žmonės, turėtume ašį, vertikalę, vidinį centrą, pagrindą, padedantį išsilaikyti ir nepražūti dabarties grėsmių akivaizdoje. Pasaulio medžio šaknys – požemio pasaulis, praeitis ir anapusybė. Medžio kamienas – žemė, tikrovė, dabartis ir regimybė. Laja – dangus, ateitis, jai nokinami vaisiai. Visas Pasaulio medžio dalis jungia šerdis, esanti kamieno centre, ploniausia prie kelmo ir laipsniškai storėjanti šakų link, vėl plonėjanti viršūnėje. Šerdis puri, pažeidžiama, apsupta ją spaudžiančios augančios medienos, kaip medžio stuburo kanalas, kuriuo vyksta medžiagų, vandens apykaita. Šerdimi juda ir genetinė informacija, atmintis ir išmintis. Šerdis – stuburas, o tos pačios šaknies žodis Širdis – gyvūno ar žmogaus variklis. Jas abi jungia nuolatinis judrumas, garantuojantis kitimą, augimą, gyvybę. Pažeisk šerdį ar širdį, žus abu – ir medis, ir žmogus. Neišsaugojus Šerdies, prasideda griūtis.

Parodą pavadinome „Iš šerdies“, nurodydami kryptį, kur glausti ausį, norint išgirsti, kas ataidi iš požemių, iš anapus, iš Protėvių žemės, ką kalba mūsų kraujas, kokius vaizdus, mitus, pirmavaizdžius atsinešame iš praeities į mūsų pakitusią, bet vis dar gyvą mitologinę sąmonę. Geriausia žinių iš ten pernešėja – meninė kūryba. Jos „kraujotaka“ atiteka svarbiausios žinutės, simboliai ir ženklai. Kitaip nei profesionalusis menas, labiau orientuotas į nūdieną, paremtas mokslo žiniomis ir kreipiantis savo antenas į globalaus pasaulio bangų gaudymą, tautodailė yra čiabuvių, dailės mėgėjų ar tiesiog žmonių grynoji saviraiška – staiga prasidedanti, aistringai kupanti, besikeičianti, galinti nutrūkti, orientuota į vietos žemę, gyvenamą aplinką ir savą bendruomenę. Tautodailė paremta atpažįstamais kodais, ženklų sistemomis, formomis, savitumu, autentiška pirmykšte patirtimi, kurią iš karto atpažįsta genties, bendruomenės žmonės ir priima kaip savą.

Paroda suteikia galimybę apžvelgti, pasitikrinti ir patyrinėti, kaip gyvena, keičiasi, vystosi tradicijos. Su kokiais iššūkiais susiduria liaudies dailė, kokia jos situacija dabar – vizualinės taršos, interneto, televizijos, dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų potvynio laikais, kokias diagnozes jai būtų galima nustatyti, ar ji išlaikė esmines savybes, bruožus, prasmes, ką per laiką įgijo ar prarado, kur vystėsi, o kur degradavo.

Kaip atskaitos tašką pasitelkėme XIX–XX a. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkinio eksponatus, privačiose kolekcijose saugomus kūrinius, leidžiančius pamatyti ir įvertinti, kokia liaudies dailė buvo anksčiau, kokios bendrosios savybės išliko ir kokie skirtumai pasireiškė žvelgiant į dabarties laikus.

Norėdami surasti, atrinkti ir parodoje pristatyti dabarties kūrybą aplankėme rajonines, regionines Lietuvos liaudies dailės parodas, konkursines „Aukso vainiko“ parodas, kūrėjų dirbtuves. Bandėme įvertinti liaudies dailės reiškinį tarsi prašalaičio, nieko nežinančio apie nusistovėjusias sampratas ir įprastus kanonus, akimis. Galvodami, kas šiuolaikiniam žiūrovui būtų įdomu, kas sukeltų didžiausią nuostabą, siekėme kūrinių kolekcijos išsamumo, tačiau turėdami ribotą parodos ekspozicijos erdvę, vadovavomės tradicijos pajautos, savitos ir autentiškos kūrybos paieškos, meniškumo, meistriškumo, atlikimo kokybės kriterijais.

Šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės liaudies dailės paroda „Iš šerdies“ pristato geriausių visos Lietuvos šiuolaikinių tautodailininkų kūrinius, įkvėptus liaudies dailės tradicijos. Ekspozicijoje išvysime ne tik žinomų, aktyviai tautodailės parodose, mugėse dalyvaujančių meistrų kūrinių, bet ir uždariau, nuošaliau gyvenančių, retai matomų kūrėjų vienišių darbų. Parodoje eksponuojamos įvairios liaudies dailės rūšys: vaizdinė dailė – tapyba, skulptūra, grafika, karpiniai, taikomoji dailė – audiniai, tekstilė, tautinio kostiumo elementai, keramika, kalvystė, medžio dirbiniai, iš vytelių ir šiaudų pinti daiktai, paprotinė dailė – verbos, sodai, kaukės, margučiai. Tarp eksponatų rasime ne tik įprastų, tradicinių įvairių sričių kūrinių, bet ir šiuolaikinių modifikacijų, leidžiančių spėti, kaip liaudies kūryba keisis ateityje, ir galbūt tapsiančių naujų tradicijų ištakomis. Juk šiuolaikinių kūrėjų gyvenimo aplinka visiškai skiriasi nuo XIX ar XX a., dabar jie labai įvairių profesijų atstovai, gyvena ne tik kaimuose, bet ir miestuose, miesteliuose, tad neišvengiamai dabartis ir jos siūlomos formos, technologijos daro įtaką kūrybai. Kūrybinių strategijų įvairovė leidžia tyrinėti, kas ataidi iš tradicijos šerdies, iš pirmapradės gelmės, o ką padiktuoja šiandiena.

Jau dabar galima drąsiai teigti, kad vaizdinė dailė labiausiai su sijusi su vaizduote, fantazija, išmone, leidžiančia įvairiai ir laisvai vaizduoti gyvenimą, religijos įvykius, atkreipia dėmesį į ryšį su savimi, gamta, kultūra ir pasauliu. Ši dailės sritis bene geriausiai išryškina, atspindi vidines dvasines, emocines kūrėjų būsenas.

Taikomoji dailė vysto amatų tradicijas ir technologijas. Ją praktikuojantys meistrai labiau įsiklauso į paveldėtą tradiciją, bando ją rekonstruoti, prikelti net ir ten, kur ji gęsta. Tuo tarpu paprotinė dailė labiausiai vilioja kruopščiuosius, atskleisdama terapinę kūrybinio proceso galimybę.

Svarbiausia parodos žinia kalba apie vidinę laisvę kurti, gerbti ir mylėti savo aplinką, namus, gamtą. Tradicijos vertingos ir prasmingos tuomet, kai yra suprastos ir branginamos, kai kuriama iš vidinio poreikio, o ne dėl išorinių veiksnių ar noro įtikti.

Mūsų Pasaulio medis auga prie vandenų. Vandens erdvė parodoje atskleidžiama per nendres, tarsi pirmykštėje girioje keliautume paežeriais ir pamariais. Paslaptingos girios atmosfera, laukymių prie vandenų įspūdis kuriamas pasitelkiant javų, linų, rugių lauką, marių ar ežero krantą primenančius architektūrinius sprendinius.

Judėdami tarp „miškelių“, „guotų“, „salų“, parodos lankytojai atras liaudies dailės tradicijų tęstinumą, pastebės kitimą ir įvairovę, nustebs išvydę gausą ir pajus visą atominę energiją, sukoncentruotą po Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus skliautais. Parodoje eksponuojama 410 autorių, per 1500 kūrinių. Pasaulio medžio šlamėjimas liudija gyvastį, nesustabdomą energiją, neišnaikinamą meilę tradicijoms, nuolatinį mūsų protėvių buvimą kartu per medžio Šerdį, nes turintieji išlavintą kūrybos dovaną tampa žiniuoniais, žinianešiais, Tautos sielos sergėtojais.

Aušra Jasiukevičiūtė

Parodos rengėjas
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Partneriai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioniniai skyriai
Parodos krybinė grupė
Kuratorė Aušra Jasiukevičiūtė
Sudarytojos Jūratė Kluonė, Solveiga Petkevičienė, Asta Valiukevičienė
Architektės Laura Kuršvietytė, Jūratė Volkavičiūtė
Šviesų dailininkas Milvydas Kezys
Techniniai koordinatoriai Eglė Jagminė, Mažvydas Truklickas
Konsultantės Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė, Ramutė Rachlevičiūtė, Vida Šatkauskienė

Žurnale skelbiami probleminiai mokslo populiarinimo straipsniai, pokalbiai, recenzuoti mokslo darbai, lauko tyrimų ir archyvų medžiagos, vertimai, taikomojo pobūdžio medžiagos.

Žurnalas leidžiamas nuo 1988 m. kas du mėnesius. Nuo 2019 m. 2-ojo numerio žurnalas – „Būdas“. Anksčiau – „Liaudies kultūra“ (1989–2019/1).

Vyriausioji redaktorė – Saulė Matulevičienė.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2024.

ISSN 2669-0403

Temos

Šiuolaikinės lietuvių etninės kultūros būklė ir problemos;
Lietuvių archeologijos, etnologijos, mitologijos ir tautosakos, liaudies muzikos ir šokių, tautodailės tyrinėjimai;
Lietuvių etninės kultūros regioninės apraiškos bruožai;
Baltijos regiono tautų kultūra;
Pasaulio tautų kultūros;
Pasaulio kultūros teoretikų darbai.

Žurnalo steigėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių Dainų švenčių fondas.

Žurnalo tinklalapis ir archyvas nuo 1988 m. – Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje.

„Būdas“ Nr. 6, 2024

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Apie 1980-uosius Paberžėje, 1863–1864 m. sukilimo atmintį ir istorijos polinkį kartotis. Pokalbis su istorike Neringa ČEŠKEVIČIŪTE | 1

Tyrimai
Dainius ELERTAS. 1863 m. sukilimo Baltijos epizodas. II d. | 16

Atmintis
Lina LEPARSKIENĖ. 1863–1864 m. sukilimas lietuviškoje istorijos erdvėje. Pokalbis su istoriku Darium STALIŪNU | 29
Lina LEPARSKIENĖ. 1863–1864 m. sukilimas Šiaulių kraštotyrininkų akiratyje | 38

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Dangaus akmenys, uolos ir kalnai | 47
Nijolė LAURINKIENĖ. Šeivamedis bei kadagys ir senovės baltų dievas Puškaitis | 58
Arūnas SVERDIOLAS. Svotbinė rėda: mainų mazgas. II d. | 70

Atmintis
Danielius ŠEMETULSKIS. Vestuvės Pelesoje | 87

„Būdas“ Nr. 5, 2024

TURINYS:

Pakeliui su Vykintu. Pokalbis su V. VAITKEVIČIUM | 1

Tyrimai

Vykintas VAITKEVIČIUS, Šarūnas SUBATAVIČIUS. Kur veda sėlių šventtakis? | 6
Dainius ELERTAS. 1863 m. sukilimo Baltijos epizodas. I d. | 21
Arūnas SVERDIOLAS. Svotbinė rėda: mainų mazgas. I d. | 36
Daiva RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ. Ožys ir jo garsinė aplinka, IV dalis: „Oželio“ dainų tekstai ir potekstės | 48

Tautodailė
Aušra JASIUKEVIČIŪTĖ. Ką atskleidžia liaudies dailės paroda „Iš šerdies“ | 66
Oksana JUDAKOVA. Apie gruntinius vandenis, maitinančius Pasaulio medį. Tradicijos ir autentiškos raiškos santykis parodoje „Iš šerdies“ | 73

Skaitymai
Piteris BERGERIS. Žinojimo sociologija | 81

Žmonės pasakoja
Rasa Alė PETRONYTĖ. Palikimas | 89
Vytautas VAJEGA. Apaštiečiai | 90

„Būdas“ Nr. 4, 2024

TURINYS:

Vykintas VAITKEVIČIUS. Partizaninis karas istorikų ir laisvės kovotojų akimis | 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Perkūno skala | 16
Virginijus SAVUKYNAS. Kirvelininkai – kaip būdavo sudaromos sutartys? | 22
Austė NAKIENĖ. Pokario dainos: partizanų dainų ir romansų sąsajos | 31

Pažintys
Kelias į Rasos šventę. Nijolės BALČIŪNIENĖS pasakojimas | 44

Skaitymai
Solomonas AŠAS. Grupės įtaiga asmens sprendimams | 60

Aukso vainikai
Saugantys šiaudiniai sodai. Pokalbis su Vida SNIEČKUVIENE | 66

Kitos kultūros
Mikalojus JARMAKOVSKIS. Slavų mitinis pasaulėvaizdis: nuotaka – saulė | 73

Pažintys
Ar Lietuva taps pasakotojų kraštu? Pokalbis su Jūrate ŠLEKONYTE | 83

Žmonės pasakoja
Apie vargus ir sapnus. Marijos KAŠĖTAITĖS pasakojimas | 89

„Būdas“ Nr. 3, 2024

TURINYS:

Dainų šventei – 100
Rasa KALINAUSKAITĖ. Švenčiant telkiančią įvairovę. Mintimis dalijasi Gytis PADEGIMAS, Regina ČESNIENĖ, Donatas KATKUS, Jonas BURBULEVIČIUS, Vygantas KAZLAUSKAS | 1
Juozas MIKUTAVIČIUS: „Didžiausias mūsų kartos privalumas – kad esame laisvi“ | 15
Vida ŠATKAUSKIENĖ: „Išsikėlėme įkvepiantį tikslą!“ | 26

 Pažintys
Gražina KADŽYTĖ: „Jei ne dainų šventės ir folkloro sąjūdis – ką būtume išdainavę?“ | 32

Tyrimai
Vykintas VAITKEVIČIUS. Iš kraštovaizdžio skaitymų: Bajorų kaimo salaitė  | 43

Rasa KALINAUSKAITĖ. Skaitant „Atrastą Vilnių“ su dailės istorike Birute Rūta Vitkauskiene | 58

Jūratė GUDAITĖ. Lietuvių etnografinės fotografijos 1900 metų pasaulinėje Paryžiaus parodoje | 72

Atmintis
„Manau, čia įvyko stebuklas, mokslo dar neišaiškintas“: tautodailininko Romano KRASNINKEVIČIAUS atsiminimai apie 1940–1946 metus. III d. | 89

Viršelyje: 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės Dainų diena. Iš Virginijaus Usinavičiaus ir Zenono Nekrošiaus archyvo „Šviesos ratas“.

„Būdas“ Nr. 2, 2024

TURINYS:

Dainų šventei – 100
Rasa KALINAUSKAITĖ. Apie lietuviškumo galią ištverti ir keisti politines sistemas: pokalbis su istoriku Vladu SIRUTAVIČIUM | 1

Tyrimai
Dainius RAZAUSKAS.
Lazda sudavus iš uolos pasilieja versmė | 14

Komentaras
Virginijus SAVUKYNAS. Senasis lietuvių karo šūkis | 22

Tyrimai
Vykintas VAITKEVIČIUS, Giedrius KULIEŠIUS. Kauno Ąžuolyno istorijos atodangos | 25

Gailė VANAGIENĖ. Gamta lietuvio tapatybėje | 43

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 11 vertybių | 54

Latvijos puslapiai
Andrėjas BRUOKAS. Kalvis kala danguje | 64

Skaitymai
Eglė MINELGAITĖ-BEINORIENĖ. Laumių suvystyta siela: priklausomybių analizė | 77

Atmintis
„Manau, čia įvyko stebuklas, mokslo dar neišaiškintas“: tautodailininko Romano Krasninkevičiaus atsiminimai apie 1940–1946 metus. II d. | 87

Viršelyje: Koplytėlė prie medžio kamieno. XX a. 4 deš. Juzefo Perkovskio nuotraukos fragmentas. Saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“.

„Būdas“ Nr. 1, 2024

TURINYS:

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija
Labinančioji Būtigeidė. Pokalbis su J. Basanavičiaus
premijos laureate Daiva VAITKEVIČIENE | 1

Tyrimai
Vykintas VAITKEVIČIUS. Iš baltų šventviečių žodyno: stabakūliai | 12

 Laikyti griūvančią sieną. Pokalbis su kultūros istorike Inge LUKŠAITE | 25

 Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Lina PETROŠIENĖ. Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija | 37

 Atmintis
Tomas S. BUTKUS. Meistras ir sūnus | 52

 Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Rasa KALINAUSKAITĖ. Šišioniškių tarmės saugotoja Vaida Galinskienė: „Dėl tų žmonių turiu kalbėti ir pasakoti, nes jie jau nepapasakos“ | 56

 Žmonės pasakoja

Senųjų svenceliškių ir dreverniškių pasakojimai | 64

 Knygos
Inga STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ. Knyga apie Martyną Jankų | 71

 Įžvalgos
Virginijus SAVUKYNAS. Senasis lietuvių karo šūkis. Trumpas komentaras Dainiaus Razausko-Daukinto komentarui | 75

 Aukso vainikai

Devynioliktųjų „Aukso vainikų“ laureatai | 77

Atmintis

„Manau, čia įvyko stebuklas, mokslo dar neišaiškintas“: tautodailininko Romano KRASNINKEVIČIAUS atsiminimai. I d. | 85

Viršelyje: Vilnius. 2021 m. Arūno Baltėno nuotrauka.

Valstybinis choras „Vilnius“
Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas
Dirigentas Giedrius Pavilionis.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2024. – 2 LP.

Turinys

I

Vincas Kudirka „Tautos himnas“                             01:38

„Močiute mano“, Juozo Naujalio harm. l. l. d.                       01:53

„Oi, žiba žiburėlis“, Juozo Naujalio harm. l. l. d.                  02:59

„Ant kalno karklai siūbavo“, Juozo Naujalio harm. l. l. d. 02:32

„Ant tėvelio dvaro“, Stasio Šimkaus harm. l. l. d.                 02:08

„Per girią girelę“, Stasio Šimkaus harm. l. l. d.                      01:56

„Važiavau dieną“, Stasio Šimkaus harm. l. l. d.                     01:28

„Tykiai, tykiai“, Teodoro Brazio harm. l. l. d. 01:59

„Trijų seselių“, Jono Bendoriaus harm. l. l. d.  01:36

„Ir išaugo ąžuolėlis“, Teodoro Brazio harm. l. l. d.               01:27

II

„Bijūnėlis žalias“, Stasio Šimkaus harm. l. l. d.                     02:42

Juozas Žilevičius „Vilniaus!“      03:19

Mykolas Karka „Dainos menui“ 01:14

Juozas Naujalis „Pavasaris“         02:43

„Oželis“, Stasio Šimkaus harm. l. l. d.              03:00

Vladas Paulauskas „Žalgirio mūšis“                 08:29

III

Aleksandras Kačanauskas „Pavasarininkų himnas“               00:55

Juozas Naujalis „Jaunimo giesmė“                    02:29

Juozas Naujalis „Kur bėga Šešupė“                  04:38

„Už jūrelių, už marelių“, Jono Bendoriaus harm. l. l. d.        01:23

„Motuš, motuše“, Miko Petrausko harm. l. l. d.                     01:33

„Pasėjau linelius“, Juozo Tallat-Kelpšos harm. l. l. d.           00:28

„O tu ieva, ievuže“, Antano Kačanausko harm. l. l. d.          00:49

„Tris dienas, tris naktis“, Juozo Tallat-Kelpšos harm. l. l. d. 02:01

„Arielkėle, tu pilkoji“, Juliaus Štarkos harm. l. l. d.              01:08

Albertas Storosta „Tai ženkime artyn“             02:51

„Balnok, broli, bėrą žirgą“, Juozo Tallat-Kelpšos harm. l. l. d.                  02:06

IV

„Šėriau žirgelį“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harm. l. l. d.              03:02

Česlovas Sasnauskas „O kaip augtų ir žydėtų“ 01:24

„Pasisėjau žalią rūtą“, Juozo Neimonto harm. l. l. d.             01:33

„Palaužta rūtelė“, Teodoro Brazio harm. l. l. d.                     01:00

„Kam šėrei žirgelį“, Miko Petrausko harm. l. l. d.                 00:54

Česlovas Sasnauskas „Kur bėga Šešupė“         04:48

Česlovas Sasnauskas „Ateitininkų himnas“      01:02

„Prapuoliau, močiute“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harm. l. l. d.   02:22

Stasys Šimkus „Darbininko daina“                   03:18

Atlikėjas valstybinis choras „Vilnius“, meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas
Solistai Erika Kviatkovskaja (16), Pijus Kondrotas (16), Laimonas Bendaravičius (14, 16)

Muzikos redaktorius Artūras Dambrauskas
Garso suvedimo inžinierius Vilius Narvilas
Įrašų inžinieriai Vilius Narvilas, Giedrius Pavilionis
Kalbos redaktorė Renata Radavičiūtė
Vertėja Sonata Zubovienė

Įrašė valstybinis choras „Vilnius“ 2023–2024 m.
Plokštelę išleido Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2024 m.
© Valstybinis choras „Vilnius“
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Plokštelę pagamino Green Lakes Pressing