2024 m. Lietuvos dainų šventės šokių dienos repertuaras
II dalis

Sudarytoja Gražina Kasparavičiūtė
Redaktorė Dalia Rastenienė
Brėžiniai Snieguolės Einikytės
Natografas Arvydas Adamonis

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2022. – 287 p.

ISBN 978-609-8166-23-1

Turinys

LAIMINGUO, LAIMINTUO / 5
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Sauliaus Petreikio ir Donato Petreikio muzika

SEKU, SEKU PASAKĄ / 38
Henriko Uznio choreografija
Giedriaus Svilainio muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

PUPOS / 79
Henriko Uznio choreografija
Giedriaus Svilainio muzika
Kajetono Aleknavičiaus žodžiai

BĖK, BĖK, BITELA / 129
Laimutės Kisielienės choreografija
Jūratės Baltramiejūnaitės muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

VAI DŪDA / 148
Irenos Žiūkienės choreografija
Alytės Vitkauskienės aranžuota lietuvių liaudies muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

TANCIUS / 170
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Anatolijaus Lapinsko muzika

SIDABRO LAKIŪTĖ / 190
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Sauliaus Petreikio muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

KRIKONIŠKIŲ KADRILIS / 220
Ričardo Tamučio choreografija ir muzika

STINTA PŪKIS / 245
Rasos Norvilienės choreografija
Kęstučio Lipeikos aranžuota lietuvių liaudies muzika

Leidinių ciklas – Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui

III knyga

Sudarytoja Audronė Vakarinienė, redaktorė Renata Radavičiūtė, natografas Arvydas Adamonis.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2022. – 500 p.

ISBN 978-609-8166-14-9 (bendras)
ISBN 978-609-8166-22-4

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Turinys

Pratarmė / 9

RATELIAI / 18
1. Susuka kukutis / 18
2. Tupi grūšioj pelėda / 19
3. Kumpu snapu pelieda / 21
4. Genys margas / 23
5. Varna / 24
6. Starkus / 25
7. Povas / 27
8. Lėk, sakalėli / 30
9. Vieversėlis neiškentęs / 33
10. Oi tu, karvelali / 34
11. Grybų rauti / 37
12. Trys sesutės ant kalnelio / 38
13. Jurgeli, našleli / 40
14. Praded rytas aušti / 41
15. Mikita / 42
16. Pasėjau žilvitį / 43
17. Lenciūgėlis / 45
18. Sied mergeli ont grindų / Sied sienis vidurie / 47
19. Žyd žirnē ir vikē / 49
20. Lydėjau mergytį / 52
21. Svogūnėlis ir petruška / 55
22. Po sodą vaikščiojau / 56
23. Šakar makar / 58
24. Mes vaikščiojom / 62
25. Vaikštinėjo ašei vienas / 64
26. Aš pasėjau linelius / 65
27. Katinas / 69
28. Kiškel’, nabagėl’ / 71
29. Mūsų maišė pakulne, pakulne / 73
30. Vaikštinėje Barboryte / 74
31. Šitam puikiajam daržely / 76
32. Kor upelis tiaka / 77
33. Augino močiutė / 78
34. Uliojo megelės / 80
35. Pasėjau rūtelę ant pylimo / Pasėjau rūtelas / 82
36. Tu, rūtele, tu žalioji / 83
37. Sėsiu, sėsiu aš rūtełį / 85
38. Turiu šiaudų saujų / 88
39. Šokim šiaip, šokim taip / Linksminkimės, linksminkimės / 89
40. Melsvos akys / 91
41. Stoviu ant krantelio / 92
42. Vaikštinėjo trys seselės / 94
43. Bernelis ratelia ėja / 99
44. Atais, atais pavasarėlis / 100
45. Oi, žirgeli, juodbėrėli / 101
46. Vai, Dievuliau, sunku / 103
47. Žydi erškėtėlis / Auga eršketėlis / 105
48. Eisime, sesaitės / 108
49. Draugela, draugela / 110
50. Man bučiavimas patiko / 111
51. Daunioukėt, buobotės / 112
52. Bobutyt, senutyt / 114
53. Žmonės kalba, o mes tylim / 115
54. Anksti rytelį / Anksti rytą rytelį / 116
55. Per Linkavos miestužėlį / Per Ricielių kaimužėlį / 119
56. Sėjau pupų / Pasėjau pupą vieną / 121
57. Pucinas / 123
58. Kur josma, braliukai / 124
59. Tamsu, tamsu / 126
60. Zėnai Dievo prašo / 129
61. Mūsų tėvelis buvo turguje / 130
62. Zosė siūlą suvyniojo / Siūlai, siūlai, susivykit / 132
63. Ar jūs norit pamatyt / 135
64. Abrūsai / 136
65. Aštuonnytis / Esu gerai išmokyta / Aš verpėja, aš audėja / 138
66. Užsiaugo lelijėlė daržely, daržely / 145
67. Žalia žalia / 147
68. Nušalau, nuvargau / 148
69. Kas turi lituką / 150
70. Tykus vakaras laimingas / 151
71. Gaidys daržely įėjo / Motinytė ką padarė / Gaidys ant slenksčio stovėjo / 152
72. Gaidys / 156
73. Mes lietuvaitės / 158
74. Kelmelis / 160
75. Judošis po ropes / 162
76. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų / 163
77. Tamsiojoj naktełėj / 165
78. Kas už tvoros vaikščiojo / 168
79. Po mūsų kojełėm / 170
80. Baltos grindys / 171

ŠOKIAI / 174
Poriniai / 174
lėti, orūs
1. Ant kalno karklai / 174
2. Bajoriškas (Bojarinas) / 175
3. Dubarų trižingsnis / 177
4. Vieni pjauna rugelius / 178
5. Trys sesutės / 180
6. Latrišas / 183
7. Vajaunas / 184
8. Dirižablis / 191
9. Dus tau, muotin (Vengierka) / 192
10. Padikatras / 195
11. Vengierka tūpt / 196
12. Ratasai / 198
13. Pampaljonis / 201
14. Šliokmicas / 202
trijų dalių metro: valso žingsnio pagrindu
15. Trijų velnių valsas / 204
16. Padispanas / 205
17. Valsas milijonas / 212
18. Minjonas / 214
19. Aleksandra / 216
20. Oi, sniegti lyja / 218
21. Valsas moneta / Minėtos valsas / Valsmanet / Valsa manieta / 221
trijų dalių metro: mazurpolkės žingsnio pagrindu
22. Mozūras / 230
23. Mazurpolkė / 231
24. Atbėga vaikinas / Po sodą vaikščiojau / 232
25. Berneli mūsų / 235
26. Pasiutpolkė / 236
27. Šoko zuikutis / 237
mišraus (lėto-greito) tempo
28. Kuronas / 238
29. Čia yr, čia nėr / 241
30. Tumpyk, tumpyk / 242
31. Malūnėlis / 243
32. Paskutinį jau kartą / 245
33. Kopūstas / 247
polkos tempo
34. Tigri tigri / 249
35. Tancius / 250
36. Dūktinis / 252
37. Greitpolkė / 253
38. Polka biedna / 255
39. Švedų polkelė / 257
40. Polka keturinė / 258
41. Klumpakojis / 260
42. Jadvyga / 262
43. Kazokėlis / 265
44. Suktinis / 267
45. Ir pražydo lelijėłė / Žvingia žirgas stainelai / 268
46. Gaidys / 270
47. Trampolkis / 272
48. Tuncius / 273
49. Karobuška / 274
50. Kitajanka / 280
51. Eik čionai, Barboryt / 282
52. Bukietka (Kukietka) / 284
53. Motinyte kieme / 286
54. Kariškis / 288
55. Bimbalo šokis (Dikafu) / 290
56. Kukolinis / 292
57. Melnykas / 293
58. Tabakierka / 295
59. Oira (Voire, voire) / 296
60. Pilvūzas / Pilvokas / 301
61. Vyža / Vyžų šokis / Trapukas / 302
62. Kukaniečka / 307
63. Atbulinis / 310
64. Šiaučius / 314
65. Rėdė rėdė raite / 315
fokstroto tempo ir charakterio
66. Kai ataina žiema (Kuchanuška) / 316
67. Oi tu, Juzi Pakalniški / 319
68. Dikapu / 320
69. Izabutkė / 321
70. Lumbaidok‘s / 323
71. Šiberis / 324
72. Vaikščiojo mergaitė (Nariečikas) / 326

Trijų / keturių ir daugiau dalyvių / 328
trijų šokėjų / trijų porų / keleto trejetų
1. Maršas (Ajermaršas) / 328
2. Krakoviakas / 330
3. Mikita / 332
4. Trijų velnių šokis / 334
5. Šalabanas / 336
6. Kazokas / 337
7. Angelčikas / 340
8. Trejinis / 342
9. Bitelė grikis / 345
10. Trikazokis / 346
11. Kepurinskis / Kepurinis / Vokietėlis (Vokietukas, Vokytelis) / Kepurinė / 348
keturių ir daugiau šokėjų / kadriliniai dviejų porų
12. Lapė žąsį tyko tyko / 354
13. Skersinė / 355
14. Siuntė mane motinėlė / 356
15. Buva dūda Vilniuj / 358
16. Upė teka / 359
17. Tramtalis / 361
18. Kadagys / 363
19. Vengierka / 36
20. Juda / 367
21. Ciceliute, Marceliute / Marcelikė / 369
22. Kryžiokas I / 372
23. Kryžiokas II / 373
24. Dagilys / 375
25. Tamsi naktis, mėnesiena / Tamsi naktis jau sutemo / 377
26. Špicpolkė / 381
27. Kepurinė (Kepurinis) / Kepurinskis / Kepurnikas / Kepurėlė / Kepurėčius / 382
28. Keturios‘ / 386
29. Laukžemio galiopas / 388
30. Rūdaičių galiop‘s / 390

Grupiniai / 392
eilėje
1. Duja / 392
2. Dėdinutė / 397
3. Šokelis / 399
4. Čiguonelį pakoruos / 400
5. Pauliukas / Povilas / 402
6. Druskininkų dirižablis / 404
7. Radastėla žydi / Didysis suktinis / 408
ratu
8. Aukso galva / 412
9. Šešuolėlių krakoviakas / 414
10. Škaika / 415
11. Kuktiškių atbulinis / 418
12. Linksmasis šokis / 419
13. Zumpolkė / 421
14. Čia yr, čia nėr, čia bus / 423
15. Zaglis / 425
16. Sied jaunieji / 426
17. Spirgučiai / 428
18. Zuikelis / 429
19. Mudu du broliukai / 431
20. Kukanuška / 433
21. Kibizdų šokis / 436
22. Pipirinis / 437
23. Šeštinis / 441
24. Sied‘ mergelė austi / 444
25. Kaminšluostis / 446
26. Žvaigždutė / 447
kadriliniai
27. Paduškėlė / 450
28. Marcelė / 451
29. Dulė / 453
30. Šoca / 458
31. Šeinas / 460
32. Šilalės galiopas / 464
33. Kertinis jonkelis / 469
34. Puikusis jonkelis / 474
35. Baltasis kadrilius / 477
Abėcėlinė rodyklė / 484
Santrumpos / 492
Literatūra / 493

Pratarmė

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Esama nemažai tradicinio šokamojo ir žaidybinio repertuaro publikacijų. Pirmosiose pateikiami įvairūs bet kurioje Lietuvos vietovėje užrašyti šokiai, žaidimai, rateliai (Lietuvių tautosaka, T. 5. – Vilnius, 1968, skyrius Žaidimai ir šokiai; Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai / sudarė Alina Kirvaitienė. – Vilnius, 1991; Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai: metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams / sudarė Alina Kirvaitienė // Trečiasis pataisytas ir papildytas leidinys. – Vilnius, 1998 ir kt.). Vėliau atsirado specializuotų, Lietuvos regionams būdingą repertuarą („Šoks broliukai šokinį. Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai. – Vilnius, 2001) ar atskirą, pavyzdžiui, kadrilinių šokių tradiciją atspindinčių (vaizdo filmas „Kadriliniai šokiai“), taip pat pagal tematiką ir atlikimo formą suskirstytų (Šalavijo rūtelė, I dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1994; Šalavijo rūtelė, II dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1998) leidinių.

Šis leidinių ciklas išsiskiria tuo, jog pirmą kartą užsimota pateikti jaunimui – labiausiai šokančiai, žaidžiančiai, tarp savęs besivaržančiai amžiaus grupei – tinkamiausius žaidimus, ratelius ir šokius. Kartu siekta praturtinti dabarties tradicinių šokių šokėjų, folkloro ansamblių dalyvių, vaikų ir moksleivių repertuarą, iškeliant į dienos šviesą tai, kas iki šiol saugota archyvuose, arba dar kartą iš naujo atkreipiant dėmesį, redaguojant, išsamiau aprašant tai, kas jau publikuota, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tarkim, nepakankamai detalizuoto, dviprasmiško, pateikto be melodijos, nepasiūlant jokios alternatyvos, aprašo) nepastebėta ir nevartojama.

Kas gi tinkamiausia, būdinga jauniems žmonėms ir skiria juos nuo brandesnių? Pastarieji, ko gero, jau atsakę sau į egzistencinius klausimus, kas aš esu, ko vertas ir pan. O jaunimas dar tik ieško, aiškinasi tarpusavyje, įrodinėja aplinkiniams, ypač viena lytis kitai, siekia patikti, būti vertais, geresniais, geriausiais. Tad varžosi, rungtyniauja, siekia jei ne laimėti, tai bent kuo geriau pasirodyti. Visur ir visada, juolab šokdami ir žaisdami. Tad parenkant jaunimui patrauklų, jų fizinę būklę (geriausią per visą gyvenimą) atliepiantį, amžiaus tarpsnio aktualijas atspindintį, iššūkių keliantį repertuarą, ne tik ieškota sudėtingesnių, vingresnių, įmantresnių, ambicingesnes užduotis keliančių šokių, ratelių, žaidimų, bet ir pastebėta bei stengtasi išryškinti svarbi, dar niekada reikšmingiau netyrinėta mūsų choreografinio folkloro ypatybė – varžybiškumas. Anksčiau varžybiškumas, noras net ir šokant, žaidžiant, linksminantis įrodyti savo gebėjimus, įgūdžius turėjo konkrečias priežastis: jei negebėsi įveikti išbandymo, laimėti jėgos, vikrumo ar sumanumo varžytuvių, gerai pašokti ir pan., nebūsi priimtas į jaunimėlį – neperžengsi pačio pirmojo jaunuolio gyvenimo slenksčio. Tai neabejotinai buvo savotiška iniciacija, patikrinimas, ar sugebi susidoroti su svarbiomis kaimo bendruomenės užduotimis, darbais, ar esi pakankamai brandus ir pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Fizinių pratimų, žaidimų, varžybinių šokių vengę žmonės seniau vadinti slunkiais, pelėdomis, iš jų juoktasi ir šaipytasi: „sugniužęs lyg pelų maišas“, „žirglioja it bitis šakume nešdamas“, „knakso it kumelė snausdamas“, „kur jam žaidimas, jeigu jis nė per šiaudą neperlipa“.

XXI a., pasikeitus gyvenimo būdui, darbinei žmonių veiklai, siekiams, daugelis varžybiniams šokiams, žaidimams bei rateliams gyvuoti ir klestėti būtinų sąlygų neteko reikšmės. Viena svarbių aplinkybių ta, jog kūno fizinis lavinimas šiandien nėra gyvybiškai svarbus dirbant kasdienius, būtinus darbus, nes jie nebereikalauja tiek fizinės jėgos, vikrumo ir sumanumo. Fiziškai kūnas dažniau lavinamas sporto klube, o ne dirbant, juolab žaidžiant ar besivaržant. Kita pakitusi aplinkybė – sumenkęs bendruomeniškumas, darbas ir pasilinksminimas drauge. Į jaunimo bendruomenę nereikia „įsirašyti“, įrodant savo tinkamumą išbandymais ir varžytuvėmis. Savo gebėjimus ir tinkamumą užimti tam tikrą statusą suaugusiųjų pasaulyje jaunimas įrodinėja kitais būdais. Tačiau smagūs varžybiniai šokiai bei rateliai, žaidimai, nors ne taip gausiai kaip senelių ir prosenelių laikais, gyvuoja ir šiais laikais: jų nepamiršta daugelis šeimų, vakaronėse, koncertuose gaivina folkloro ansambliai, darželiuose ir mokyklose noriai mokosi bei naudoja vaikai ir moksleiviai, mėgaujasi šokių klubų ir jaunimo stovyklų dalyviai. Net kadaise buvę apeiginiai žaidimai, rateliai ir šokiai šiandien naujai įprasminami, įvairiai interpretuojami, naudojami šiuolaikinėse kalendorinėse ir šeimos šventėse, renginiuose. Vaikai daugelį jų tiesiog kas dieną žaidžia: jiems ypač patinka vaidybiniai, judrūs persirengėlių žaidimai ir šokiai, fantų išpirkimai, sulaukus Senelio Kalėdos ar kalėdautojų mainais už dovanas tinkami žaisti rateliai, mįslės, įvairios varžybinės užduotys bei šokiai. Netekusi savo tikrosios – maginės – reikšmės, apeiginė tautosaka virto jaunimo susiėjimų pramogomis, kai kuriuos jaunimo žaidimus perėmė vaikai.

Įvairią leidinių ciklo jaunimui medžiagą nutarta publikuoti trimis knygomis. Į pirmąją sudėti tradiciniai žaidimai, į didžiausios apimties dviejų dalių antrąją – rateliai ir šokiai su varžybiniais elementais, į trečiąją – sudėtingesni, daugiau ir įvairesnių figūrų, komplikuotų žingsnių turintys, didesnio įgudimo šokti reikalaujantys arba pridainuojamais tekstais jaunimui aktualiomis temomis kalbantys rateliai ir šokiai.

Žurnale skelbiami probleminiai mokslo populiarinimo straipsniai, pokalbiai, recenzuoti mokslo darbai, lauko tyrimų ir archyvų medžiagos, vertimai, taikomojo pobūdžio medžiagos.

Žurnalas leidžiamas nuo 1988 m. kas du mėnesius. Nuo 2019 m. 2-ojo numerio žurnalas – „Būdas“. Anksčiau – „Liaudies kultūra“ (1989–2019/1).

Vyriausioji redaktorė – Saulė Matulevičienė.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2022.

ISSN 2669-0403

Temos

Šiuolaikinės lietuvių etninės kultūros būklė ir problemos;
Lietuvių archeologijos, etnologijos, mitologijos ir tautosakos, liaudies muzikos ir šokių, tautodailės tyrinėjimai;
Lietuvių etninės kultūros regioninės apraiškos bruožai;
Baltijos regiono tautų kultūra;
Pasaulio tautų kultūros;
Pasaulio kultūros teoretikų darbai.

Žurnalo steigėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių Dainų švenčių fondas.

Žurnalo tinklalapis ir archyvas nuo 1988 m. – Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje.

„Būdas“ Nr. 6, 2022

TURINYS:

Rasa KALINAUSKAITĖ. Tai, kas paverčia taikiniu ir saugo: kultūrinė atmintis kare | 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Pasaulio sutirštėjimas. Dar kartą apie Kalėdų dainos „Vidury lauko grūšelė stovi“ vaizdinius | 18
Austė NAKIENĖ. „Miniatiūrinės Lietuvos“ tyrimai: Tautosakos rinkimo ekspedicijos JAV lietuvių gyvenamose vietose | 24

Pažintys
Rinktinių juostų spalvos. Pokalbis su juostų audėja Vita BABIČIENE | 39

Skaitymai
Eglė MINELGAITĖ-BEINORIENĖ. Šilkelio plonumo kelias. Apie gydantį pasakos dalyvavimą | 44

Šaltiniai
Jūratė ŠLEKONYTĖ. Iš pasakų aruodo | 56

Kūrybinės dirbtuvės
Asta SARAPINIENĖ. Istorijų pasakojimas XXI a. | 64

Atmintis
Venantas MAČIEKUS. Linksmos ir rimtos gyvenimo istorijos | 72
Arūnas BALTĖNAS. Vytautas RAMANAUSKAS. Mikoliškių kalėdaičiai | 81
Jonas MIŠKINIS. Išrauti iš savo žemės. 5 d. | 88

„Būdas“ Nr. 5, 2022

TURINYS:

Viktorija DAUJOTYTĖ. Medžiai – žembuviai, žmonių bendrabuviai | 1

Kraštovaizdžio skaitymas
Vykintas VAITKEVIČIUS. Kas ten, už Šarūno legendos? | 13

Supratimai
Regimantas TAMOŠAITIS. Krėvės galios pasauliai | 25

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Stabo akmuo ir akmuo stabas | 27
Rimantas BALSYS. Gaidžio (vištos) aukojimo atspindžiai laidotuvių papročiuose | 43
Oksana JUDAKOVA. Autsaiderių menas: jo istorija, raida ir vieta dabarties mene | 52

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Kas tebemuša ripką? Pokalbis su Lietuvos ritinio federacijos vadovu Rimantu DIRŽIUMI | 68

Atmintis
Egidijus GAIDAUSKAS. Sugrįžimai iš vienkiemio. Mažosios Batakių istorijos | 75
Vida GIRININKIENĖ. Simono Daukanto suolas sugrįžo į savo namus | 84
Jonas MIŠKINIS. Išrauti iš savo žemės. 4 d. | 90

„Būdas“ Nr. 4, 2022

TURINYS:

Kraštovaizdžio skaitymas
Vykintas VAITKEVIČIUS. Lietuvos drūtieji ąžuolai. Kur ir kaip jie išliko? | 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Stabas: žodžio kilmė ir prasmės atmainos | 18
Vida GIRININKIENĖ. Profesorius Eduardas Volteris ir sūduviai: neskelbtų dokumentų puslapiais. 2 dalis: Pranciškus Užupis | 27

Pažintys
Savimi patikrintos kultūros formos. Pokalbis su Rimantu DICHAVIČIUM | 39

Atmintis. Laisvės kovų istorija
Arijana KOTOVA. Laisvės kovos istorija Mockevičių brolių ir seserų pasakojime | 52

Skaitymai
Rūta BENEDIKT. Kultūros modeliai | 62

Pažintys
Drevernos žvejytė. Pokalbis su Virgina ASNAUSKIENE | 66

Atmintis
Egidijus GAIDAUSKAS. Septyni pavasariai Prūsijoje | 82
Jonas MIŠKINIS. Išrauti iš savo žemės. 3 d. | 90

„Būdas“ Nr. 3, 2022

TURINYS:

Viktorija DAUJOTYTĖ. Pirmos būtinybės daiktai permainų laiku | 1

Ukrainos mokslininkių įžvalgos apie antropologinius karo tyrimus | 6

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Be pagrindo, be atramos. Dvasiniai su-tvėrimo ir iš-tvėrimo kontekstai | 17

Kraštovaizdžio skaitymas
Vykintas VAITKEVIČIUS. Dievų pėdos | 26

Moksliniai tyrimai
Vida GIRININKIENĖ. Profesorius Eduardas Volteris ir sūduviai: neskelbtų dokumentų puslapiai. 1 dalis | 40

Atmintis
Anatolijus NEPOKUPNAS. Prūsų bei lietuvių ir ukrainiečių kalbų ryšiai | 48

Pažintys
Ribiškių kalvis. Pokalbis su tautodailininku Evaldu KAPČIUMI | 53

Skaitymai
Tartangas TULKU. Minčių pinklės | 60

Atmintis
Vytautas PAULAITIS. Vai toli girdėc, kur Marcinkonys gieda. 2 dalis | 70
Jonas MIŠKINIS. Išrauti iš savo žemės. 2 dalis | 87

„Būdas“ Nr. 2, 2022

TURINYS:

Tarp žemės rasos ir raito kepurės. Pokalbis su liaudies meno parodos rengėjomis Dalia BERNOTAITE-BELIAUSKIENE, Daiva BELIŪNIENE ir Žydre PETRAUSKAITE | 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Laisvės atžvilgiai: pa(si)leisti ir at(si)leisti | 13

Miškai
Nacionalinis miškų susitarimas. Iš geografės perspektyvos. Pokalbis su Giedre GODIENE | 23

Kraštovaizdžio skaitymas
Vykintas VAITKEVIČIUS. Ką slepia Karšuvos girios tankmė | 33

Atmintis
Dainius RAZAUSKAS. Mėlynojo vandens aidas. Lemtingos pergalės Ukrainoje 660 metų sukakčiai | 40

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Papildytas Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas | 42

Skaitymai
Polas REIDENAS. Pirmykštis filosofas | 51

Moksliniai tyrimai
Žilvinas Montvydas. Lietuvos partizanų laidotuvės 1944–1969 m. | 63

Atmintis
Vytautas PAULAITIS. Vai toli girdėc, kur Marcinkonys gieda | 75
Jonas MIŠKINIS. Išrauti iš savo žemės | 87

„Būdas“ Nr. 1, 2022 turinys:

„Dujotiekio metai“ Lietuvos archeologijoje: atradimai, apimtys, metodai. Pokalbis su archeologu Gintautu ZABIELA | 1

Kraštovaizdžio skaitymas
Vykintas VAITKEVIČIUS. Šventa Dubrė – Raigardas | 11

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Ledokas: „ledinė širdis“ dvasinėje tradicijoje | 17
Marija ZAVJALOVA. Nendrė baltų mitologijoje | 25

Jono Basanavičiaus premijos laureatas
Malūnų, miestelių ir dar devynių amatų žinovas. Pokalbis su Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Eligijumi Juvencijumi MORKŪNU | 35

Moksliniai tyrimai
Žilvinas MONTVYDAS. Lietuvos partizanų palaikų niekinimas ir laidotuvės 1944–1969 m. | 47
Gaila KIRDIENĖ. Vieno tošies atviruko pėdsakais: lietuviai ir latviai tremtiniai Zavodovkos apylinkėse, Krasnojarsko krašte. II d. | 61

Atmintis
Gražina MARTINAITIENĖ. Kai sirpo vyšnios Suvalkijoj… II d. | 69

Aukso vainikai
2021 metų ,,Aukso vainiko“ laimėtojai | 80

Žmonės pasakoja
Antanas BIELINIS. Apicinė. Ubagų karalija prie Tverečiaus bažnyčios | 87

Knygos
Ingė LUKŠAITĖ. Apie (ne)išnykusio pasaulio ženklus | 95
Viršelyje: Suvalkietiškos prijuostės fragmentas. 2021 m. Flavijaus Piliponio nuotrauka.