2024 m. Lietuvos dainų šventės šokių dienos repertuaras
I dalis

Sudarytoja Gražina Kasparavičiūtė
Redaktorė Dalia Rastenienė
Brėžiniai Snieguolės Einikytės
Natografas Arvydas Adamonis

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 247 p.

ISBN 978-609-8166-21-7

Turinys

PUODŽIAI / 4
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Aro Žvirblio muzika

Į KERMOŠIŲ / 38
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Vidmanto Virbicko muzika

KAČIUKAI / 90
Živilės Adomaitienės choreografija
Aloyzo Žilio muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

TAUKAČIKAS / 109
Vladimiro Ūsovo choreografija
Jūratės Baltramiejūnaitės muzika

VYŽELĖ / 125
Elenos Morkūnienės choreografija
Leono Povilaičio muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

UOLINDERIS / 148
Juozo Lingio choreografija
Jurgio Gaižausko aranžuota lietuvių liaudies muzika

LOPŠINĖ / 181
Živilės Adomaitienės choreografija
Aloyzo Žilio muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

LETUKAS / 207
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Lietuvių liaudies muzika

2021 m. naujų kūrinių chorams ir vokaliniams ansambliams konkurse premijuoti A kategorijos kūriniai chorui ir vokaliniam ansambliui

Šiuolaikinės lietuvių choro muzikos antologija

Sudarytojas Tomas Kreimeris
Viršelio dailininkė Audronė Lasinskienė

Vilnius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 29 p.

ISMN 979-0-706208-61-9

TURINYS

Vytautas Miškinis
KAD JAU SAULUKĖ / 4
Lietuvių liaudies ir Vytauto Miškinio žodžiai, SAATB a cappella
2021 m. I premija, A kategorija

Giedrius Svilainis
TESKAMBA ŠVENTA GIESMĖ / 10
Liturginis tekstas, SSAATB a cappella
2021 m. II premija, A kategorija

Jonas Tamulionis
IN MEMORIAM op. 412 / 14
Seong Sam-mun žodžiai, SSAATTBB a cappella
2021 m. III premija, A kategorija

Donatas Zakaras
THEN THOU COMMANDEST ME TO SING / 20
Rabindranatho Tagorės žodžiai, SATB a cappella
2021 m. II premija, A kategorija

Donatas Zakaras
TU NEŽINAI / 26
Venancijaus Ališo žodžiai, SATB a cappella
2021 m. I premija, A kategorija

Leidinių ciklas – Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui

II knyga, II dalis

Sudarytoja Audronė Vakarinienė, redaktorė Renata Radavičiūtė, natografas Arvydas Adamonis.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 296 p.

ISBN 978-609-8166-14-9 (bendras)
ISBN 978-609-8166-20-0

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Turinys

PRATARMĖ

VYRŲ ŠOKIAI
SOLINIAI / 15
Kazoko variantai / 15
varžybiniai / soliniai demonstruojant vikrumą, jėgą / 15
atkartojant vedlio rodomus veiksmus /18
su lazdomis / 19
Kiti šokiai su nuoroda šoka kaip „Kazoką“ / 20
1. Taukačikas / 20
2. Bičkus / 20
3. Šešnytis / 20
4. Šokakojis (dzvikojis) / 21
5. Šiaučius /21
6. Tursas / 22
7. Kazokas žydiškas / Ingelažikas / Anglėzas (Engelčikas) / 23
8. Čižikas / 24
Kiti soliniai vyrų šokiai / 24
1. Heiduka / 24
2. Džigūnas / 25
3. Smertelis / 27
4. Lapė / 28
5. Žalnierėlis / 28
6. Šakalinis (Lietuviškas kazokas) / 29
7. Pakeltkojis / 30
8. Mikitos (be lazdų) variantai / 31
9. Talkačikas / 33
10. Tabalas / 33
11. Čigonas / 34
12. Muštinis / 34
13. Ickės ratai / 35
14. Žydelio šokis / 36
15. Šlubiai / 37
16. Teke Šmurki / 37
17. Icke šmulke / 39
18. Kepurinė / 40
19. Aš berniukas kaip spirgiukas / 40
20. Kryžiokas / 44
21. Sukčius / 46
SU LAZDOMIS / 47
Vikrumo demonstravimas / 48
šokinėjant per pakeltas lazdas / 48
1. Mikitos variantai / 48
2. Irška mauška / 54
sukantis po aukštai iškeltomis lazdomis / 54
1. Mikitos variantai / 54
peržengiant ant žemės padėtas lazdas / 57
1. Mikitos variantai / 57
šokinėjant per ant žemės sukryžiuotas / nesukryžiuotas lazdas / 58
dviese / keturiese
1. Mikitos variantai / 58
2. Daukančikas / 63
3. Talkačika / 64
4. Žirklės / 64
5. Strykt, strakt (Talkačekas) / 65
6. Lapelė / 67
7. Balanėlė / 70
8. Kazokas / 71
9. Icki picki / 71
grupėje
1. Mikitos variantai / 73
2. Šakalinis / 76
Kova / 77
1. Taukačikas / Taukašikis / Tilkačiukas (Tiltačiukas) / Talkačikas (Talkačika) / 78
2. Grūstas (Taukačikas) / 81
3. Žalnierukas / 82
4. Šakalinis / 82
5. Bulius / 82
RATELIAI IR ŠOKIAI KALENDORINĖSE, ŠEIMOS, DARBŲ ŠVENTĖSE IR APEIGOSE
KALENDORINIŲ APEIGŲ CIKLAS / 87
žiema: adventas, Kalėdos, Užgavėnės / 87
1. Statau statau ciltų / 87
2. Genys / 88
3. Žvirblis / 89
4. Antytė / 89
5. Oloj, laputė oloj / 90
6. Katinas ant pečiaus / 92
7. Kralikai / 93
8. Leliušė / 93
9. Sau porelę susirask / 94
10. Padabonė / 95
11. Pasėstinis / 95
12. Meškos vedimas / 96
13. Meškinas (Medų kopc) / 96
14. Meškutė I / 96
15. Meškutė II / 97
16. Meška / 98
17. Meškutis / 100
18. Oželis darži / 101
19. Vai, išeiki, oželi / 102
20. Aš oželis Mikitų / 104
21. Oželis / 105
22. Ciguon‘s / 106
23. Čigonėlis / 107
24. Ubagas su terbom / Ubagėlis / 109
25. Šalta šalta / 112
26. Kaip tik žiema jau atėjo / 112
27. Viliotinis / 114
28. Bergždenikių šokis / 115
pavasaris: gavėnia, Velykos, Jurginės / 116
1. Vokietukas / 116
2. Šoko pimpė po pievų (Linton šokc) / 117
3. Pempė / 119
4. Grūšelė / 120
5. Močiute, gegute / 122
6. Gegužė / 123
7. Tėvas Jurgis / 125
8. Jurgis (Slinkis, Šliukis) / 126
vasara: Sekminės, Joninės / 126
1. Oi tu mergele, tu kupolijyte / 126
2. Švento Jono vakarėlį / 128
3. Turiu dvi, turiu tris / 130
4. Ant tėvo dvarelio / 131
5. Po beržyną vaikščiojau / 132
6. Augo Jonas / 134
7. Jons pons / 136
8. Jonelis, bernelis / 138
9. Ant Jono vardinių (imeninų) / 139
DARBO APEIGŲ CIKLAS / 140
pabaigtuvės, talkos, derliaus šventės / 140
1. Daukančikas / 140
2. Eina jaučiai (veršiai) badynių / 141
3. Pradalgėliai / Šiandien graži diena / 142
4. Rugeliai / 146
5. Veda veda verumbė / 148
6. Vėrubė / 149
7. Kurapkytė rugiuos / 150
8. Pakrėstinis / 153
9. Va taip sėjau linelius / 154
10. Linelis / 155
11. Pasėjau linelius / Aš pasėjau linelį / 156
12. Šokis su spragilu / 158
13. Kubilas / 158
ŠEIMOS APEIGŲ CIKLAS / 161
krikštynos / 161
1. Kepurinė / 161
2. Kūmų šokis ir būsimų vaiko dantų patikrinimas / 162
3. Avietėlė / 163
4. Mikita / 164
5. Suglaustinis / 166
vardynos / 168
1. Išsikepsim pyragėlį / 168
piemenų išbandymas / įrašymas į bernus (iniciacija) / 169
2. Bindžikas / 170
3. Šokis su spragilu / 171
4. Krise-Rise / 171
5. Polka iš po kašiko / 172
6. Onikė / 172
7. Pagalvėlė / Paduškėlė / 172
8. Apaščios polka / 176
9. Skinti vyšnią / 176
10. Sukčius I / 176
11. Pampaljonis (Pampaljonas) / 177
vestuvės / 183
1. Megela graži / 183
2. Sukas vejas apynėlis / 184
3. Prie sraunios upės / 188
4. Sukčius II / 190
5. Jaunosios išbandymas šokiu / Vainiko šokdinimas / 191
6. Čigonas / 191
7. Pasiutėlis / 192
8. Mikita / 192
9. Taukašikis / 194
10. Ant mergelių vestuvių / Ant vaikina vestuvių / 194
11. Piršlybos / 196
12. Padabonė / 196
13. Karūnacija / 197
14. Kaip tik žiema jau atėjo / 198
15. Lindytinės / 198
16. Laivelis / Atgužuoja laivelis / Atliūliuoja laivelis / 198
17. Avietėlė šalia kelio / 201
18. Suktinis / 205
19. Saldinukas / 205
20. Šocas (Šucas) / 206
21. Šio rudenio / Upė teka / 209
22. Veselia / 213
23. Tabalas / 214
24. Kukarkų šokdinimas / 214
25. Šakalinis (Lietuviškas kazokas) / 215
26. Aplinkinis / 215
įkurtuvės / 216
1. Pastatytė nomā / 216
2. Vėlka oudeg / 217
GALIMI VYRŲ ŠOKIŲ JUDESIAI, ŽINGSNIAI
SOLINIAI ŠOKIAI / 220
po vieną / 220
dviese / 234
grupėje / 255
ŠOKIAI SU LAZDOMIS / 257
šokinėjant per ant žemės padėtą lazdą (-as) / 257
dviese / 257
grupėje / 263
šokinėjant per dvi ant žemės sukryžiuotas lazdas / 263
po vieną / 263
dviese / keturiese / 269
poromis / 270
grupėje / 273
rugtyniaujant / kovojant / 274
po vieną / 274
dviese / 274
grupėje / 278
Abėcėlinė rodyklė / 283
Santrumpos / 288
Literatūra / 289

Pratarmė

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno
archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Esama nemažai tradicinio šokamojo ir žaidybinio repertuaro publikacijų. Pirmosiose pateikiami įvairūs bet kurioje Lietuvos vietovėje užrašyti šokiai, žaidimai, rateliai (Lietuvių tautosaka, T. 5. – Vilnius, 1968, skyrius Žaidimai ir šokiai; Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai / sudarė Alina Kirvaitienė. – Vilnius, 1991; Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai: metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams / sudarė Alina Kirvaitienė // Trečiasis pataisytas ir papildytas leidinys. – Vilnius, 1998 ir kt.). Vėliau atsirado specializuotų, Lietuvos regionams būdingą repertuarą („Šoks broliukai šokinį. Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai. – Vilnius, 2001) ar atskirą, pavyzdžiui, kadrilinių šokių tradiciją atspindinčių (vaizdo filmas „Kadriliniai šokiai“), taip pat pagal tematiką ir atlikimo formą suskirstytų (Šalavijo rūtelė, I dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1994; Šalavijo rūtelė, II dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1998) leidinių.

Šis leidinių ciklas išsiskiria tuo, jog pirmą kartą užsimota pateikti jaunimui – labiausiai šokančiai, žaidžiančiai, tarp savęs besivaržančiai amžiaus grupei – tinkamiausius žaidimus, ratelius ir šokius. Kartu siekta praturtinti dabarties tradicinių šokių šokėjų, folkloro ansamblių dalyvių, vaikų ir moksleivių repertuarą, iškeliant į dienos šviesą tai, kas iki šiol saugota archyvuose, arba dar kartą iš naujo atkreipiant dėmesį, redaguojant, išsamiau aprašant tai, kas jau publikuota, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tarkim, nepakankamai detalizuoto, dviprasmiško, pateikto be melodijos, nepasiūlant jokios alternatyvos, aprašo) nepastebėta ir nevartojama.

Kas gi tinkamiausia, būdinga jauniems žmonėms ir skiria juos nuo brandesnių? Pastarieji, ko gero, jau atsakę sau į egzistencinius klausimus, kas aš esu, ko vertas ir pan. O jaunimas dar tik ieško, aiškinasi tarpusavyje, įrodinėja aplinkiniams, ypač viena lytis kitai, siekia patikti, būti vertais, geresniais, geriausiais. Tad varžosi, rungtyniauja, siekia jei ne laimėti, tai bent kuo geriau pasirodyti. Visur ir visada, juolab šokdami ir žaisdami. Tad parenkant jaunimui patrauklų, jų fizinę būklę (geriausią per visą gyvenimą) atliepiantį, amžiaus tarpsnio aktualijas atspindintį, iššūkių keliantį repertuarą, ne tik ieškota sudėtingesnių, vingresnių, įmantresnių, ambicingesnes užduotis keliančių šokių, ratelių, žaidimų, bet ir pastebėta bei stengtasi išryškinti svarbi, dar niekada reikšmingiau netyrinėta mūsų choreografinio folkloro ypatybė – varžybiškumas.

Anksčiau varžybiškumas, noras net ir šokant, žaidžiant, linksminantis įrodyti savo gebėjimus, įgūdžius turėjo konkrečias priežastis: jei negebėsi įveikti išbandymo, laimėti jėgos, vikrumo ar sumanumo varžytuvių, gerai pašokti ir pan., nebūsi priimtas į jaunimėlį – neperžengsi pačio pirmojo jaunuolio gyvenimo slenksčio. Tai neabejotinai buvo savotiška iniciacija, patikrinimas, ar sugebi susidoroti su svarbiomis kaimo bendruomenės užduotimis, darbais, ar esi pakankamai brandus ir pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Fizinių pratimų, žaidimų, varžybinių šokių vengę žmonės seniau vadinti slunkiais, pelėdomis, iš jų juoktasi ir šaipytasi: „sugniužęs lyg pelų maišas“, „žirglioja it bitis šakume nešdamas“, „knakso it kumelė snausdamas“, „kur jam žaidimas, jeigu jis nė per šiaudą neperlipa“.

XXI a., pasikeitus gyvenimo būdui, darbinei žmonių veiklai, siekiams, daugelis varžybiniams šokiams, žaidimams bei rateliams gyvuoti ir klestėti būtinų sąlygų neteko reikšmės. Viena svarbių aplinkybių ta, jog kūno fizinis lavinimas šiandien nėra gyvybiškai svarbus dirbant kasdienius, būtinus darbus, nes jie nebereikalauja tiek fizinės jėgos, vikrumo ir sumanumo. Fiziškai kūnas dažniau lavinamas sporto klube, o ne dirbant, juolab žaidžiant ar besivaržant. Kita pakitusi aplinkybė – sumenkęs bendruomeniškumas, darbas ir pasilinksminimas drauge. Į jaunimo bendruomenę nereikia „įsirašyti“, įrodant savo tinkamumą išbandymais ir varžytuvėmis. Savo gebėjimus ir tinkamumą užimti tam tikrą statusą suaugusiųjų pasaulyje jaunimas įrodinėja kitais būdais. Tačiau smagūs varžybiniai šokiai bei rateliai, žaidimai, nors ne taip gausiai kaip senelių ir prosenelių laikais, gyvuoja ir šiais laikais: jų nepamiršta daugelis šeimų, vakaronėse, koncertuose gaivina folkloro ansambliai, darželiuose ir mokyklose noriai mokosi bei naudoja vaikai ir moksleiviai, mėgaujasi šokių klubų ir jaunimo stovyklų dalyviai. Net kadaise buvę apeiginiai žaidimai, rateliai ir šokiai šiandien naujai įprasminami, įvairiai interpretuojami, naudojami šiuolaikinėse kalendorinėse ir šeimos šventėse, renginiuose. Vaikai daugelį jų tiesiog kas dieną žaidžia: jiems ypač patinka vaidybiniai, judrūs persirengėlių žaidimai ir šokiai, fantų išpirkimai, sulaukus Senelio Kalėdos ar kalėdautojų mainais už dovanas tinkami žaisti rateliai, mįslės, įvairios varžybinės užduotys bei šokiai. Netekusi savo tikrosios – maginės – reikšmės, apeiginė tautosaka virto jaunimo susiėjimų pramogomis, kai kuriuos jaunimo žaidimus perėmė vaikai.

Įvairią leidinių ciklo jaunimui medžiagą nutarta publikuoti trimis knygomis. Į pirmąją sudėti tradiciniai žaidimai, į didžiausios apimties dviejų dalių antrąją – rateliai ir šokiai su varžybiniais elementais, į trečiąją – sudėtingesni, daugiau ir įvairesnių figūrų, komplikuotų žingsnių turintys, didesnio įgudimo šokti reikalaujantys arba pridainuojamais tekstais jaunimui aktualiomis temomis kalbantys rateliai ir šokiai.

Choreografiniam folklorui, gyvavusiam kalendorinėse, šeimos, darbų švenčių papročiuose ir apeigose ir buvusiam jų konteksto dalimi bei įgavusiam papildomų prasmių, reikšmių ir paskirčių, skirti atskiri pirmosios ir antrosios (tiksliau, antros jos dalies) knygų skyriai.

Šio leidinių ciklo išskirtinumas – detali pateikto repertuaro klasifikacija, leidžianti vartotojams – folkloro entuziastams, tradicinių šokių populiarintojams, choreografams, mokytojams – patogiai naudotis leidiniu, tarp gausiai pateiktų žaidimų, ratelių ir šokių lengvai ir greitai rasti tai, ko reikia.

Leidinių ciklas – Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui

II knyga, I dalis

Sudarytoja Audronė Vakarinienė, redaktorė Renata Radavičiūtė, natografas Arvydas Adamonis.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 544 p.

ISBN 978-609-8166-14-9 (bendras)
ISBN 978-609-8166-19-4

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Turinys

PRATARMĖ

MIŠRŪS RATELIAI IR ŠOKIAI / 17
Naujų šokėjų pakvietimas ir porų sudarymas
šokėjų pakvietimas
1. Graži mūsų kompanija / 17
2. Mažas mūsų ratelis / 18
3. Tasai pilkas karvelėlis / 19
4. Klevo šakos / 20
5. Gražus mūsų jaunimėlis / 21
6. Graži mūsų šeimynēłė / 23
7. Kas neina ratelio / 24
8. Žųsinas / 26
9. Kepurinskis / 27
10. Trumpakojis / 28
11. Činčiras / 30
atsitiktinis suporavimas
1. Oi, sena bobutė / 30
2. Linelius roviau /32
3. Grandinėlė / 33
4. Džigūnas / 34
porininko pasirinkimas
1. Gegutyte pilka / 37
2. Aš viena mergełė / 38
3. Ko nuliūdę broliai /40
4. Reta tvora /41
5. Išvažiava buočius / 42
6. Sakalėlis ant tvoros / 43
7. Pažaiskim, mergelės / 44
8. Lenciūgėlis (Rūtytėlė) / 46
Papildomos užduotys ir judesiai / 48
plojimai
1. Kad šitoj Letuvoj / 48
2. Kukuok, gegute / 49
3. Žaliojoj girełėj / 51
4. Senis pjovė rugelius / Tėvas sėjo rugelius / 52
5. Vėdaras I / 55
6. Vėdaras II /57
7. Petkevičiaus polka / 58
8. Vėins viedar‘ bekepous / 59
9. Kleckā / 61
10. Su panela šoku / 62
11. Mėnesėlis I / 64
12. Mėnesėlis II / 65
13. Rūdaičių žydelka / 67
14. Cis polka / 69
15. Papliaukštinė / 70
16. Meilutė (Kuchanuška) / 71
17. Ulanas / 73
18. Delnų polka / 75
19. Žydas / 77
20. Lemtetiūdis / 78
21. Ciceliukė Marceliukė / 80
kojų sumušimai, treptelėjimai
1. Rai rita tam / 80
2. Špicpolkė / 81
3. Muštinis-priemuštinis / 82
4. Krakoviakas (Balandėliai) / 84
plojimai, sutrepsėjimai, grasymai
1. Čiūžena lapute / 88
2. Žvirblis / 91
3. Gražokėlis / 92
4. Oi, Motiejau, Motiejau / 93
5. Vijo vilkas voveraitę / 96
šokinėjimai
1. Šarka šok‘ kazoką / 98
2. Šalta šalta / 99
3. Šuldi ruldi / 99
4. Šakalys / 101
5. Polka Tūpt! / 101
6. Strakpolkė / 101
7. Žemaitėlis (Žemaitėlių polka) / Žemaitikė / 103
8. Varšavska polka / 104
kojų kryžiavimai
1. Strykt strakt / 105
2. Žydas / Juoski Šmulki / 105
3. Icki, picki / 106
4. Mikita / 106
5. Oželis / 110
sudaužimas pečiais
1. Letukas / 111
2. Šyvis / 113
3. Kiejavateris / 114
4. Vengierka / 116
merginų pakėlimas ir skraidinimas
1. Jurčikas / 116
2. Krakoviakas su sparneliais / 118
3. Polka Tūpt! / 121
apkabinimas, pabučiavimas
1. Tupi pelėda / 121
2. Tupėjo apuokas / 122
3. Ir ant kalno / 124
4. Ant stogo karvelis / 126
5. Vanags gegutį / 128
6. Turiu nosinę gaptuotą / 129
rankų mostai
1. Garnys / 131
2. Diržavas / 132
3. Dirižablis / 134
4. Lapė žąsį tyko tyko / 135
kiti veiksmai
1. Šarkutė šoka / 137
2. Kuosa / 138
3. Velnias virė degutą / 138
4. Sakė prisakė / 139
5. Atrišk mazgelį / 139
6. Mezgelis (Našlelis) / 139
7. Šepetinis / 141
8. Mano maišas pakulinis / 142
9. Uždainuosim mes sustoję / 143
10. Mergelė mona / 144
11. Voveriukė / 146
12. Voveryt, voveryt / 146
13. Jevreiskas / 149
14. Vengierka su priklaupimu / 150
15. Kazokas, Mikita / 150
16. Aš oželis Mikitų, Meškutė, Suglaustinis / 151
17. Polka, valsas, fokstrotas, mazurpolkė / 151
18. Zastaučių pasiutėla (polka) / 152
19. Kadriliniai šokiai / 153

Vaidybinės užduotys / 154
Darbų imitavimas / 154
batsiuvystė
1. Ajo šiaučius par miestą / 154
2. Ėjo kurpius per miestelį / 156
3. Šiaučius kriaučius I / 157
4. Šiaučius kriaučius II / 159
5. Šiaučiukas / 160
6. Šiaučiukas kriaučiukas / 161
medžių pjovimas
7. Pjaunikėlis / 162
malimas
8. Malu malu malūnėlis / 163
audimas
9. Pakulnis audeklas / Pakulinis audeklas / Mano maišas pakulinis / 166
lauko darbai, rovimas
10. Aš pasiejau kanapelį / Pasisėjau kanapėlę / Aš pasiejau kanapėłį / Pasėjau kanapį / 170
11. Rugeliai / 174
12. Va taip sėjau linelius / 174
Valgio gamybos imitavimas /174
1. Virsim bulbienę / 174
2. Viriau bulvienį / 177
3. O ką mudu dirbsim / 178
4. Unt ataina bulbas kepi / 179
5. Parvažiava bulves kepi / 180
6. Kad šitoj Letuvoj / 182
7. Vėins viedar‘ bekepons (bekepous) / 183
8. Vėdaras / 186
9. Kepė ubladie / 187
10. Ciceliukė Marceliukė /189
11. Išsikepsim pyragėlį / Ant Petrelio vardo dieną / Ant mergelių vestuvių / Ant močiutės vardo dienos /
Ant Jono imeninų / Kepsma, sesutēs, pyragus / 191
12. Kleckā / 196
13. Vengierka / 196
Kitos vaidybinės užduotys / 197
1. Žvirbli, žvirbli /197
2. Motinyte mieloji / 198
3. Vainikėlis (Krėslelis) / 200
4. Oi, radasta / 201
5. Sėdi boba / 204
6. Kelmas / 205
7. Abraomas / 207
8. Kada man skauda / 209
9. Drebulinis / 216
10. Šalabanas / 218
11. Suglaustinis / 219

Improvizavimo / varijavimo užduotys / 220
judesio
1. Šalta šalta / 220
2. Žvirbli, žvirbli / 221
3. Polka Tūpt / 221
4. Kai užauga duobilā / 223
5. Ratelinė polka / 227
6. Figūrinis valsas / 230
7. Kryžiokas / 232
8. Polka su ragučiais / 232
9. Suktinis / 242
10. Lancajiedas / 252
11. Šocas / 255
12. Aš oželis Mikitų, Meškutė / 256
13. Lenciūgėlis / 257
14. Vėdaras / 257
15. Polka, valsas, fokstrotas, mazurpolkė / 257
16. Kadriliniai šokiai / 258
šokio
1. Kadagys / 258
2. Vėdaras / 263
3. Gyvataras / Gyvateris / Gyvatas / Gyvatukas / Gyvatuk‘s / Kijevata (Kiejavateris) / 263
4. Kazokas / Kazokėlis / Trikazokis / Kazačiokas (Kaznačiokas, Liatukas) / Kazokas žydiškas
(Anglėzas, Ingelažikas) / 274
5. Žydas / Juoski Šmulki / 284
6. Lelinderis / Lelenderis / Rolenderis / Leilinderis / Olinderis (Uolinderis) / Alinderis /
Valenderis / Olenderis / Lelingeris (Vengierka) / / 289
7. Vengierka (Vengierka su priklaupimu) / 308
8. Subota (Subuota, Subotas, Subatėlė) / 330
9. Olimpa (Olimpija) / Olimpijas / Alimpė / Alimfijus / Oliampa / Olimpė (Olimpinis) / 343
10. Dirižablis / Padiržadas / Diržavas (Deržabka) / Deržanas / Deržava / 356
11. Dustepas / Dustaras / Tustepa / Tustepas / Tustefas / Padistepka / 375

Vikrumo išbandymas / 387
1. Lapių lenktynės / 387
2. Tupi šarka vidury / 388
3. Višta ir varnos / 389
4. Tupi žvirblis pabaryje / Tupi žvirblis pabalin / 390
5. Ūkininkas, Ūkininkas laputaitę gaudo / 392
6. Gegutėlė tupi tupi / 394
7. Vanagėlis tupi tupi / 395
8. Mūs katinėlis tinginys / Negreitas katinas / 396
9. Bindžikas / 401
10. Kurapkytė / 401
11. Kada man skauda / 401
12. Rinkė / 401
13. Pynuokėlis / 402

Porininko keitimas / 403
1. Ir ant kalno / 403
2. Kalvukas meistrukas / 405
3. Malu malu malūnėlis / 406
4. Knistuškinė / 407
5. Šėriau šėriau sau žirgelį / 408
6. Milijonas / 411
7. Kiaulės – grikiūs (Rinkelis, Žila kiaulė) / 413
8. Rainelis / 416
9. Valsas su pigūrais / 419
10. Joniškėlio trepsiukas / 421
11. Spyrė dūrė / 423
12. Šmukulis / 424
13. Išrinktinis / 427
14. Oi, berneliai, kur jus dėc / 428
15. Aukštai dunguj /428
16. Kadagys / 430
17. Gyvatuk’s /432
18. Čia yr, čia nėr, čia bus / 434
19. Voveriukė / 436
20. Mikita / 436
21. Jurčikas / 436
22. Padiržadas / 436
23. Ratelinė polka / 437
24. Šustaras / 439
25. Šustas / 441

Užduotis „Nelik lyšnas“ / 444
1. Aš pasėjau rūtą (rūtukį) / 444
2. Teka upytėlis / 447
3. Avytės / 448
4. Kuosa / 449
5. Šoko žvirblis / Žvirblali, žvirblali / 451
6. Užsiaugo kurbezdėlis (kubezdalis) / 453
7. Kūlis / Kūlė vidury / Kas turi draugą / Šluotelė / Polka su šluota / Kriokis / 455
8. Našlal, našlal / Našlelis (Našlelė) / Jurgeli, našleli / Našlali, našlali (Našlala, našlala) / 458
9. Vainikėlis (Krėslelis) / 466
10. Kelmas / 466
11. Spilga / 467
12. Žagrė / 468
13. Trijokas / 468
14. Jurgis (Slinkis, Šliukis) / 470
15. Viliotinis / Kepurinė / Polka su kepurėm / 471
16. Šmukulis / 473
17. Onikė (Našlelė) / Polka iš po kašiko / 474
18. Šokis su kėdėmis / 475
19. Vagis (Marcelė pana) / Marcelė (Marcelikė) / 476

Moterų ir vyrų varžytuvės / 480
1. Velnias virė degutą / 480
2. Aš žinau, numanau / 481
3. Ut ataina Tamošiukas / 482
4. Gaspadines jūsų / 488
5. Bitelės vaišės / 489
6. Sakė prisakė / 490
7. Mergos (senis) pjovė rugelius / Vieni pjauna rugelius / 492
8. Anoj pusėj putino / 496
9. Per kiemelį upė teka / 497
10. Oi, berneliai, kur jus dėc / 499
11. Kor tos senas mergas dings / Kur reiks dėt senas mergas / Seni bernai, kur jum dėt / 501
12. Relenderis / 507
13. Strykt strakt / 508
14. Icki picki / 508
15. Trapukas / 508
16. Kalba mane šiokią / 510
17. Sakė mani šiokių / 513
18. Trys mergos pasiuto / 515
19. Pynuokėlis / 517
20. Kepurėčius / 517
21. Karūnacija / 521
22. Kiaulės – grikiūs / 521
23. Mėnesėlis / 522
24. Atrišk mazgelį / 522
25. Vengierka / 523
26. Suktinis / 523
27. Pampaljonis / 524
28. Šeinis / 525
Abėcėlinė rodyklė / 527
Santrumpos / 536
Literatūra / 537

Pratarmė

Lietuvos nacionalinis kultūros centras parengė naują publikacijų serijos „Gyvoji tradicija“ leidinių ciklą „Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai jaunimui“. Tai išsamus, įvairių Lietuvos regionų tradicinių žaidimų, ratelių ir šokių su varžybiniais elementais rinkinys, sudarytas naudojantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo Choreografinio folkloro rankraštyno reiterine kartoteka. Šioje kartotekoje sukaupta per 11 280 aprašų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojų rinkta, vaizdajuostėse užfiksuota ir iššifruota, iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo, Centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo ir kitų šaltinių perrašyta medžiaga. Rengiant leidinį panaudoti ir kiti svarbūs rinkiniai, kuriuose skelbti tradiciniai žaidimai, rateliai bei šokiai.

Esama nemažai tradicinio šokamojo ir žaidybinio repertuaro publikacijų. Pirmosiose pateikiami įvairūs bet kurioje Lietuvos vietovėje užrašyti šokiai, žaidimai, rateliai (Lietuvių tautosaka, T. 5. – Vilnius, 1968, skyrius Žaidimai ir šokiai; Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai / sudarė Alina Kirvaitienė. – Vilnius, 1991; Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai: metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams / sudarė Alina Kirvaitienė // Trečiasis pataisytas ir papildytas leidinys. – Vilnius, 1998 ir kt.). Vėliau atsirado specializuotų, Lietuvos regionams būdingą repertuarą („Šoks broliukai šokinį. Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai. – Vilnius, 2001) ar atskirą, pavyzdžiui, kadrilinių šokių tradiciją atspindinčių (vaizdo filmas „Kadriliniai šokiai“), taip pat pagal tematiką ir atlikimo formą suskirstytų (Šalavijo rūtelė, I dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1994; Šalavijo rūtelė, II dalis / sudarė ir parengė Jūratė Čapaitė. – Klaipėda, 1998) leidinių.

Šis leidinių ciklas išsiskiria tuo, jog pirmą kartą užsimota pateikti jaunimui – labiausiai šokančiai, žaidžiančiai, tarp savęs besivaržančiai amžiaus grupei – tinkamiausius žaidimus, ratelius ir šokius. Kartu siekta praturtinti dabarties tradicinių šokių šokėjų, folkloro ansamblių dalyvių, vaikų ir moksleivių repertuarą, iškeliant į dienos šviesą tai, kas iki šiol saugota archyvuose, arba dar kartą iš naujo atkreipiant dėmesį, redaguojant, išsamiau aprašant tai, kas jau publikuota, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tarkim, nepakankamai detalizuoto, dviprasmiško, pateikto be melodijos, nepasiūlant jokios alternatyvos, aprašo) nepastebėta ir nevartojama.

Kas gi tinkamiausia, būdinga jauniems žmonėms ir skiria juos nuo brandesnių? Pastarieji, ko gero, jau atsakę sau į egzistencinius klausimus, kas aš esu, ko vertas ir pan. O jaunimas dar tik ieško, aiškinasi tarpusavyje, įrodinėja aplinkiniams, ypač viena lytis kitai, siekia patikti, būti vertais, geresniais, geriausiais. Tad varžosi, rungtyniauja, siekia jei ne laimėti, tai bent kuo geriau pasirodyti. Visur ir visada, juolab šokdami ir žaisdami. Tad parenkant jaunimui patrauklų, jų fizinę būklę (geriausią per visą gyvenimą) atliepiantį, amžiaus tarpsnio aktualijas atspindintį, iššūkių keliantį repertuarą, ne tik ieškota sudėtingesnių, vingresnių, įmantresnių, ambicingesnes užduotis keliančių šokių, ratelių, žaidimų, bet ir pastebėta bei stengtasi išryškinti svarbi, dar niekada reikšmingiau netyrinėta mūsų choreografinio folkloro ypatybė – varžybiškumas. Anksčiau varžybiškumas, noras net ir šokant, žaidžiant, linksminantis įrodyti savo gebėjimus, įgūdžius turėjo konkrečias priežastis: jei negebėsi įveikti išbandymo, laimėti jėgos, vikrumo ar sumanumo varžytuvių, gerai pašokti ir pan., nebūsi priimtas į jaunimėlį – neperžengsi pačio pirmojo jaunuolio gyvenimo slenksčio. Tai neabejotinai buvo savotiška iniciacija, patikrinimas, ar sugebi susidoroti su svarbiomis kaimo bendruomenės užduotimis, darbais, ar esi pakankamai brandus ir pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Fizinių pratimų, žaidimų, varžybinių šokių vengę žmonės seniau vadinti slunkiais, pelėdomis, iš jų juoktasi ir šaipytasi: „sugniužęs lyg pelų maišas“, „žirglioja it bitis šakume nešdamas“, „knakso it kumelė snausdamas“, „kur jam žaidimas, jeigu jis nė per šiaudą neperlipa“.XXI a., pasikeitus gyvenimo būdui, darbinei žmonių veiklai, siekiams, daugelis varžybiniams šokiams, žaidimams bei rateliams gyvuoti ir klestėti būtinų sąlygų neteko reikšmės. Viena svarbių aplinkybių ta, jog kūno fizinis lavinimas šiandien nėra gyvybiškai svarbus dirbant kasdienius, būtinus darbus, nes jie nebereikalauja tiek fizinės jėgos, vikrumo ir sumanumo. Fiziškai kūnas dažniau lavinamas sporto klube, o ne dirbant, juolab žaidžiant ar besivaržant. Kita pakitusi aplinkybė – sumenkęs bendruomeniškumas, darbas ir pasilinksminimas drauge. Į jaunimo bendruomenę nereikia „įsirašyti“, įrodant savo tinkamumą išbandymais ir varžytuvėmis. Savo gebėjimus ir tinkamumą užimti tam tikrą statusą suaugusiųjų pasaulyje jaunimas įrodinėja kitais būdais. Tačiau smagūs varžybiniai šokiai bei rateliai, žaidimai, nors ne taip gausiai kaip senelių ir prosenelių laikais, gyvuoja ir šiais laikais: jų nepamiršta daugelis šeimų, vakaronėse, koncertuose gaivina folkloro ansambliai, darželiuose ir mokyklose noriai mokosi bei naudoja vaikai ir moksleiviai, mėgaujasi šokių klubų ir jaunimo stovyklų dalyviai. Net kadaise buvę apeiginiai žaidimai, rateliai ir šokiai šiandien naujai įprasminami, įvairiai interpretuojami, naudojami šiuolaikinėse kalendorinėse ir šeimos šventėse, renginiuose. Vaikai daugelį jų tiesiog kas dieną žaidžia: jiems ypač patinka vaidybiniai, judrūs persirengėlių žaidimai ir šokiai, fantų išpirkimai, sulaukus Senelio Kalėdos ar kalėdautojų mainais už dovanas tinkami žaisti rateliai, mįslės, įvairios varžybinės užduotys bei šokiai. Netekusi savo tikrosios – maginės – reikšmės, apeiginė tautosaka virto jaunimo susiėjimų pramogomis, kai kuriuos jaunimo žaidimus perėmė vaikai.

Įvairią leidinių ciklo jaunimui medžiagą nutarta publikuoti trimis knygomis. Į pirmąją sudėti tradiciniai žaidimai, į didžiausios apimties dviejų dalių antrąją – rateliai ir šokiai su varžybiniais elementais, į trečiąją – sudėtingesni, daugiau ir įvairesnių figūrų, komplikuotų žingsnių turintys, didesnio įgudimo šokti reikalaujantys arba pridainuojamais tekstais jaunimui aktualiomis temomis kalbantys rateliai ir šokiai.

Choreografiniam folklorui, gyvavusiam kalendorinėse, šeimos, darbų švenčių papročiuose ir apeigose ir buvusiam jų konteksto dalimi bei įgavusiam papildomų prasmių, reikšmių ir paskirčių, skirti atskiri pirmosios ir antrosios (tiksliau, antros jos dalies) knygų skyriai.

Šio leidinių ciklo išskirtinumas – detali pateikto repertuaro klasifikacija, leidžianti vartotojams – folkloro entuziastams, tradicinių šokių populiarintojams, choreografams, mokytojams – patogiai naudotis leidiniu, tarp gausiai pateiktų žaidimų, ratelių ir šokių lengvai ir greitai rasti tai, ko reikia.

Lietuvių sceniniai šokiai

Sudarytoja Gražina Kasparavičiūtė
Redaktorė Dalia Rastenienė
Brėžiniai Snieguolės Einikytės
Natografas Arvydas Adamonis

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 355 p.

ISBN 978-609-8166-18-7

Turinys

STRIK, STRAK VOVERIUKĖ / 4
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Algirdo Klovos muzika

UPĖ / 40
Edmundo Žičkos choreografija
Dianos Moisejenkaitės muzika

JURGINĖLIS / 72
Juozo Gudavičiaus choreografija
Algimanto Raudonikio muzika

ZBITKAVONĖ / 88
Aušrinės Valantienės choreografija
Silvestro Miltenio muzika

KULNAS IR PIRŠTAI / 115
Vidmanto Mačiulskio choreografija
Kristijono Lučinsko muzika

VOLUNGĖ / 158
Marijos Vaitulevičiūtės choreografija
Algimanto Bražinsko muzika

PASUKTINĖ /199
Raimundo Markūno choreografija
Antano Vanagaičio muzika

SKRUZDĖLIUKAI / 221
Olgos Gross choreografija
Jūratės Mieliauskaitės muzika
Zenės Sadauskaitės žodžiai

ČIULKINYS / 246
Živilės Adomaitienės choreografija
Arūno Rakšnio išplėtota lietuvių liaudies muzika
Lietuvių liaudies žodžiai

AUKŠTADVARIO GENYS / 263
Ligitos Vaičiūnaitės choreografija
Antano Jonušo muzika

KAUPOLINĖ-KUPOLYTĖ / 300
Birutės Navickaitės choreografija
Vytauto Papinigio muzika

SENJORŲ VALSAS / 333
Virginijos Butvilavičienės išplėtotas folklorinis šokis
Laimos Lenčickienės išplėtota lietuvių liaudies muzika

IX Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatų įrašai

Lietuvių liaudies dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika

Sudarytoja Jūratė Šemetaitė
Fotografas Andrius Morkūnas
Garso režisierius Justinas Ladyga
Redaktorė Renata Radavičiūtė
Dailininkė Audronė Lasinskienė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 2 CD.

Turinys

Kompaktinėje plokštelėje išgirsite IX Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatų koncerto, vykusio Bernardinų sode, Vilniuje, įrašus. Šį kartą tai buvo vienintelis, visų išsiilgtas gyvas renginys.
Devintasis konkursas skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologės M. Gimbutienės 100-mečiui paminėti, todėl kai kurie pasakotojai pasirinko mitologines sakmes apie dievybes, mitines būtybes, gamtos galias, vietovardžius, o muzikantai ir dainininkai senąjį folklorą – piemenų, darbo, kalendorinių, šeimos švenčių, vaikų dainas, sutartines ir pan.
2021 m. konkursas buvo neįprastas, nes dėl šalyje paskelbto karantino, kaip ir daugelis renginių, persikėlė į virtualią erdvę.
Tai buvo nauja patirtis ir didelis iššūkis rengėjams, dalyviams, tėveliams ir mokytojams. Konkursui vaikus ruošti ir nuotoliniu būdu mokyti ryžosi ne kiekvienas mokytojas. Atlikėjai filmuotą medžiagą turėjo pateikti organizatoriams, o šie paskelbė savo įstaigų „Youtube“ ar „Facebook“ paskyrose. Dalyvių pasirodymus peržiūrėjo vertinimo komisijos ir išrinko vietinių, regioninių ir nacionalinio rato laureatus.
Šiemet vietiniuose konkurso ratuose dalyvavo 612, į regioninius atrinkti 324, į nacionalinį ratą pateko 150 atlikėjų.
Jaunuosius folkloro atlikėjus ugdantį konkursą organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su miestų, rajonų savivaldybių kultūros ir švietimo skyriais bei kultūros centrais, talkina Kauno miesto etninės kultūros mokytojų būrelis.
Nepaisant karantino apribojimų ir to, kad mokytojai vaikus ruošė nuotoliniu būdu, konkursas subūrė daug puikių dainininkų, muzikantų, pasakotojų. Nacionalinio rato vertinimo komisijai peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir ją aptarus nuotoliniu būdu, išrinkti 36 konkurso laureatai, 38 diplomantai, drąsias jauniausias atlikėjas nuspręsta apdovanoti specialiomis dovanėlėmis.
Konkurso simboliai (skulptoriaus Tautvilo Povilionio darbai) už „Tramtatulio“ sklaidą Aukštaitijos ir Žemaitijos regionuose įteikti Šiaurės ir Vidurio Aukštaitijos regioninio rato koordinatorei, LNKC konsultantei, laureatės ir diplomantės mokytojai Linai Vilienei ir Žemaitijos regioninio rato koordinatorei, LNKC konsultantei, laureatų ir diplomantų mokytojai Ritai Macijauskienei.
Kompaktinėje plokštelėje išgirsite 33 dainuojančius, grojančius (pavieniui ir grupėmis) bei pasakojančius laureatus: 4 A amžiaus grupės (3–7 m.): 2 dainininkes, 1 pasakotoją, 1 kanklininkę; 5 B amžiaus grupės (7–10 m.): 2 dainininkes – 1 solistę ir 1 duetą, 2 pasakotojus, 1 lamzdelininkę; 6 C amžiaus grupės (11–14 m.): 3 dainininkes, 3 muzikantus (1 lamzdelininkų duetą, 1 muzikantą, grojantį Peterburgo armonika, 1 smuikininkę); 14 D amžiaus grupės (15–19 m.): 4 dainininkus (3 solistus, 1 sutartinių giedotojų grupę), 6 muzikantus (1 skudutininkių grupę, 2 kanklininkus (1 skambino suvalkietiškomis kanklėmis, 1 penkiastygėmis – sutartinę), 1 smuikininkę, 1 bandonininką, 1 muzikantą, grojusį dviem instrumentais: rusiška ir Peterburgo armonika) ir 3 pasakotojus; 3 mišraus amžiaus grupės: 2 dainininkų grupes (2 tercetus), 1 muzikantų grupę (3 smuikai, basedlė ir bandonija).
Dėl susiklosčiusių aplinkybių šiemet dauguma atlikėjų dainavo ir grojo pavieniui. Iš 13 laureatų koncerte pasirodžiusių dainininkų tik 4 grupės: 1 antifoninių dainų atlikėjų grupė Gustė Balniūtė ir Meda Šriupšaitė (mokytoja Giedrė Ramunė Pečiulienė) iš Kauno, 1 sutartinių grupė Emilija Venediktovaitė ir Gilmė Dainytė iš Zarasų (mokytoja Diana Skvarčinskaitė), 2 tercetai Augustė Vaiva Klingerytė, Aušrinė Beržytė, Jokūbas Beržinis iš Telšių (mokytoja Rita Macijauskienė), Adrijus Alminas, Viktorija Ramonaitė, Paulina Šatkauskaitė iš Platelių (mokytojai Aliona Alminienė, Aivaras Alminas). Pirmą kartą konkurse skambėjo antifoninės dainos, itin gražiai sutartines giedojo zarasiškės, o žemaičiai pasirinko išties sudėtingas tribalses dainas Mažosios dainininkės Vyduna Vysniauskas iš Klaipėdos (mokytoja Gabija Kochanskaitė) ir Smiltė Kovalenkaitė iš Vilniaus (mokytojai Paulius Kovalenko, Goda Kovalenkienė) išsiskyrė balsų skambumu, vyresnės dainininkės Barbora Gurevičiūtė iš Šakių (mokytoja Raimonda Černevičiūtė), Adelė Vozgirdaitė iš Klaipėdos (mokytoja Gabija Kichanskaitė), Evita Morkūnaitė iš Kaišiadorių r. (mokytoja Laima Morkūnienė) pasižymėjo subtiliu dainavimu, itin stilingai ir skirtingais savitais melodiniais variantais išgražindama žemaitišką vienbalsę dainą dainavo Rusnė Zakaitė iš Telšių (mokytoja Rita Macijauskienė), vyriausieji, paskutinį kartą konkurse dalyvavę dainininkai Saulė Miškinytė iš Varėnos (mokytoja Vaida Naruševičiūtė) ir Laurynas Bauža iš Palangos (mokytoja Diana Šeduikienė) – daugkartiniai laureatai ir diplomantai, užaugę su „Tramtatuliu“ – pasižymėjo ypač brandžiu ir stilingu liaudies dainų atlikimu.
Iš 15 laureatais tapusių instrumentinės muzikos atlikėjų laureatų koncerte dalyvavo 14, iš jų 3 skirtingos sudėties instrumentinės grupės: 1 lamzdelininkų duetas Linas Pilys, Haris Luzanovas iš Pasvalio (mokytoja Asta Grigaliūnienė), skudutininkių grupė Rugilė Aniūnaitė, Auksė Bajoriūnaitė, Monika Trinskytė (mokytoja Asta Grigaliūnienė) ir instrumentinė grupė (3 smuikai, bandonija ir basedlė) Adelė Vozgirdaitė, Simonas Skliarovas, Leonardas Vaišys, Vilius Vozgirdas, Domas Černauskas iš Klaipėdos (mokytojas Alvydas Vozgirdas). Pavieniai muzikantai grojo kanklėmis: suvalkietiškomis skambino Tolmintas Matonis iš Kazlų Rūdos (mokytoja Irena Dulinskaitė), devinstygėmis – mažoji Urtė Surplytė iš Vėžaičių (mokytoja Ramunė Pozingienė), penkiastygėmis – Gabrielė Griciūnaitė iš Biržų (mokytoja Nijolė Kaulinienė); smuiku meistriškai griežė Teklė Vilytė iš Panevėžio (mokytoja Lina Vilienė), lamzdeliu gražiai grojo Ieva Charžauskaitė iš Marijampolės (mokytoja Dalia Venckienė), cimbolais skambino daugkartinė laureatė ir diplomantė Dainė Stanislava Rumbutytė iš Švenčionių r. (mokytojas Stanislovas Rumbutis), rusiška armonika itin muzikaliai griežė taip pat daugkartinis konkurso diplomantas ir laureatas Vidmantas Paleckis iš Kauno (mokytojas Algirdas Kasperavičius), dar vienas daugkartinis „Tramtatulio“ laureatas ir diplomantas Vitas Ilekis iš Kauno (mokytoja Aušra Paliukaitienė), grojantis įvairiais instrumentais, šį kartą griežė bandonija, dviem instrumentais rusiška ir Peterburgo armonikomis puikiai grojo Deividas Pernavas iš Utenos (mokytoja Rima Garsonienė).
Šiemet konkurso laureatais buvo išrinkti 7 skirtingomis tarmėmis ir patarmėmis įvairaus pobūdžio sakmes, pasakas ir pasakojimus porinę atlikėjai. Laureatų koncerte dalyvavo 6 pasakotojai. Kaip visuomet mažieji džiugino nuoširdumu, o vyresnieji įdomiais, įtaigiais pasakojimais.
Įdomu, kad šiemet sulaukėme naujos konkurso kartos. Buvęs „Tramtatulio“ laureatas, Geriausias iš geriausių liaudies kūrybos atlikėjų Paulius Kovalenko drauge su žmona Goda Kovalenkiene paruošė ketverių metų dukrelę dainininkę Smiltę Kovalenkaitę ir ji tapo laureate.
Dėkojame visiems konkurso dalyviams, mokytojams, tėveliams, seneliams, visų konkurso ratų rengėjams bei rėmėjams.
Verta tikėti liaudies kūrybos galia, o ją vaikams atrasti gali padėti puikūs mokytojai, tėveliai, seneliai. Pasak profesorės Marijos Gimbutienės, studijuokime ir perimkime iš praeities visa, kas geriausia, nes mums reikia ryšio su žeme, augalais, gyvūnais, o tai yra Senosios Europos kultūra ir visa tai slypi liaudies kūryboje.

a plokštelė

D grupė (15–19 m.)
1. Sutartinė „Šešiose“, Biržų r. 1:07
Muzikantės (skudučiai) Rugilė Aniūnaitė, Auksė Bajoriūnaitė, Monika Trinskytė
Pasvalio r. Vaškų gimnazija
Mokytoja Asta Grigaliūnienė
A grupė (3–6 m.)
2. Daina „Kai aš jaunas buvau“, Rokiškio r. 0:29
Dainininkė Smiltė Kovalenkaitė
Vilnius
Mokytojai Paulius Kovalenko, Goda Kovalenkienė
3. Daina „Atlek varna“, Stalupėnai 1:08
Dainininkė Vyduna Vysniauskas
Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“
Mokytoja Gabija Kochanskaitė
4. Šokis „Lemtetiūdis“, Palanga 0:55
Muzikantė (kanklės) Urtė Surplytė
Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Mokytoja Ramutė Pozingienė
5. Pasaka ,,Muštas nemuštų neša“, Ignalinos r. 3:40
Pasakotoja Emilija Jackevičiūtė
Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla
Mokytoja Janė Čiplienė
B grupė (7–10 m.)
6. Šokis „Šeštinis“, Prienų r. 0:43
Muzikantė (lamzdelis) Ieva Charžauskaitė
Marijampolės kultūros centras
Mokytoja Dalia Venckienė
7. Sakmė „Dėl ka starkui juods lapinys an nugaros“, Rokiškio r. 2:39
Pasakotojas Simonas Kavaliauskas
Panevėžio r. Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“
Mokytoja Virginija Kavaliauskienė
8. Daina „Dar aušrelei neaušus“, Kalvarijos sav. 1:46
Dainininkė Barbora Gurevičiūtė
Šakių r. Griškabūdžio kultūros centras
Mokytoja Raimonda Černevičiūtė
9. Legenda apie Kupiškio piliakalnį, Kupiškio r. 3:14
Pasakotoja Unė Banionytė
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Mokytoja Dalia Kaktienė
10. Daina „Oi tu, mano eglute“, Širvintų r. 2:25
Dainininkės Gustė Balniūtė, Meda Šriupšaitė
Kauno Palemono gimnazijos folkloro ansamblis „Bitula“ ir Kauno 1-oji muzikos mokykla
Mokytoja Giedrė Ramunė Pečiulienė
C grupė (11–14 m.)
11. Šokis „Čigonėlis“, Kupiškio r. 1:43
Muzikantai (lamzdeliai) Linas Pilys, Haris Luzanovas
Pasvalio Svalios progimnazija
Mokytoja Asta Grigaliūnienė
12. Daina „Lėki varnėli“, Šilutės r. 2:25
Dainininkė Adelė Vozgirdaitė
Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“
Mokytoja Gabija Kochanskaitė
13. Daina ,,Oi, strazdeli, strazdeli“, Palanga 1:46
Dainininkė Rusnė Zakaitė
Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“
Mokytoja Rita Macijauskienė
14. Polka ,,Prie berželio“, Utenos r. 1:38
Muzikantas (Peterburgo armonika) Lukas Gaižutis
Utenos meno mokykla
Mokytoja Rima Garsonienė
15. Daina „Vai, toli toli“, Kaišiadorių r. 1:47
Dainininkė Evita Morkūnaitė
Kaišiadorių r. Žiežmarių kultūros centras
Mokytoja Laima Morkūnienė
16. Polka, Marijampolės sav. 1:11
Muzikantė (smuikas) Ema Stravinskaitė
Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykla
Mokytoja Virginija Kanevičienė

b plokštelė

D grupė (15–19 m.)
1. Padavimas „Kaip atsirado Dusios ažaras“, Lazdijų r. 1:58
Pasakotojas Martynas Čepulis
Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblis „Bitelė“
Mokytoja Neringa Rasiulienė
2. Daina „Už jūrių marių“, Palanga 2:28
Dainininkė Dorotėja Bernotė
Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus
Mokytoja Goda Kovalenkienė
3. Šokis „Šocas“, Marijampolės sav. 0:58
Muzikantas (kanklės) Tolmintas Matonis
Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykla
Mokytoja Irena Dulinskaitė
4. Pasakojimas „A kur saulałė miegoc aina?“, Švenčionių r. 2:48
Pasakotoja Renata Sliesoraitytė
Švenčionių kultūros centras
Mokytojas Rimantas Ankėnas
5. Sutartinė „Du žaliu berželiu“, Biržų r. 1:39
Muzikantė (kanklės) Gabrielė Griciūnaitė
Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblis „Saulala“
Mokytoja Nijolė Kaulinienė
6. Sutartinė „Anos šalies svočia“, Rokiškio r. 0:45
Dainininkės Emilija Venediktovaitė, Gilmė Dainytė
Zarasų r. savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“
Mokytoja Diana Skvarčinskaitė
7. Pasakojimas „Nekask kitam duobės, bo pats įgriūsi“, Šiaurės Lietuva 4:41
Pasakotojas Rokas Kaziliūnas
Pasvalio kultūros centro Vaškų skyrius
Mokytoja Renata Kaziliūnienė
8. Daina ,,Ko gi ūža ciej sodeliai“, Varėnos r. 3:36
Dainininkė Saulė Miškinytė
Varėnos kultūros centras
Mokytoja Vaida Naruševičiūtė
9. Polka „Skambutis“, Lazdijų r. 1:25
Muzikantė (smuikas) Teklė Vilytė
Panevėžio vaikų folkloro ansamblis „Sierčikai“
Mokytoja Lina Vilienė
10. Daina ,,Valiuoj mana dalgelis“, Raseinių r. 2:23
Dainininkas Laurynas Bauža
Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblis „Kikilis“
Mokytoja Diana Šeduikienė
11. Fokstrotas „Į Palangą“, Tauragės r. 1:49
Muzikantas (bandonija) Vitas Ilekis
Kauno Maironio universitetinė gimnazija
Mokytoja Aušra Paliukaitienė
12. „Maistriuko polka“, Švenčionių r. 1:23
Muzikantė (cimbolai) Dainė Stanislava Rumbutytė
Švenčionių kultūros centro Adutiškio skyrius
Mokytojas Stanislovas Rumbutis
13. Polka, Utenos r. 1:36
14. Valsas, Molėtų r. 1:58
Muzikantas (rusiška armonika, Peterburgo armonika) Deividas Pernavas
Utenos meno mokykla
Mokytoja Rima Garsonienė
15. „Senelio valsas“, Druskininkai 2:27
Muzikantas (armonika) Vidmantas Paleckis
Kauno „Vyturio“ gimnazija
Mokytojas Algirdas Kasperavičius
M grupė (mišraus amžiaus)
16. Daina ,,Ein dukrelė“, Plungės r. 1:50
Dainininkai Augustė Vaiva Klingerytė, Aušrinė Beržytė,
Jokūbas Beržinis
Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“
Mokytoja Rita Macijauskienė
17. Daina „O jo jo joj strazdas dejava“, Akmenės r. 1:07
Dainininkai Adrijus Alminas, Viktorija Ramonaitė,
Paulina Šatkauskaitė
Plungės r. Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Platelių filialas
Mokytojai Aliona Alminienė, Aivaras Alminas
18. „Motužės polkutė“, Kretingos r. 1:57
Instrumentinė grupė: Adelė Vozgirdaitė, Simonas Skliarovas,
Leonardas Vaišys, Vilius Vozgirdas, Domas Černauskas
Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“
Mokytojas Alvydas Vozgirdas

2021 m. konkursas skirtas archeomitologės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti

Marija Alseikaitė-Gimbutienė (1921–1994) – viena žymiausių lietuvių kilmės pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologė.
Gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, lietuvių inteligentų šeimoje. Tėvai aktyviai domėjosi lietuvių tautosaka ir menais – tai paliko ryškų pėdsaką jos atmintyje.

M. Gimbutienės darbai žinomi ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai išskirtinė asmenybė ir plataus akiračio archeologijos, religijotyros, etnologijos, kalbotyros bei menotyros tyrėja. Jos vardas ir idėjos nepraranda aktualumo įvairių sričių mokslo darbuose, visuomenės diskusijose. M. Gimbutienės indėlis į archeologijos, kalbotyros ir kultūros tyrimus solidus – mokslininkė parašė 23 monografijas, savo mokslinius atradimus publikavo 300 mokslo straipsnių. Lietuvių kalba išleistos jos knygos: „Senoji Europa“, „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, „Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“, „Laimos palytėta“.

M. Gimbutienė padėjo pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos sampratai. Ji ne tik aprašo praeities radinius, kaip yra pratę daryti archeologai, bet ir, pasitelkusi tautosakos, mitologijos duomenis, mėgina perskaityti jų simbolines reikšmes, atskleisti pasaulėžiūrinį, religinį turinį. Taip M. Gimbutienė pradeda naują mokslo sritį, kurią pavadina archeomitologija, ir atveria savitą civilizaciją, gyvavusią Europoje 7000–3500 m. prieš mūsų erą. Profesorė atrastą civilizaciją pavadina Senąja Europa, arba Deivės civilizacija. Pasak jos, Deivė ir yra motina Gamta, Žemė: ji teikia gyvybę, ją palaiko ir galiausiai susigrąžina į save. Ši civilizacija esą buvusi taikos ir žmonių Aukso amžius.

Savąjį sudėtingą mokslininkės kelią M. Gimbutienė pradėjo keliaudama per Lietuvos kaimus, rinkdama tautosaką (užrašė apie 5 tūkst. dainų) ir ją pažindama. Profesorė nesiūlė atgaivinti senų laikų, bet patarė juos studijuoti ir visa, kas geriausia, perimti: „Mums reikia ryšio su žeme, augalais ir gyvūnais, o tai ir yra Senosios Europos kultūra“.

M. Gimbutienė Vilnių vadino svarbiausiu savo gyvenimo miestu. Pasak jos, patys brangiausi metai prabėgo tarp barokinių Vilniaus bažnyčių, Vilniaus priemiesčių gamtos apsuptyje, namuose Vilniuje, kur nuolat dainuotos lietuviškos dainos. Todėl ir laureatų koncertas vyko šiame mieste.

Kompaktinėje plokštelėje išgirsite 2021 m. konkurso „Tramtatulis“ laureatų koncerto, vykusio Bernardinų sode, Vilniuje, įrašus. Skirtingų Lietuvos regionų įvairių žanrų lietuvių liaudies dainas, pasakas, sakmes, pasakojimus, tradicinės instrumentinės muzikos kūrinius atlieka vaikai ir jaunuoliai nuo 4 iki 19 metų.

Lithuanian Children and Youth Folklore Contest

This CD consists of the recordings from the concert of the winners of the Lithuanian children and youth contest TRAMTATULIS 2021 for performing folklore, which took place in the Bernardine Garden, Vilnius. Lithuanian folk songs of various genres, fairy tales, legends, stories and traditional instrumental music pieces from different regions of Lithuania and are performed by children and youth from 4 to 19 years of age.

Parengta 2021 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro garso įrašų studijoje

© Jūratė Šemetaitė, 2021
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021

Apie konkursą ir laureatų garso įrašai:
lnkc.lt/tramtatulis

Skiriama Ramučiui Balčiūnui… už delikačią, bet kuklią, estradinę kultūrą

Sudarytojas Gerimantas Statinis
Redaktorė Margarita Dautartienė

Leidinyje panaudotos valstybinio pučiamųjų intrumentų orkestro „Trimitas“, Ramučio Balčiūno šeimos, Sigito Šimkaus, Gerimanto Statinio archyvų nuotraukos.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021. – 247 p.

ISBN 978-609-8166-17-0

Turinys

Įžanga / 6
1. Ramučio Balčiūno kūrybinė autobiografija / 6
I. VAIKYSTĖ, MOKSLAI / 12
2. Vaikystėje lyg sapne / 12
3. Tūkstančių širdžių sutartinė / 19
4. Romo Barvainio prisiminimai / 20
5. Konstantino Romualdo Dobrovolskio prisiminimai / 24
II. JAUNYSTĖS SPARNAI / 28
6. Nerami Ramučio jaunystė / 28
7. Festivalio laureatai / 34
8. Vaclovo Juodpusio prisiminimai /34
9. Arkadijaus Kogano prisiminimai / 36
10. Meniniai ir kūrybiniai ieškojimai / 38
11. Vyriausiojo sūnaus Liutauro Balčiūno prisiminimai / 43
III. MOKYTOJAI, STUDIJOS / 63
12. Asmenybė, lėmusi mano gyvenimą / 63
13. Mokytojus prisimenant /67
14. Prof. Virgilijaus Noreikos prisiminimai / 68
15. Studijų metai / 69
16. Vietoje pusryčių / 76
17. Sigutės Stankevičiūtės prisiminimai / 82
18. Liongino Šepečio prisiminimai /85
IV.„TRIMITO“ EPOPĖJA / 88
19. Ką skelbia variniai trimitai / 88
20. „Trimitui“ – 35 / 89
21. Ferdinando Kauzono prisiminimai / 91
22. Žymusis garažas / 92
23. Vytauto Skripkausko prisiminimai / 100
24. Be dūdų negyvensi / 103
25. Dirigento Romo Balčiūno diena / 105
26. Ugniaus Vaiginio prisiminimai / 108
27. Viduriniojo sūnaus Lino Balčiūno prisiminimai / 114
28. Nė viena dūda pati nedainuoja / 116
29. Maestro Ramučio Balčiūno energijos ir žvalumo receptas / 118
30. Maestro credo – improvizacija / 120
31. Prisikėlęs tarsi feniksas / 121
32. Algimanto Raudonikio prisiminimai / 124
33. Vakaro autografas / 126
34. Maršų karalius sugrįžo į Ylakius / 132
35. Virginijos Žitkuvienės prisiminimai / 134
36. Naujas žėrintis „Trimito“ puslapis / 135
37. Keturiasdešimties metų kelias / 137
V. ŽVILGSNIS IŠ ARČIAU / 140
39. Viktoro Gerulaičio prisiminimai / 140
40. Legendos / 141
41. Kelionių nuotykiai ir kitos improvizacijos / 147
42. Penktadienio žemaitis / 153
43. „Trimito“ garsai koridoje / 154
44. „Trimito“ jubiliejinis turas / 156
45. Pokštas Kremliuje, Maskvoje / 157
46. „Trimitui“ – 50! / 160
47. Pasaulinio garso orkestras „Trimitas“ grojo Skuodo gatvėse / 164
48. Palangoje / 166
49. Vyriausybės meno premija / 169
50. Skuode vėl koncertavo garsusis „Trimitas“ / 171
51. Užrašai likimų lentoje / 172
52. „Trimitas“ grįžo su apdovanojimais / 173
53. „Trimitas“ Lietuvos dūdų revoliucijos pradininkas / 174
54. Jauniausiojo sūnaus Mindaugo Balčiūno prisiminimai / 177
55. Sibiras / 181
56. Orkestro senbuvių prisiminimai / 203
57. Kalba Vilnius – koncertuoja „Trimitas“ / 206
58. Prof. Algirdo Budrio prisiminimai / 207
59. „7 meno dienos“ – Nauja „Trimito“ programa / 209
60. Didysis dūdų revoliucionierius / 211
61. Muzikos riteris mirė scenoje / 214
62. „Trimito“ dirigentas R. Balčiūnas netausojo savo jėgų / 215
63. Viktoro Gerulaičio kalba prie kapo / 217
64. Pagarbos žodis dūdų riteriui / 218
65. Dirigentui Romui-Ramučiui Balčiūnui – 80 / 221
66. Egidijaus Taleikio prisiminimai / 223
67. Ramutis Balčiūnas: rimties ir žaismės derinių meistras / 229
EPILOGAS / 233
LITERATŪRA / 240

ĮŽANGA

Maestro

Mokytojau, ar meni –
Buvome visi jauni,
Mus vedei svajų takais,
Mokytojau mielas, kaip laikais?
[…]
Liksi visada, Maestro
Atminty ir širdyse!
Lai lydės garsus „Trimito“
Tavo uždegta šviesa!

Muzika Kazio Daugėlos
Žodžiai Dalios Marcišauskienės
2018 m.

Kam reikalingas orkestrui dirigentas, kam reikalingas vedlys kalnuose, kam reikalingas kapitonas laive? Ar tam, kad vėjas žinotų kur reikia pūsti į bures? Ar tam, jog kalnų takas nepasiklystų tyruose? Ar tam, kad muzikantai  pūsdami dūdas neuždustų, pamiršę kur ir kada reikia įkvėpti? Dirigentas arba yra, arba nėra jo. Arba jis įkvėpia muzikantus ir leidžia jiems kartu skristi, arba palieka juos ramybėje su savo Mūza. Dirigentas ne rodo jiems kada įkvėpti, tai jie žino patys, pirmiausia jis kuria muziką savo vaizduotėje ir tai perduoda atlikėjams. Profesionaliuose orkestruose paprastai būna geri muzikantai, sugebantys groti ir be dirigento, tereikia vienam, galbūt koncertmeisteriui, duoti pradžią ir ima sklisti muzika. Ji gali būti linksma, gal liūdna, priklausomai nuo to, kokia ji kompozitoriaus užrašyta. Kiekvienas muzikantas yra menininkas, kitaip tariant, pats sau Dievas, arba su savo Dievu. Todėl jis ir groja kaip jam liepia vidinis, širdies bei proto balsas. Tačiau juk kiekvienas žmogus yra skirtingas, pagal emocijas ir temperamentą, todėl stovintis prie pulto žmogus yra skirtas tam, kad viso orkestro narių širdys imtų plakti vienu ritmu, juos visus jungtų viena emocija – tuos, kurie turi jos per daug, sumažintų, o tie muzikantai, kuriems temperamento trūksta, pasitemptų ir visi viena minties galia išreikštų dirigento viziją. Filosofavimas čia perteklinis, tačiau palyginimui galiu pateikti pavyzdį su čiabuvių ilgąja kanoja, kurios gale sėdi būgną mušantis laivavedys. Smūgiai – tai ne tik sinchroninio mosto irklu pradžia, tas būgno dūžis yra dvasinio susitelkimo ir įkvėpimo garantas. Panašiai yra ir su dirigentu, vieni rodo rankomis, kiti visu kūnu, treti veido mimika, o ketvirti – visu savo vidumi, tarsi angelo sparnais, kviečiančiais skrydžiui.

Romas Balčiūnas buvo dirigentas, kurį galima būtų priskirti ketvirtai grupei, jo vidinė meninė vaizduotė buvo begalinė. Ne visada muzikantai suprasdavo tai, ko nori ar prašo dirigentas, todėl dažnai manydavo, kad jis hiperbolizuotai suvokia muziką. Maestro mokėjo pateikti palyginimus, kalambūrais, anekdotinėmis situacijomis, slengu ar net socialiniais pavyzdžiais. Todėl muzikantams tai atrodė originalu, linksma ir visas įdomiai nuskambėjusias R. Balčiūno frazes stengdavosi užrašyti natų segtuvų vidinėje pusėje. Juos tai linksmino ir repeticijoms teikė savito žavesio. Maestro tai žinojo ir nepyko, kartais pats liepdavo užrašyti jam patikusį sąmojį.  Štai buvęs „Trimito“ muzikantas R. Kapučinskas-Vabalėlis savo užrašuose apie R. Balčiūno mintis rašė: „Čia sudėtos XX a. pabaigos vieno genialaus ir nepakartojamo žmogaus dirigento, žmogaus – orkestro mintys, posakiai, išsireiškimai ir momentiniai proveržiai. Knyga [ši knyga dar nepasirodė – G. S.] bus skirta ne bet kam, o tam, kas myli muziką, kas gali ir nori išsivaduoti iš „narvo komplekso“. Jeigu skaitytume tas „auksines mintis“ ištisai, gal ir neatrodytų kažkas sensacinga ar itin originalu. Galbūt nepažinojusiam R. Balčiūno žmogui, nemačiusiam  orkestro „Trimito“ repeticijų su juo priešakyje, tai būtų visiškai neįdomu. Panašiai yra su  šventraščiais, kur po trumpo aprašymo, reikalingas dešimteriopai ilgesnis paaiškinimas, tik tuomet gali suprasti tų trumpų frazių prasmę, todėl ištisai publikuoti „auksines mintis“ nesiryžau. Tegu jos tebesipuikuoja ant orkestro „Trimitas“ muzikantų segtuvų.

Vis dėlto peržiūrėjus visas Ramučio Balčiūno „auksines mintis“ susidaro dvilypė išvada: Maestro buvo Mūzos įkvėptas, „pateptas“, žmogus, nuo jos nuotaikos priklausė meninė orkestro pusė, tačiau R. Balčiūnas tą Mūzą sugebėdavo suvaldyti tuomet, kai reikėdavo. Nors buvo gimęs Žemaitijoje, žemaitiško kraujo neturėjo, nes abu tėvai buvo aukštaičiai, tačiau žemaitiškai mokėjo. Beje, prie orkestro tarmiškai nekalbėjo.

Kodėl vieni įvykiai išlieka atmintyje ilgai, o kitų tarsi nebuvo? Vienus malonu prisiminti, o kiti neverti pastangų atsikvėpti ir nupūsti dulkes nuo jų… Kartais imi galvoti, kokia mūsų dalia šiame gyvenime, dorai nugyventi, dorai išauklėti savo vaikus, išsaugoti jų atmintyje pasakojimus apie  senelius, kurių jie nepažinojo..? Turbūt svarbiausia nuveikti kažką prasmingo, gražaus, kilnaus, tai, kas turi išliekamąją vertę.

Žmogaus gyvenimas – tarsi brydė tautos istorijoje, vieni ją palieka ryškią ir matomą, kaip pavyzdį, kaip kelrodę žvaigždę. Kiti, vos įmynę pėdą, nepalieka jokio ženklo, nes laiko vėjas tuoj pat užpusto juos ir kol dar matai judantį siluetą, gali pasakyti, kad jis ėjo, tačiau vos už kopos pastarasis pasislepia, pėdos jau būna užlygintos. Tuomet imi spėlioti, ar ėjo čia kas nors? Ar tik pasivaideno rūke galbūt?

Kai kasdien susitinki žmogų, bendrauji ar dirbi su juo, ima atrodyti, kad taip ir turi būti. Niekuo jis neypatingas, o kartais netgi ir pabosta jo itin dideli reikalavimai. Sakoma, kad perfekcionizmas – tai liguistas ar siektinas žmogaus polinkis viską padaryti tobulai, tačiau skirtingai visi reaguojame į šį posakį. Vieni atsipalaiduojame, supratę, kad nėra prasmės siekti to, ko nėra, o kiti priimame tai kaip iššūkį, progreso variklį. Didieji išradimai, meno šedevrai yra pirmiausia idėja, o genialios idėjos iš pradžių būna ignoruojamos, nes jos ne standartinės ir prieštarauja įprastoms tiesoms bei taisyklėms. Ramutis Balčiūnas turėjo perfekcionizmo bruožų, tačiau nebuvo jų vergas, jį vedė kūrybinė Mūza – idėja, o mes, muzikantai, dažnai nebuvome pasiruošę ją priimti. Todėl kai netenki žmogaus, imi suprasti, kad praradome didelį talentą, kuris galėtų būti įvardytas kaip Didysis dūdų revoliucionierius, palikęs  Lietuvos pučiamųjų kultūroje ryškų pėdsaką.

Repeticijų pradžioje Romas Balčiūnas skirdavo daug dėmesio derinimui, garso intonacijai ir ypač reiklus buvo dinamikai, akcentams, garso artikuliavimui, įvairiems štrichams. Romas turėjo absoliučią muzikinę klausą, jis buvo muzikantas iš didžiosios raidės. Jo muzikinis pasaulis buvo ypač spalvingas  – jautė kiekvieną muzikinį atspalvį, mokėjo juos per orkestrą pateikti klausytojui. Rodės, jeigu pagal Maestro vaizdinius režisierius  A. Hičkokas sukurtų filmą, jis būtų vertas  fantasmagorijos apibrėžimo. Gal muzikantai nebuvo tokie jautrūs R. Balčiūno įtaigai, kitaip orkestras būtų buvęs neįkainojamas, tarsi kokia siurrealistinė S. Dali drobė. Kartais atrodydavo tarsi Maestro galvoje kunkuliuotų vulkanas – scenoje jis buvo labai emocingas, o gyvenime – atvirkščiai, kuklus ir santūrus, tačiau bendraujantis, neužsidaręs. Italų impresarijus Fulvijo Trifelli, kuris ilgą laiką orkestrą kviesdavo į San Remo festivalius, sakė: „Tokių orkestrų kaip „Trimitas“ yra tūkstančiai, tačiau, tokių dirigentų kaip Balčiūnas – vienetai, todėl jūs ir originalūs! Įdomūs ir patrauklūs. Balčiūnas priverčia jus gyventi muzika, jis neužkrečia, ne – ne tai norėjau pasakyti, nes tai ligos simptomai, o užveda ar užburia jus, kaip tas Ozo šalies burtininkas, ir „Trimitas“ tampa stebuklingu orkestru – jis žavi klausytojus, žiūrovus ir gatvės praeiviai nelieka abejingi jūsų muzikai, tai, ką jūs darote, yra nuostabu. Ir tai vyksta jūsų  R. Balčiūno dėka“. Maestro buvo paprastas ir nuoširdus, o kartu ir šmaikštus, tai atsispindi ir jo pasakymuose: „Mėlynasis Dunojus“ – pasaulinio masto „Sveika Marija“; „Ot pabandysim čia už jausmų paimt“…

Iš kur paveldėjo Ramutis šią muzikinę Dievo duotą dovaną? Greičiausiai iš savo motinos Angelės, kuri buvo kompozitoriaus Juozo Gruodžio mokinė, labai muzikali, kūrybinga ir veikli. Jos organizuojamos ir režisuojamos vietinės dainų šventės Žemaitijoje, į kurias buvo įtrauktas ir paauglys Ramutis su seserimi Danguole, išugdė ir didį dūdų orkestrų reformatoriaus talentą.

© Gerimantas Statinis, 2021
©  Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021

Žurnale skelbiami probleminiai mokslo populiarinimo straipsniai, pokalbiai, recenzuoti mokslo darbai, lauko tyrimų ir archyvų medžiagos, vertimai, taikomojo pobūdžio medžiagos.

Žurnalas leidžiamas nuo 1988 m. kas du mėnesius. Nuo 2019 m. 2-ojo numerio žurnalas – „Būdas“. Anksčiau – „Liaudies kultūra“ (1989–2019/1).

Vyriausioji redaktorė – Saulė Matulevičienė.

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2021.

ISSN 2669-0403

Temos

Šiuolaikinės lietuvių etninės kultūros būklė ir problemos;
Lietuvių archeologijos, etnologijos, mitologijos ir tautosakos, liaudies muzikos ir šokių, tautodailės tyrinėjimai;
Lietuvių etninės kultūros regioninės apraiškos bruožai;
Baltijos regiono tautų kultūra;
Pasaulio tautų kultūros;
Pasaulio kultūros teoretikų darbai.

Žurnalo steigėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių Dainų švenčių fondas.

Žurnalo tinklalapis ir archyvas nuo 1988 m. – Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje.

„Būdas“ Nr. 6, 2021 turinys:

Pokalbis prie Vilnelės. Kalbiname 80-metį mininčio Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovą Saulių LIAUSĄ | 1

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Austė NAKIENĖ. Išrašė raštelį kaip bitė korelį. Sveikiname profesorę Daivą RAČIŪNAITĘ-VYČINIENĘ! | 8

Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui – 8 0
Prie svarbiausių vertybių lopšio. Pokalbis su etninės kultūros puoselėtoja Vida ŠATKAUSKIENE | 10
Festivalyje „BALTICA“ – „Protėvių audos“. Vytauto DARAŠKEVIČIAUS nuotraukos | 22

Moksliniai tyrimai
Gaila KIRDIENĖ. Vieno tošies atviruko pėdsakais: lietuviai ir latviai tremtiniai Zavodovkos apylinkėse, Krasnojarsko krašte. I d. | 24

Pažintys
Lietuviškų žodžių viltis. Pokalbis su vienu iš žurnalo redaktorių Liudviku GIEDRAIČIU | 37
Puvočių ir Merkio išsupta. Pokalbis su etnologe Nijole MARCINKEVIČIENĖ | 53

Skaitymai
Ananda K. KŪMARASVAMIS. Pirmykštė mąstysena | 70

Tautodailė
Asta VALIUKEVIČIENĖ. Kelios mintys apie tautodailę ir jos dabartį | 79

Atmintis
Gražina MARTINAITIENĖ. Kai sirpo vyšnios Suvalkijoj… I d. | 83

Stovyklos
Arijana KOTOVA. Su laisvės kovotojais rankom susikibus | 92

„Būdas“ Nr. 5, 2021 turinys:

Kintanti Europa: Marijos Gimbutienės priešistorės modeliai.
Pasivaikščiojimas su archeologe po parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“ | 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Perkūno raugas | 15
Rimvydas LAUŽIKAS. Cepelinai ar zrazai? Gastronominio tapatumo grupės
Lietuvoje 2020-aisiais | 24

Atmintis
Jūratė GUDAITĖ. Dar nematyti senosios Lietuvos vaizdai | 35
Aistė PETRAUSKIENĖ. Partizaninis karas XXI amžiaus žmogaus akimis | 48
Valdas STRIUŽAS. Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapai | 50

Skaitymai
Tomas SINGERIS, Ketrin KAPLINSKI. Kultūrinis kompleksas | 69

Atmintis
Lina LEPARSKIENĖ. Piligrimystė į Rodūnę.
Apie išnykusį litvakų pasaulį ir geraširdį išminčių Chafecą Chaimą. Pokalbis su jidiš paveldo tyrinėtoju Dovydu KACU. | 74

Festivaliai
Dainius RAZAUSKAS Ra(u)gutis „Juodaragyje XXI“ | 90
Simonas RUPŠYS. „Mėnuo Juodaragis XXI“ | 93

„Būdas“ Nr. 4, 2021 turinys:

Tapatybė be įvaizdžio. Pokalbis su kultūros istorike, menotyrininke Margarita MATULYTE apie parodą “Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė… Čiabuvių pasakojimai”| 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Žmogaus sutvėrimas | 12

Baltai
Simkalos skydas. Pokalbis su Žiemių prado „Simkalos“ asociacijos vadovu Andriumi BITAIČIU apie Žiemgalos istoriją ir jos tyrimus | 25

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Lina LEPARSKIENĖ, Arturas VALIAUGA. „Kopiame į aukštą kalną, į Marijos pilį“. Krekenavos Žolinės atlaidai | 37

Skaitymai
Eglė BEINORIENĖ. Elenytė ir jos upės: psichoanalitinis žvilgsnis į pasaką | 45

Pažintys
Arklys duonpelnys. Pokalbis su Arklio muziejaus šeimininkais Mindaugu KARČEMARSKU ir Egidijumi MUSTEIKIU | 61

Atmintis
Apolonija ZIMKUVIENĖ. Iš Arklio muziejaus istorijos. 2 d. | 71

Knygos
Marijus ŠIDLAUSKAS. Ne tik publicistikos istorijai. Apie knygą “Ko mums šiandien trūksta? Povilo Višinskio publicistika” | 79

Festivaliai
Laima PURLIENĖ. Apie pescyvalį „Čiulba ulba“ Marcinkonysna | 85

„Būdas“ Nr. 3, 2021 turinys:

Vytautui Mačerniui – 100
Viktorija DAUJOTYTĖ. Vytauto Mačernio „Vizijos“: krašto ir sielos vaizdai | 1

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Filomena KAVOLIŪTĖ. Krašto gamta Lietuvos vietovių varduose | 8

Moksliniai tyrimai
Jolanta ZABULYTĖ. Kalvio portretas tradicinėje kultūroje | 17

Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250
Rasa ŽUMBAKIENĖ. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“. Atminimo ženklai | 27

Moksliniai tyrimai
Rimvydas LAUŽIKAS. Lietuvos obelų mikroistorijos | 40

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
,,Su daliu ir grybauc gerai…“. Pokalbis su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialiste etnokultūrininke Dalia Blažulionyte | 50

Skaitymai
Daizetsas Teitaras SUDZUKIS. Aukščiausias dvasinis idealas | 61

In memoriam
Dainius RAZAUSKAS. Galiausiai – nubusti. Andrių KONICKĮ išlydint | 64

Diskusijai
Dainius RAZAUSKAS. Asmenvardžių rašyba: „problema“, kurią laikas „išspręsti“. II dalis: orientalistika | 66

Lietuvos totorių kultūros metams
Lina LEPARSKIENĖ. Lietuvos totoriai. Totoriškumas šventose knygose ir avinėlio aukojime | 74

Atmintis
Eglė RAIŠIENĖ. Kupiškėniški rašymai | 83
Apolonija ZIMKUVIENĖ. Iš arklio muziejaus istorijos | 90

„Būdas“ Nr. 2, 2021 turinys:

„Man gražu, kaip jie gyvena“. Pokalbis su fotomenininku Arūnu BALTĖNU | 1

Moksliniai tyrimai
Dainius RAZAUSKAS. Sutvėrimas šalčiu | 13
Jolanta ZABULYTĖ. Kalvio portretas mitologijoje | 21
Daiva RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ. Ožys ir jo garsinė aplinka, III dalis: Pakeistas balsas ir „Oželio dainos“ | 32

Marijai Gimbutienei – 100
Viktorija DAUJOTYTĖ. Kad tęstųsi Marijos Gimbutienės skaitymai | 41

Moksliniai tyrimai
Metų šešėlyje. Vyresnio amžiaus žmonių (nu)vertinimas Lietuvoje. Pokalbis su sociologe Gražina RAPOLIENE | 44

Požiūris
Gražina KADŽYTĖ. Žmogaus pilnatvė tęsiasi nuo aušros iki saulėlydžio | 52

Moksliniai tyrimai
Modesta PAKALNYTĖ. Lietuvos parapijų špitolės ir špitolininkai katalikiškosios Apšvietos epochoje | 65

Pažintys
„Mylakit tik lietuvišku alum“. Pokalbis su aludariu Simonu GUTAUTU | 68

Požiūris
Dainius RAZAUSKAS. Asmenvardžių rašyba: „problema“, kurią laikas „išspręsti“. I dalis: lituanistika | 78

Išlydint
Marija ZAVJALOVA. Tamarą SUDNIK palydint (1939 01 17–2021 03 05) | 87

Žmonės pasakoja
,,Purpt iš sterblės ir bėgčiu tolyn kaip pamokinti“. Pasakoja Vanda EINORYTĖ-KUČINSKIENĖ | 89

„Būdas“ Nr. 1, 2021 turinys:

Marijai Gimbutienei – 100

Ingė LUKŠAITĖ. Ar pažįstame Mariją Gimbutienę? Kelias į tėvynę per tūkstantmečius | 1
Viktorija DAUJOTYTĖ. Marija Gimbutienė: istorija su heroje moterim | 6
Austė NAKIENĖ. Marijos Alseikaitės studijų metų darbai: Vilniaus krašto tautosakos rinkimas ir jos tyrimas | 10

Moksliniai tyrimai
Daiva RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ. Ožys ir jo garsinė aplinka, II dalis: Ožio ragas ir ožio koja | 17
Dainius RAZAUSKAS. Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: ČIUŽĖ, arba GUŽĖ | 23

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

Rūpinantis tautodailės gyvybingumu. Pokalbis su Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininku Jonu RUDZINSKU | 30

Tautodailė
Asta VALIUKEVIČIENĖ. 2021-ųjų metų tautodailės žvaigždės. Šešioliktoji konkursinė ,,Aukso vainiko“ paroda | 35
2020 metų Monikos Bičiūnienės premijos laureatai | 43
Plazdantys gandrų sparnai. Pokalbis su tautodailininku Raimondu ŠALAŠEVIČIUM | 46

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Skirmantė RAMOŠKAITĖ. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado naujienos | 52
„Kiek atmenu, vis zurzu dainas…“ Pokalbis su ilgamete Žiūrų etnografinio ansamblio vadove Marcele PAULAUSKIENE | 60

Atmintis
Iš Jono TRINKŪNO užrašų apie Ūlos kraštą | 70

Lietuvos totorių metams
Lina LEPARSKIENĖ. Lietuvos totoriai: nuo Butrimonių iki Subartonių | 79

Iš Gudijos
Marija VINIKAVA, Irina DYDIŠKO. Baltarusijos Panemunės regiono tradicinis kostiumas. Žiemos kolekcija | 89