Lietuvių liaudies lopšinės ir žaidinimai

Iš serijos „Gyvoji tradicija“

Sudarytoja Jūratė Šemetaitė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016.

Ši kompaktinė plokštelė skiriama visiems, kurie būna su mažais vaikučiais iki ketverių metukų.

Tiek lopšinės, tiek žaidinimai išsaugojo itin šiltą, nuoširdų santykį su vaikučiu. Jie nepraranda aktualumo ir šiandieną: padeda nuraminti, užmigdyti ar pralinksminti vaikelį, taip pat lavina kalbą, klausą, vaizduotę bei sukuria jaukią, žaismingą nuotaiką.

Dainuojant lopšines labiausiai išryškėja mamos ir vaikučio artumas. Garsažodžiai čiūčia liūlia, lylia lylia, a-a a-a, učia lylia sukuria gerumo ir ramybės jausmą. Įvairiose Lietuvos vietose paplitę skirtingi tekstų motyvai ir veikėjai: Žemaitijoje ir Šiaurės Aukštaitijoje vaikučius migdo, linguoja zuikelis; Šiaurės Žemaitijoje saldų miegelį neša pelelė, Suvalkijoje katytė migdo ir siuva marškinėlius, o kad mažylis greičiau užmigtų, čia jis kartais ir baubuku pagąsdinamas.

Kūrinėlius, kuriuos prigimtinėje aplinkoje mamos ir močiutės vadina mylavimais, katutėmis, ladutėmis, juokinimais, kykavimais, kėcavimais, jodinimais ir pan., kalbininkai įvardijo bendru terminu – žaidinimai. Tai yra nesudėtingos, trumpos dainelės, turinčios ir žaidimo bruožų, tačiau išsiskiria tuo, kad vaikas dar žaidžia ne savarankiškai, o yra žaidinamas vyresniųjų. Dainuodami arba sekdami trumpą tekstą, suaugusieji atlieka tam tikrus judesius: myluoja, supa, šokdina ant kelių, kutena, žaidžia su mažylio rankutėmis, pirštais ir pan. Visa tai skirta numaldyti vaiką, jį prajuokinti, sukelti giedrą nuotaiką. Vieni kūrinėliai yra dainuojami, kiti –pasakojami, treti – ir dainuojami, ir pasakojami.

Dažniausiai šiose dainelėse, kaip trumpose pasakėlėse, veikia paukšteliai – šarkelės, varnelės, gyvulėliai – katytės, pelytės, meškos, oželiai. Kartais ir patys mažieji tampa veikėjais: „joja ant žirgelių į turgelį barankėlių pirkti“, „grūda, verda košelę“, „kepa bandeles“ ir pan. Visa tai stengiamasi išsakyti vaikui suprantama kalba. Žaidinimuose atskleidžiamas pasaulis matomas tarsi vaiko akimis. Šios dainelės skirtos išmokyti kūdikį pačių paprasčiausių veiksmų, jomis palydimi pirmieji mažylio judesiai. Be to, itin svarbu, kad iš pažiūros vien žaismei skirti kūrinėliai, atlieka ir kūdikio fizinio ugdymo, kūnelį stiprinančios terapijos paskirtį – tai ir mankšta, ir masažas, ir veikliuosius žmogaus organizmo taškus aktyvuojantys veiksmai.

Vieni ar kiti žaidinimai taikomi ir pagal vaiko amžių.

Masažėlius jau galima daryti dviejų savaičių kūdikiams, sėdintiems mažyliams linksminti tinkamas „košelės virimas“– žaidimas su pirštukais, katutės ir ratavimai – plojimai su delnukais, jodinimai – jojimą imituojantys šokdinimai ant suaugusiojo kelių. Metukų ir vyresniems vaikučiams skiriami sudėtingesni žaidinimai.

Kai kurių žaidinimų judesius paaiškina patys dainininkai, o kitų aprašymus pateikiame.

The CD contains records of Lithuanian traditional lullabies and infant amusements, created by adults for the babies.

Lullabies are chiefly designed to soothe babies to sleep with the help of a gentle melody and certain verbal formula: a-a a-a”, “čiūčia liūlia”, “liūly liūly”, “učia lylia” etc. They are generally restricted to a narrow range of tunes and tend to imitate a rocking movement. Their verses are characterized

by different lyrical motives in different places of Lithuania: the baby is rocked by a small hare and a pussy cat in Žemaitija and North Lithuania; sweet sleep is brought by a little mouse in   North Žemaitija; the wishes that children shall grow tall, kind, quick are expressed in Aukštaitija and Dzūkija.

Infant amusements, as a special kind of nursery rhymes, are performed by singing or reciting short verses and are accompanied by a certain movement: rocking, stroking, massaging, tickling, bouncing on the leg or the knee, playing with hands, fingers. The verse of these pieces has elements of a very short tale. Infant amusements are intended to entertain the small ones to make them active, to develop their attention coordination, etc.

Lullabies and infant amusements are performed by participants of folklore ensembles, mothers, grandmothers and children.

Turinys

LOPŠINĖS / Lullabies

1. A-a a, pupyti Radviliškio r., Šeduva 1:12
2. A-a a-a pupą Panevėžio r., Skaistgiriai 0:37
3. Čiūčia liūlia, liūlia Radviliškio r., Šeduva 0:56
4. Liūlia liūlia mažų Anykščių r., Rubikiai 0:49
5. Jau sauluta vakaran Kupiškio r., Mutkūnai 1:20
6. Čiūčia liūlia auksa žiedų Biržų r., Savučių vienk. 1:20
7. Čiūčia liūlia liūlia Radviliškio r., Šeduva 0:35
8. A-a a, dukrytė Radviliškio r., Šeduva 0:36
9. Užmik užmik, mažyte Kalvarijos sav., Skersabaliai 0:36
10. Lūlia, vaikeli mano, liūlia Vilkaviškio r., Pilviškiai 1:01
11. Čiūčia liūlia, pupa Jurbarko r., Vadžgirys 0:32
12. Čiūčia liūlia šitą Vilkaviškio r., Gižų Rūda 0:30
13. M-m apapa Šilalės r., Teneriai 0:26
14. Čiūčiu liūliu mažuliuks Šiaulių r., Vilkdaržė 0:52
15. A-a apapa Šilutės r., Grabupiai 0:35
16. Čiučiu lieli, pajaudieli Skuodo r., Petraičių vienk. 0:21
17. Pelel’ pelel’, nešk mygeli Skuodo r., Lenkimai 1:04
18. Čiučia liulia maža vaika Telšių r., Pakregždutis 0:45
19. Liūliai liūliai lyliuka Kelmės r., Daujočiai 1:02
20. Peleli peleli, nešk saldi mygeli Kretingos r., Kiaupiškis 0:57
21. A-a a-a dukrełį Varėnos r., Mardasavas 0:52
22. Ūcia lylia tu, mažaja Ignalinos r., Kuksai 1:02
23. Učia učia mažų Ignalinos r., Gaureliai 0:33
24. Liūly liūly, mažuteli Švenčionių r., Guntauninkai 0:26
25. Atłėkė busiłėlis pamatiau Šalčininkų r., Dieveniškės 1:22
26. A-a a-a liūli Gervėčių kr., Rimdžiūnai 0:39

ŽAIDINIMAI / Infant amusements*

27. Šinku šinku bačkų Radviliškio r., Šeduva 0:43
28. Aisim į miesto Radviliškio r., Šeduva 0:56
29. Jaut’s dvylis katarylis Radviliškio r., Šeduva 0:47
30. Dzyru dzyru Radviliškio r., Šeduva 0:10
31. Zyru zyru bumbų Biržų r., Ryliškiai 0:28
32. Džyru vyru, duok pipirų Šakių r., Griškabūdis 0:15
33. Varnełė Šalčininkų r., Mištūnai 0:13
34. Žili žili pjausiu Skuodo r., Gedrimai 0:26
35. Meška ein par kėmėnus Skuodo r., Gedrimai 0:12
36. Lekia kiškis per kopūstus Ukmergės r., Virkščiai 0:13
37. Krepštu krepštu krepštu Marijampolės sav., Tursučiai 0:43
38. Vire vire košį Panevėžio r., Žiliškiai 0:24
39. Grūdu grūdu grūdzelėlį Šalčininkų r., Mištūnai 0:15
40. Grūdu grūdu čiulkinuką Vilkaviškio r., Gižų Rūda 0:23
41. Pelelė pelelė vėrė kuošelė Klaipėdos r., Žemguliai 0:22
42. Gydu gydu katį Joniškio r., Darginiai 0:14
43. Ladu ladu ladutis Radviliškio r., Šeduva 0:21
44. Kepu kepu kepalelius Joniškio r., Gaižaičiai 0:28
45. Gydu gydu kateles Vilkaviškio r., Gižų Rūda 0:29
46. Ploju ploju kaciutį Šalčininkų r., Mištūnai 0:12
47. Ratou ratou ratelius Palanga 0:22
48. Ratu ratu ratuškeli Skuodo r., Ylakiai 0:11
49. Kyku kyku Dominykų Radviliškio r., Pakalniškiai 0:28
50. Kėku kėku kėku Širvintų r., Kiaukliai 0:29
51. Taip joj ponai Joniškio r., Kriukai 0:34
52. Kicu kicu bė bė Širvintų r., Kiaukliai 0:43
53. Kėku kėku Gervėčių kr., Rimdžiūnai 0:24
54. Joja joja dziedas Šalčininkų r., Mištūnai 0:30
55. Dzig dzig dzig ponai Prienų r., Veiveriai 0:16
56. Joja Jonas į turgelį Marijampolės sav., Kreivukė 0:14
57. Kuriu kuriu pečiuką Prienų r., Veiveriai 0:20
58. Juoju juoju par pupeinas Klaipėdos r., Žemguliai 0:20
59. Juosu juosu i turgeli Klaipėdos r., Balsėnai 0:20
60. Upa upa ką čia supa Joniškio r., Kepaliai 0:32
61. Bėgs oželis vandenėlio Šalčininkų r., Mištūnai 0:34
62. Spanguol vanguol Skuodo r., Geidučiai 0:12
63. Kėku kėku kėku Varėnos r., Girežeris 0:13
64. Stumk, trauk, nepargriauk Radviliškio r., Šeduva 0:16
65. Tyku tyku tyku tyku Radviliškio r., Šeduva 1:00
66. Milu milu spust Radviliškio r., Šeduva 0:36
67. Mylu mylu mylu Varėnos r., Puvočiai 0:38
68. Mylu mylu spust spust spust Kretingos r., Vaineikiai 0:17
69. Kaciūte, ladūte, kur buvai? Lazdijų r., Kapčiamiestis 0:20
70. Katinyte, kur buvai? Prienų r., Veiveriai 0:27
* Kaip žaisti žaidinimus paaiškinta įžangėlėje.

ĮDAINAVO /  Performers

Rytis Ambrazevičius (50, 52) , Laima Aukštuolienė (6) ,
Džeralda Chmieliauskienė (37) , Laura Babijonienė (4, 42, 51, 60) ,
Emilija Brajinskienė (3, 8, 27–30, 65, 66) ,
Janina Bukontaitė (13–15, 17–20, 41, 58, 59) ,
Paulius Jasiūnas (64) , Pelagija Gailiūnienė (35) ,
Julijona Gramalienė (16) , Jūratė Jasulevičiūtė (10) ,
Jadvyga Kaupienė (47) , Dominyka Kriščiūnaitė (44) ,
Raminta Kriščiūnaitė (57) , Paulina Laučinskienė (33, 46, 61) ,
Rūta Lukoševičiūtė (9, 11, 12, 32, 40, 45, 55, 56, 70) ,
Julija Miliukienė (69) , Vytautas Musteikis (31, 54) ,
Dalius Skamarakas (63) , Alfonsa Skubrienė (49) ,
Loreta Sungailienė (62) , Artūras Šatkauskas (68 ),
Julija Šatkauskaitė (7, 43) , Jūratė Šemetaitė (23, 25, 36, 67) ,
Irena Tarvydienė (48) , Zita Tautvydienė (34) , Lina Totorytė (5) ,
Adelė Verseckienė (39) , Dalia Vaicenavičienė (21, 22, 24, 26, 53) ,
Lina Vilienė (1, 2, 38)

Lūpinės armonikėlės melodijos

Iš serijos „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“

Sudarytojas Arūnas Lunys
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016.

Lietuvoje šalia styginių, pučiamųjų, dumplinių muzikos instrumentų buvo ir yra populiari lūpinė armonikėlė.

1821 m. muzikos instrumentų meistras Christianas Friedrichas Ludwigas Buschmannas (Vokietija) pagamino lūpinę armonikėlę. Toliau ją tobulino vokiečių meistrai Christianas Messneris, Matthias Hohneris, išplėtoję šių instrumentų pramoninę gamybą. Per Klaipėdos, Rygos, Liepojos uostus lūpinė armonikėlė pasiekė ir Lietuvą – čia visuose regionuose ja griežė suaugusieji ir vaikai.

Lūpinė armonikėlė – diatoninis muzikos instrumentas, turintis viename kanale du liežuvėlius: pučiant išgaunamas pagrindinis balsas, traukiant orą – šalia esantis. Armonikėlės gali būti vienpusės, pučiamos iš vieno galo (C, G ir kitos tonacijos), ir dvipusės (iš vieno galo C, iš kito G arba iš vieno galo G, iš kito D).

Šis lengvas, kišenėje telpantis, nesunkiai išmokstamas groti instrumentas mėgstamas muzikantų. Ne vienas piemenukas, ganydamas gyvulius, mokydavosi ir išmokdavo juo groti. Daugelio kaimo muzikantų liudijimu, lūpinė armonikėlė buvo jų pirmasis muzikos instrumentas.

Lūpine armonikėle grojamos polkų, valsų, maršų, fokstrotų, tradicinių šokių ir dainų melodijos. Galima groti „pliką“ melodiją arba liežuviu dengiant šalia žemiau esančius kanalus bosuoti, t. y. šalia pagrindinės melodijos groti boso partiją. Lūpine armonikėle dažniausiai grodavo solo, tačiau pasitaikydavo ir derinių: lamzdelis ir armonikėlė, smuikas, lamzdelis ir armonikėlė ir pan.

Dėkojame Vytautui Bimbirui, Broniui Žvirbliui, Povilui Alvitui, Romui Masteikai ir Stasiui Mickui už lūpinės armonikėlės populiarinimą ir sklaidą. Tikimės, kad jaunoji karta, pasiklausiusi Jūsų atliekamų melodijų, tęs lūpinės armonikėlės grojimo tradicijas.

Arūnas Lunys

Turinys

1. Piemenėlio polka
2.  Valsas
3. Piemenėlio polka
4. Pupų dėdės polka
5. Valsas „Dievuliau mano“
6. Polka „Jūs mergytės ir berniukai“
7. Polka
8. Padespanas
9. Fokstrotas „Jos akutės“
10. Gyvataras
11. Daina „Tik vieną kartą“
12. Valsas „Juzuk, pagrok man valsą“
13. Karvutės polka
14. Daina „Girgžda svirtys“
15. Šokis „Gričenikė“
16. Liaudiškas valsas
17. Šokis „Ant kalno karklai siūbavo“
18. Maršas „Du broliukai, kunigai“
19. Daina „Giedrą dienelę paukšteliai čiulbėjo“
20. Valsas „Į Vilnių, į Vilnių“
21. Daina „Oi neverk, motušėle“
22. Kaimiška polkutė
23. Polkutė „Džiaugės Petras ir Petrienė“
24. Daina „Cykum, cykum, muzikos nėra“
25. Šokis „Bitute, pilkoji“

Vytautas Bimbiras, g. 1923 m., Šetekšnų k., Rokiškio r. (1)

Bronius Žvirblis, g. 1928 m., Kamajai, Rokiškio r. (2, 3)

Povilas Alvitas, g. 1938 m., Subačius, Kupiškio r. (4–6)

Romas Masteika, g. 1940 m., Jurbarkas (7–12)

Stasys Mickus, g. 1932 m., Vilnius (13–25)

Parengta 2016 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų sudijoje

© Arūnas Lunys, 2016

© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016

Dūdmaišio melodijos

Serija „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“

Sudarytojas Arūnas Lunys
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė
Parengta 2016 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų sudijoje

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016. – 1 CD.

Kompaktinėje plokštelėje „Tir lir dūda dūda“ pristatomi dūdmaišiu atliekami kūriniai: archyviniai įrašai, šių dienų dūdmaišininkų grojamos tradicinės šokių, dainų melodijos, dūdmaišiu bei kitais netradiciniais muzikos instrumentais atliekamos folkloro, postfolkloro, džiazo melodijos.
Leidinyja panaudota Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto medžiaga: „Suvalkijos dainos ir muzika“ – Piemenukų melodija (2), dūdmaišininkas Jurgis Gudynas (Marijampolės apsk.); „Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909) – Dainos melodija (3), Juozas Voldemaras (Tverečiaus apyl.), dainos „Kukavo gegulė“ melodija (3), Juozas Voldemaras (dūdmaišis) ir Feliksas Krasauskas (smuikas) (Tverečiaus apyl.); „Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos (1908–1942)“ – Kalėdinė giesmė (4), Juozas Voldemaras (Tverečiaus apyl.). Taip pat panaudoti Artūro Sinkevičiaus asmeniniai, grupės DONIS kompaktinės plokštelės „Kas tave šaukia“, Sirmanto Sakalausko jubiliejinio koncerto kompaktinės plokštelės ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašai.

Arūnas Lunys

Dūdmaišis – vienas populiariausių istorinių laikų muzikos instrumentų. Manoma, kad dūdmaišis iš Azijos į Europą atkeliavo maždaug prieš du tūkstančius metų. XIV–XVII a. juo grota karalių dvaruose ir miestuose, jis įėjo į ansamblių bei orkestrų sudėtį. Vėliau dūdmaišio populiarumas ėmė sparčiai mažėti ir XIX a. daugelyje Europos šalių jis – jau tik liaudies instrumentas.
Lietuvoje dūdmaišio vardą pirmą kartą randame XVI a. istoriniuose šaltiniuose. 1590 m. jį mini Jonas Bretkūnas Biblijos vertime, vėliau – Matas Pretorijus, aprašydamas XVII a. Prūsijos lietuvių gyvenimo įdomybes. XIX a. viduryje Liudvikas Adomas Jucevičius rašo, kad šventinėmis dienomis Švenčionių, Ašmenos apskrityse ir Gardino gubernijoje dūdmaišiu grojama smuklėse, o jo garsas primenąs linksmai nusiteikusios meškos maurojimą; Antanas Juška, apibūdindamas XIX a. antros pusės Veliuonos apylinkių vestuvių papročius, dažniausiai mini grojus dūdomis ir smuikais. Taigi tuo metu dūdmaišis žinotas didžiojoje Lietuvos dalyje.
XIX a. pab. – XX a. pr. dūdmaišiu grojama jau tik Rytų Lietuvoje. Pirmą kartą dūdmaišio konstrukciją aprašė Juozas Žiogas 1911 m. straipsnyje „Apie kulinę su ūku“. Jis nurodė, kad dūdmaišį sudaro kūlinė (maišas), pūtiklis, žaleika (melodinė birbynė) ir ūkas (burdoninis vamzdis). Šitokia dūda 1908 m. Eduardui Volteriui į fonografo volelius keletą dainų ir šokių melodijų įgrojo Juozas Voldemaras iš Dysnos k. (Tverečiaus prp.).
Dūdmaišis, kaip ir kiti liaudies instrumentai, turėjo daug vardų. Jis vadintas dūda, kūline dūda, kūline su ūku, Labanoro dūda, Vilniaus dūda, Alvito dūda. Pastarieji pavadinimai greičiausiai nurodo jo pagaminimo bei paplitimo vietoves.
Galima manyti, kad į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dūdmaišis pateko jau XIV–XV a. kartu su keliaujančiais muzikantais, meškininkais, aktoriais. Išpopuliarėjęs dvaruose ir miestuose, vėliau tapo vienu svarbiausių, o kai kur gal ir vieninteliu šokių liaudies muzikos instrumentu. Juo grota visas to meto repertuaras per vestuves, krikštynas ir kitas svarbias apeigas, bažnytines šventes. XVII a. antroje pusėje į liaudies kultūrą įsiliejęs ir kartu skambėjęs smuikas perėmė dūdmaišio melodijų stilistiką ir jį palengva išstūmė iš miestelių ir bažnytkaimių muzikavimo tradicijos. Anksčiausiai (galbūt jau XVIII a.) dūdmaišis išnyko Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje, kitur juo griežta iki XIX a. pabaigos. Praėjusio šimtmečio pradžioje dūdmaišis vis dar buvo aptinkamas Rytų Lietuvos giriose išsidėsčiusiose atkampiose vietovėse, juo dažniausiai grojo po kaimus keliaujantys elgetos.

Rūta Žarskienė

Turinys

1. Šokis „Duosiu Petrui pupų bliūdą“ (Ukmergės r.)
2. Piemenukų melodija (Marijampolės apsk.)
3. Dainos melodija (Tverečiaus apyl.)
4. Daina „Kukavo gegulė“ (Tverečiaus apyl.)
5. Kalėdinė giesmė (Tverečiaus apyl.)
6. Ratelis „Paduškėlė“ (Viduklė)
7. Senovinis valsas (Marijampolės apsk.)
8. Šokis „Lenkimų galiopas“ (Skuodo r.)
9. Šokis „Buvo dūda Vilniuj“ (Rokiškio r.)
10. Daina „Kregždutelė lakūnelė“ (Raseinių r.)
11. Daina „Jurgi, tėvas šaukia“ (Švenčionių r.)
12. Daina „Ar aš nesakiau“ (Šakių r.)
13. Daina „Kad sutemo, tai sutemo“ (Švenčionių r.)
14. Daina „Ten toli, pagiry“ (Adutiškis)
15. Ratelis „Vaikščioj povas po dvarą“ (Pagėgiai)
16. Valsas „Keturiažingsnis“ (Ignalinos r.)
17. Daina „Siratos giesmė“ (Vabalninkas)
18. Melodija dūdmaišiui, muz. Eugenijaus Čiplio
19. Daina „Tamsioji naktelė“ (Jurbarko r.)
20. Šokis „Kryžiokas“ (Rokiškio r.)
21. Daina „Augin tėvas du sūnelius“ (Raseinių r.)
22. Daina „Kelias kelalis“ (Švenčionių r.)
23. Daina „Kalė, kalė genelis“ (Varėnos r.)
24. Daina „Ūžia ąžuolėliai“ (Trakų r.)
25. „Dūda“, muz. Skirmanto Sasnausko, aranž. Vitos Rusaitytės
26. „Sūpuoklės“, muz. Skirmanto Sasnausko, aranž. Vitos Rusaitytės
27. Improvizacija dūdmaišiui

Jurgis Gudynas, Marijampolės apsk. (2)
Juozas Voldemaras, Tverečiaus apyl. (3, 4, 5)
Feliksas Krasauskas, Tverečiaus apyl. (4)
Vytautas Linkevičius, g. 1974 m., Vilnius (1, 6, 7, 8, 9)
Jonas Tumasonis Adominis, g. 1982 m., Zubelių k., Širvintų r. (10, 11)
Gvidas Kovėra, g. 1970 m., Kaunas (12, 13, 14)
Arūnas Lunys, g. 1961 m., Vilnius (15, 16, 17, 18)
Artūras Sinkevičius, g. 1980 m., Kaunas (19, 20, 21)
Dobilas Juška, g. 1958 m., Betygala (21)
Ignas Šatkauskas g. 1988 m., Vilnius (dūdmaišis), Adomas Gailius (džambė),
Inga Ulevičiūtė (cajonas) (22, 23)
Donatas Bielkauskas, g. 1977 m., Klaipėda (dūdmaišis), grupė „Donis“: Rasa Serra (vokalas),
Giedrius Balčiūnas (liutnia), Jevgenij Sege (akustinė gitara) (24)
Skirmantas Sasnauskas, g. 1961 m., Vilnius (dūdmaišis) (25, 26, 27),
Šiaulių miesto bigbendas ir kamerinis orkestras, dirigentas Jaroslavas Cechanovičius (25, 26)

© Arūnas Lunys
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras

Aukštaitijos cimbolų melodijos

Serija „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“

Sudarytojai Evaldas Vyčinas, Arūnas Lunys
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė
Parengta 2016 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų studijoje

Vilnius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016.

Turinys

1. Aukštaičių polka
2. Valsas „Sargyba“
3. Žemaitiška polka
4. Gimnazistų valsas
5. Senelių valsas
6. Senelių polka
7. Peterburgo valsas
8. Peterburgo polka
9. Valsas „Dobilas“
10. Polka „Žuvelė“
11. Padespanas
12. Krakoviakas
13. Šokis „Aleksandra“
14. Šokis „Nariečenka“
15. Šokis „Karobuška“
16. Šokis „Kačerga“
17. Šokis „Mėnesėlis“
18. Valsas „Berželis“
19. Maršas
20. Polka
21. Lenkų valsas (1)
22. Pasiutpolkė
23. Lenkų valsas (2)
24. Polka
25. Valsas
26. Polka
27. Polka „Usiausia“
28. Oberekas
29. Polka
30. Polka „Kochnuška“
31. Polka „Ištekės Marceliukė“
32. Polka „Zoska“
33. Polka

Aukštaitijos cimbolininkai:

1. Jonas Lechovickas, g. 1920 m., Kalviškių k., Tverečiaus apyl., Ignalinos r. (1–18)
2. Feliksas Lopinys, g. 1919 m. Lazdinių k., Adutiškio apyl., Švenčionių r. (19–24)
3. Vaclovas Kairys, g. 1909 m. Adutiškio mstl., Švenčionių r. (25–28)
4. Klemensas Pundys, g. 1912 m. Kalveliškių k., Tverečiaus apyl., Ignalinos r. (29–33)

Cimbolai (kaimo muzikantai sako cimbalai, balt. cymbaly, lenk. cymbalki, vok. hackbrett, ang. dulcimer, veng. cimbalom) – tai lentinė citra-chordofonas, trapecijos formos instrumentas, turintis 3–7 stygas vienam garsui išgauti ir apie 10–20 stygų eilių. Apačia daroma iš klevo ar eglės, viršus iš eglės, šonai iš klevo ar beržo. Turi du ar daugiau tiltelių. Mušami pagaliukais, kurie kartais aptraukiami guma ar oda, bet dažniausiai plikais pagaliukais, pagamintais iš klevo, beržo ar kito kieto medžio. Viršutinė ir apatinė lentelės paremiamos vidiniais tilteliais, kurie yra nematomi, bet labai svarbūs. Jie laiko visų stygų įtampą.

Aukštaitijoje cimbolai buvo ir yra paplitę Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Daugiausiai cimbolininkų yra Ignalinos ir Švenčionių rajonuose.

1972 m. Adutiškio kompleksinėje ekspedicijoje buvo užrašyti trys cimbolininkai: Klemensas Pundys (Tverečiaus apyl.), Vaclovas Kairys ir Feliksas Lopinys (Adutiškio apyl.). Jų pagroti ir vėliau užrašyto Jono Lechovicko (Tverečiaus apyl.) kūriniai (iš viso 64) yra šio rinkinio pagrindas. Čia skamba 33 kūriniai.

Cimbolininkų repertuaras susideda iš tradicinių šokių, polkų, valsų, maršų ir dainų melodijų. Tipiški šio krašto šokiai – „Mėnesėlis“, „Karobuška“, „Kačerga“, „Aleksandra“, „Nariečenka“, oberekas,  krakoviakas,  padespanas ir kiti.  Mėgstami cimbolininkų kūriniai – Peterburska polka ir Peterburskas valsas.

Cimbolais galima skambinti pagrindinę melodiją, antrinti, tiesiog pritarti dainininkams, kitiems muzikantams. Palyginus kitų muzikantų smuiku ar armonika pagriežtus tuos pačius kūrinius paaiškėjo, kad J. Lechovickas groja melodijos kontūrą, ne iki galo išgroja visą melodijos piešinį, bet palaiko pagrindinius atramos taškus. Vieni muzikantai stengiasi išgroti melodiją, kiti labiau akompanuoja. Ypač meistriškai tai daro K. Pundys – skambindamas šešioliktinėmis gaidomis dešine ranka groja melodiją, o kaire pritaria aukštesniais garsais per oktavą. Tokio akompanavimo galima rasti ir kitų Rytų Lietuvos cimbolininkų – V. Kairio, F. Lopinio bei epizodiškai J. Lechovicko kūriniuose. Tai yra Aukštaitijos cimbolininkų skambinimo cimbolais ypatybė.

Evaldas Vyčinas

© Evaldas Vyčinas, Arūnas Lunys, 2016
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016

Kūriniai kanklių ansambliams

Sudarytoja Lina Naikelienė
Koordinatorė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Redaktorė Renata Radavičiūtė

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016.

Turinys

1. M. Lapienė Sutartinė 1:40
2. S. Abromavičius „Šermukšnėlis“ 0:51
3. P. Puskunigis „Šocas“ 1:10
4. P. Puskunigis „Oi tu, ąžuolėli žaliasai“ 1:43
5. P. Puskunigis „Dirižablis“ 1:04
6. V. Naraškevičius Sutartinė „Trinku tilteliai“ 1:28
7. V. Naraškevičius Sutartinė „Perlutėli rytato“ 1:53
8, 9, 10. Juozas Tallat-Kelpša Trys lietuvių liaudies dainos 5:55
11. J. Pakalnis Šokis 2:11
12. J. Švedas „Svajonėlė“ 3:02
13. J. Švedas „Šią naktelę“ 2:12
14. A. Mikulskis „Skamba, skamba kankliai“ 2:26
15. A. Lapinskas „Po mano tėvo stiklo langeliu“ 3.35
16. L. Povilaitis „Untytė“ 2:53
17. L. Povilaitis „Subatos vakarėlį“ 2:21
18. Lietuvių liaudies daina „Aušta aušrelė“, aranž. A. Alšauskienė 2:43
19. M. K. Čiurlionis „Močiute, mano miela“, aranž. P. Stepulis 1:48
20. M. K. Čiurlionis „Vai lekia, lekia“, aranž. P. Stepulis 1:14
21. M. K. Čiurlionis „Išėjo mergelė“, aranž. P. Stepulis 1:33
22. V. Paketūras „Rytmečio varpeliai“ 2:31
23. J. Švedas Trys lietuvių liaudies dainos 2:30
24. J. Švedas „Linelį raunu ne viena“ 2:28
25. J. Švedas „Kaip gi gražus, gražus“ 3:42
26. V. Virbickas „Krinta rasa“ 2:41
27. A. Naruševičiūtė Pjesės lietuviškų šokių motyvais 2:35
28. A. Bražinskas „Vasaros aidai“ 3:23
29. V. Striaupaitė-Beinarienė „Kas tenai kalnelį“ 4:12
30. G. Svilainis „Tėvynei aukoju“ 5:38

Atlikėjai:

Lina Naikelienė (1–3);
Prienų rajono Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, vadovė Elena Sakavičiūtė-Pečiulaitienė (4, 5);
Jungtinis kanklių orkestras, meno vadovė ir dirigentė Lina Naikelienė (6–30):
I kanklės – Jolanta Babaliauskienė, Aistė Bružaitė, Lijana Venslovienė, Kristina Alejūnaitė, Gintarė Želvytė, Lina Žilinskaitė,
II kanklės – Jolita Matkienė, Ramunė Balčiūnaitė, Sonata Zavadskytė,
bosinės kanklės – Aušrelė Juškevičienė, Dainora Kinderienė, Eglė Alejūnaitė,
kontrabosinės kanklės – Dainius Petručionis;
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos merginų choras, vadovai Andrius Gilys (6, 7, 13, 18, 25, 30).

© Lina Naikelienė
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016

Sudarytojos Algytė Merkelienė, Jolanta Kisielytė-Sadauskienė
Garso režisieius Rimantas Motuejūnas
Redaktorė Skirmantė Ramoškaitė

Parengta 2016 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų studijoje

Vilnius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016. – 1 CD ir knygelė.

Skudučiai – lietuvių orkestrų muzikos pirmtakas

Skudučių melodijos – lauko, erdvės muzika, jos klausytis reikia iš tolo. Kaip teigė senoliai, gražiais vasaros vakarais skudučiai aidėdavę iš kaimo į kaimą – lyg koks muzikinis dialogas: vienur ragai pradėdavę, kitur skudučiai atsiliepdavę ir nubanguodavę miškais ir kloniais. Talentingų būta atlikėjų. Jie pūsdavę ne bet ką ir ne bet kaip, o tik tradicinius, savitus, iš senelių ir prosenelių paveldėtus kūrinius, būdingus tik tos rūšies instrumentams.
Štai paskudučiuokime autentiškąją „Untytę“. Ją nesunku atlikti, dėl savitumo šis kūrinėlis turėtų būti kiekvieno skudučių ansamblio repertuare. Sekundiniai sąskambiai, sinkopės, monotoniškai besikartojanti ritmika labai įdomiai, iš pirmo žvilgsnio – neįprastai, nuteikia. „Untytė“ yra tartum skudutininkų himnas, ėjęs iš kartos į kartą, todėl būtų teisinga šiuo kūriniu pradėti kiekvieną skudutininkų pasirodymą.
Šiandien visiems muzikos mėgėjams pravartu žinoti, kad skudučiai, senojo etnoso žanras, išliko ir buvo plėtojamas pirmiausia vyresnės kartos šviesuolių. Jie – kanauninkas ir folklorininkas Adolfas Sabaliauskas, tautosakininkas, pedagogas Stasys Paliulis, abu užrašę senosios muzikos pavyzdžių, mokytojai Jonas Švedas, Domas Andrulis, Vytautas Pečiūra, Albinas Liepus, Ipolitas Cieška ir kiti, dar XX a. pradžioje steigę pirmuosiuos moksleivių skudutininkų ratelius, kūrę naujus kūrinėlius, prikėlę skudučius naujam gyvenimui. Taigi skudučiai tapo populiarūs jaunimo, ypač skautų, bendruomenėje.
Nacionalinėse dainų šventėse skudučių muzika atsirado 1950 m., po to, kai ji buvo įtraukta į mokyklų programas. Šioje šventėje skudutininkai pasirodė su atskiru repertuaru, teikusiu naujų spalvų ir originalumo.
Ne vien dėl skambesio jie pradėti naudoti ugdymo įstaigose – tai yra geriausia pradinio orkestrinio muzikavimo mokykla ir puiki ansamblinio muzikavimo priemonė – todėl jie ir užima išskirtinę padėtį. Tokią muziką sunku su kuo nors palyginti – visas skudučių ansamblis yra tarsi vienas instrumentas, reikalaujantis unikalaus repertuaro.
Pradedančiajam skudutininkui būtina atkreipti dėmesį į tradicinį – senojo etnoso – repertuarą, grindžiamą sekundinės polifonijos darna, kad pajaustų būtent tokio ansamblio savitumą, jo nepalyginamą išskirtinumą muzikinėje kultūroje, šių muzikos meno įrankių sąlytį su gamta, tikėjimu, apeigomis. Tai verčia galvoti apie reiškinio šiandieninę interpretaciją, suvokti, jog prisiliesti prie jo reikia atsakingai – kaip prie didelės vertybės.
Tad kas būdinga skudučių meniškumui? Pirmiausia – ansambliškumas. O jis nepasiekiamas be gražaus, originalaus, sakytume, kosminio pobūdžio muzikos garso, diafragminės atramos, lygaus atskirų partijų skambesio, derinimo, vidinės atlikėjų vienybės, visų kitų detalių, kurios būdingos ansambliui.
Panagrinėję Stasio Paliulio parengtą tradicinio repertuaro antologiją (žiūr. „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“, 1959) gana aiškiai pastebime penkis struktūrinius skudučių kūrinių ciklus arba grupes, turinčius daugelį konkrečių variantų: „Untytė“, „Intakas“, „Katė“, „Gegutė“ ir „Buvo dūda Vilniuj“ (žiūr. Algirdas Vyžintas. „Lietuvių tradiciniai instrumentiniai ansambliai“, 2006). Šioje kompaktinėje plokštelėje esantys tradiciniai kūriniai atstovauja visoms penkioms grupėms.
Įsigalėjusi Europos muzikinė kultūra ir funkcinė harmonija turėjo įtakos ir skudučiavimo menui – imta pritaikyti, aranžuoti dainas, šokius arba kurti autorinę muziką. Tad natūraliai susiklostė trijų tipų repertuaras: grynoji autentika, vėlesniojo laikotarpio liaudės kūrybos aranžuotės ir autoriniai kūriniai. Plokštelėje atsispindi visi trys skudučių ansamblių kūrybos tipai, išdėstyti sąlyginai laipsniškai pagal sudėtingumą.
Prie šiandieninio skudučių repertuaro prisideda naujieji Giedriaus Svilainio ir Remigijaus Šileikos originalių pavadinimų ir muzikinės išraiškos kūriniai su būdingais sutartinių ir šiuolaikiško metro bei ritmo kaitos bruožais. Gal iš tiesų skudučiai – tarsi pirmieji muzikos pasaulio žvalgai, pranešę mums apie senojo etnoso vertybes… (žiūr. Remigijaus Šileikos kompozicija „Žvalgų pranešimai“).
Tikimės, kad ši kompaktinė plokštelė bus naudinga pradedantiesiems skudučių ansamblių vadovams – jie kūrybiškai puoselės originalų istorinės reikšmės skudučiavimo meną.

Prof. dr. Algirdas Vyžintas

Kompaktinėje plokštelėje „Teaidi skudučiai“ – įvairių laikmečių skudučių – autentiškų lietuvių liaudies instrumentų – muzika: polifoniniai tradiciniai kūrinėliai, aranžuota ir pritaikyta liaudies kūryba bei naujos šiuolaikinės kompozicijos.
Skudučiai buvo ypač populiarūs XX a. trečiajame–aštuntajame dešimtmečiuose: skudutininkų ansambliai plito visoje Lietuvoje, skambėjo beveik kiekvienoje mokykloje. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais šių atlikėjų sumažėjo.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras, siekdamas skatinti tradicinių, ypač – retai naudojamų, lietuviškų instrumentų kolektyvų veiklą, 2010 m. Utenoje surengė pirmą visos šalies skudutininkų festivalį ir suteikė jam tradicinio skudučių repertuaro kūrinėlio „Dudutis“ vardą. 2011 m. šventė vyko Biržuose, 2013 m. – Panevėžyje ir 2015 m. – Pasvalyje. Jo dalyviai atlieka įvairiausius kūrinius: nuo polifoninių tradicinių iki šiuolaikinių kompozicijų.
Plokštelėje skamba jau daugybę metų aktyviai skudučiuojančių nuolatinių festivalio „Dudutis“ dalyvių įrašai. Dauguma kūrinių jau yra tapę skudučių muzikos klasika: XX a. vidurio Jono Švedo, Algimanto Balčiūno, Prano Stepulio, Algimanto Bražinsko, vėlesnės Vytauto Vilkončiaus, Juliaus Andrejevo, Vaclovo Paketūro bei naujausios Giedriaus Svilainio, Remigijaus Šileikos kompozicijos.
Tikimės, kad pažintis su skudučių muzika bus naudinga tiek moksleiviams, tiek visiems, besidomintiems šių unikalių liaudies instrumentų repertuaro raida.

Algytė Merkelienė

Turinys

1. „Septynios“ arba „Untytė“ / Iš Lietuvių liaudies instrumentinė muzika:
Pučiamieji instrumentai, sudarė ir parengė Stasys Paliulis,
Vilnius, 1959, Nr. 92, p. 127–128 1:08
2. „Eitinė“ / Ten pat, Nr. 36, p. 56 0:53
3. Likalaukių „Katė“/ Ten pat, Nr. 81, p. 113 0:27
4. „Škic, kate!“ / Ten pat, Nr. 78, p. 111–112 0:39
5. Bakšėnų „Katė“ / Ten pat, Nr. 83, p. 115 0:38
6. Meilūnų „Intakas“ / Ten pat, Nr. 85, p. 117–118 0:57
7. „Gegutė“ / Ten pat, Nr. 119, p. 179–180 0:42
8. „Buvo dūda Vilniuj“ / Ten pat, Nr. 121, p. 181–182 0:35
9. „Untutis“ / Ten pat, Nr. 74, p. 107–108 0:35
10. Devenių „Untytė“ / Ten pat, Nr. 70, p. 95–97 0:56
11. „Skudutis“ / Ten pat, Nr. 68, p. 88–90 1:11
12. „Untytė atverstinė“ / Ten pat, Nr. 93, p. 129–131 0:48
13. Polka / Ten pat, Nr. 38, p. 57 0:28
14. Šumka / Ten pat, Nr. 64, p. 82 1:13
15. „Kikilis“ Algimanto Balčiūno muzika 1:19
16. „Su skrebučiais kailinukais“ Jono Švedo muzika 0:52
17. „Voverėlė“ Jono Švedo muzika 0:53
18. Šokis-sutartinė Prano Stepulio muzika 1:18
19. „Kiškelis“ Jono Švedo muzika 1:12
20. „Šok, mergle, kol jauna“ Jono Švedo muzika 1:10
21. „Trepu treputė“ Algimanto Balčiūno muzika 1:29
22. „Gintarėliai“ Vytauto Vilkončiaus muzika 1:36
23. Biržietiška polka Algimanto Balčiūno muzika 1:16
24. „Linksmieji muzikantai“ Algimanto Bražinsko muzika 1:46
25. „Šposas“ Juliaus Andrejevo muzika 1:07
26. „Treptinis“ Vaclovo Paketūro muzika 1:24
27. Sutartinpolkė Giedriaus Svilainio muzika 1:50
28. Kreivapolkė Giedriaus Svilainio muzika 1:32
29. „Prasivardžiavimai“ Giedriaus Svilainio muzika 2:57
30. „Žvalgų pranešimai“ Remigijaus Šileikos muzika 3:16

© Algytė Merkelienė, Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, 2016
© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016

Leidinyje publikuojami 53 kūriniai, įrašyti 2016 m. respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ III ture, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje (garso režisierius Rimantas Motiejūnas).

„Sidabriniai balsai“ – kamerinio vokalinio žanro olimpiada: nuo 1965 m. Lietuvoje vyko respublikinės solistų ir vokalinių ansamblių apžiūros, kurios 1971 m. gavo konkurso statusą ir yra organizuojamos periodiškai kas penkerius metus. Konkurso tikslai – puoselėti kamerinio muzikavimo tradicijas, aktyvinti vokalinio žanro veiklą, skatinti kurti naujus kolektyvus, propaguoti lietuvių kompozitorių profesionalų ir mėgėjų autorinę kūrybą, vienas svarbiausių – įvertinti vokalinių ansamblių meninį lygį ir išrinkti geriausius.

Šiuolaikinės vokalinės kamerinės muzikos rinktinėje publikuojami 53 kūriniai, įrašyti 2016 m. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ III turo koncerto metu. Kūrinius atlieka geriausi Lietuvos vokaliniai, kameriniai ansambliai ir solistai. Išsamiau apie jų veiklą  – aprašymuose.

Rinktinės sudarytojai iš daugelio puikių pavyzdžių (III ture skambėjusių programų trukmė – daugiau nei 7 valandos) atrinko charakteringiausius lietuvių kompozitorių kūrinius ir tik keletą užsienio kamerinės vokalinės muzikos opusų.  Gyvo garso įrašų rinktinė turi istorinę vertę – galimybę atskleisti spalvingą šalies vokalinių ansamblių žanro panoramą. Tikimės, kad įrašų techninė kokybė, Šv. Kotrynos bažnyčios akustinės savybės, aidas, publikos plojimai ir, žinoma, dalyvių jaudulys scenoje tik suteiks kūriniams žavesio.

Aurelija Andrejauskaitė

Turinys

I CD
IV grupė – MOTERŲ, VYRŲ VOKALINIAI ANSAMBLIAI
1. „Šarkela varnela“ – Jono Tamulionio muzika, lietuvių liaudies žodžiai 1’ 22”
2. „Pro vasaros nakties sidabrą“ – Mindaugo Urbaičio muzika, Jono Juškaičio žodžiai 3’ 39”
3. „Mironczarnia“ – Jacub Neske muzika, Miron Białoszewski žodžiai 3’ 54”
Šakių rajono Sintautų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“.
Vadovas Deividas Kerevičius
_______________________________________________
4. „Kaštonų žydėjimas“ – Julijos Ovseičiuk muzika ir žodžiai 3’ 44”
5 .„Dirait-on“ – Morten Lauridsen muzika, Rainer Maria Rilke žodžiai 4’ 44”
6. „Turėja liepa“ – Linos Kairytės išplėtota lietuvių liaudies sutartinė 3’ 04”
Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Raskila“
Vadovė Lina Kairytė. Koncertmeisterė Loreta Mažulytė
_________________________________________________________________________
7. „Melodija“ – Vytauto Miškinio muzika, William Shakespeare žodžiai 2’ 23”
8. „Oi griežle, griežlele“ – Artūro Noviko harmonizuota lietuvių liaudies daina 2’ 42”
9. „Rats ratą vytų“ – Jono Tamulionio išplėtota lietuvių liaudies daina (greitakalbė) 0’ 51”
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Melodija“
Vadovė Daina Kavaliauskienė
__________________________________________________________________________
10. „Ir įšoko oželis“ – Bangos Balakauskienės harmonizuota lietuvių liaudies daina 2’ 35”
11. „Lapų žaidimas“ – Algirdo Martinaičio muzika, Violetos Palčinskaitės žodžiai 2’ 07”
Biržų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis.
Vadovė Viktorija Morkūnienė. Koncertmeisterė Romualda Butkevičienė
__________________________________
12. „Trepute martela“ – Antano Budriūno harmonizuota lietuvių liaudies daina 1’ 29”
13. „Vasara“ – Onutės Narbutaitės muzika ir žodžiai 2’ 27”
Ukmergės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Cantilena“
Vadovė Daiva Petrikienė. Koncertmeisterė Audra Bernadišienė
__________________________________________________________________
14. „Ein bernelis per laukelį“ – Kristinos Vasiliauskaitės išplėtota lietuvių liaudies daina 1’ 21”
Šakių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Gaudenė“
Vadovė Ramunė Valaitienė. Koncertmeisterė Justina Frankaitė
_______________________________________________________________________
15. „Dainelė apie įsimylėjusį vaikiną“ – Anatols Liepiņš muzika, Vladimir Lifšic žodžiai 1’ 57”
Pabradės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis (Švenčionių rajonas)
Vadovė Larisa Isačenko. Koncertmeisterė Stela Turica
_________________________________________________________________________
16. „Palaimingas lietus“ – Raimundo Martinkėno muzika, Juozo Sabaliausko žodžiai 3’ 04”
Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Versmė“
Vadovė Nidija Sankauskienė. Koncertmeisterė Edita Dobrickienė
________________________________________________________________________
17. „Lopšinė“ – Ramintos Šerkšnytės muzika, Ramutės Skučaitės žodžiai 2’ 14”
Jonavos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Presto“
Vadovė Solveiga Maslauskaitė. Koncertmeisterė Adrijana Juškevičienė
________________________________________________________________________
18. „Vėjas iš jūros“ – Algirdo Motuzos muzika, Alfonso Bukonto žodžiai 4’04”
19. „Ežerėliai“ – Felikso Viskanto muzika, Stasio Žlibino žodžiai 2’ 22”
Kėdainių rajono Josvainių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Sonata“
Vadovas Vytautas Greičius. Koncertmeisterė Edita Surmilavičienė
__________________________________________________________________________
20. „Gieda gaideliai“ – Sigito Vaičiulionio harmonizuota lietuvių liaudies daina 2’ 26”
21. „Daina apie Tbilisį“ – Revazo Lagidzės muzika, Pavelo Gruzinskio žodžiai 3’ 42”
Pakruojo rajono Linkuvos kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis „Šiaurys“
Vadovas Methardas Zubas. Koncertmeisterė Rasa Vaigauskaitė
____________________________________________________________________________
22. „Geri vyrai“ – Danguolės Beinarytės aranžuota lietuvių liaudies daina (greitakalbė) 0’ 55”
23. „Žuvų šakele“ – Gedimino Kalino aranžuota lietuvių liaudies daina 2’ 39”
Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“
Vadovė Rita Rušinskienė
_____________________________________________
24. „Swing Low“ – Jeff Guillen aranžuotas spiričiuelis 2’ 54”
Varėnos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Rūta“
Vadovė Daiva Selevičienė. Koncertmeisteris Nerijus Bakula
___________________________________________________________________________
25. „Bijūnėlis“ – Gedimino Kalino aranžuota lietuvių liaudies daina 2’ 24”
Elektrėnų savivaldybės Vievio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Con moto“
Vadovė Audronė Stepankevičiūtė
26. „Prie apleisto seno namo“ – Teisučio Makačino muzika, Vytauto Bložės žodžiai 2’ 39”
Marijampolės kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“
Vadovas Remigijus Morkūnas. Koncertmeisterė Rūta Burbulienė
________________________________________________________________________
27. „Žemė mano“ – grupės „Kitava“ muzika ir žodžiai, Donato Zakaro aranžuotė 3’ 49”
28. „Gera“ – Mikalojaus Noviko muzika, Antano Saulyno žodžiai 2’ 46”
Vilkaviškio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Svaja“
Vadovė Rita Štrimaitienė. Koncertmeisterė Kristina Cibulskienė
________________________________________________________________________
29. „Žiemos žiedai“ – Remigijaus Poderio muzika ir žodžiai 3’ 47”
Utenos kultūros centro Vyžuonų skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Versmė“
Vadovė Ramunė Miečiutė
78’ 11”

II CD
III grupė – PROFESIONALŲ VOKALINIAI ANSAMBLIAI
1. „Aušrelė“ – Raimundo Martinkėno muzika, lietuvių liaudies žodžiai 6’ 33”
2. „Gloria“ – Andres Lemba muzika 4’ 27”
Kauno vokalinis ansaamblis „Acusto“. Vadovas Kęstutis Jakeliūnas
IV grupė – MIŠRŪS VOKALINIAI ANSAMBLIAI
3. „Ave Maria“ – Gedimino Kalino muzika 4’ 21”
4. „Sodai sodai“ – Vaclovo Augustino išplėtota lietuvių liaudies daina 3’ 42”
5. „Laikas visuomet skaudus“ ir „Kai žodžiai gęsta“ iš ciklo „Nuodėmingos mintys“ – 3’ 12”
Vytauto Miškinio muzika, nežinomo autoriaus žodžiai
Molėtų kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „A cappella“
Vadovė Violeta Zutkuvienė
_______________________________________________________________________
6. „Aguonos žiedas“ – Linos Kairytės muzika, Birutės Vienažindytės žodžiai 2’ 27”
7. „Sing Alleluia, Clap Your Hands“ – Sally K. Albrecht muzika ir žodžiai 2’ 37”
Ukmergės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“
Vadovė Jūratė Martinkutė. Koncertmeisterė Daina Kriaučiūnienė
_________________________________________________________________
8. „Svajonė mano“ – Jan Johansson muzika, Jurgitos Juozūnienės lietuviškas tekstas 1’ 30”
9. „Beržų sula“ – Leonido Abario muzika, Prano Raščiaus žodžiai 1’ 59”
Pakruojo kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis “Daina”
Vadovė Daina Kavaliauskienė. Koncertmeisterė Rasa Vaigauskaitė
___________________________________________________________________________
10. „Linelius raunu ne viena“ – Jono Švedo muzika, Justino Marcinkevičiaus žodžiai 2’14”
11. „Pienė“ – Raimundo Martinkėno muzika, Juozo Ardzijausko žodžiai 2’ 32”
Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ vokalinė grupė
Vadovai: Jolanta Kisielytė-Sadauskienė ir Vilius Tavoras
________________________________________________________________
12. „Lunkela“ – Julijos Ovseičiuk išplėtota lietuvių liaudies daina 2’ 08”
13. „Sodauto“ – Artūro Noviko išplėtota lietuvių liaudies sutartinė 3’ 23”
Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Alkupis“
Vadovė Lina Kairytė. Koncertmeisterė Loreta Mažulytė
____________________________________________________________________________
II grupė – KAMERINIAI ANSAMBLIAI
14. Eglės ir Mirtos duetas iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ 2’ 38”
15. „Anos šalies svočia“ – Gedimino Kalino aranžuota lietuvių liaudies daina 1’ 30”
Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro moterų duetas „Duo“– Nidija Sankauskienė ir Sandra
Guginienė. Vadovė Nidija Sankauskienė
________________________________________________________________________
16. „Amžinai jauna“ – Vaidos Aputytės muzika, Alfonso Vaičiulio žodžiai 5’ 00”
Raseinių rajono kultūros centro Paliepių moterų duetas – Vaida Aputytė ir Rita Urbonienė
Vadovė Vaida Aputytė
_______________________________________________________________________________
17. „Vyšnių sodai“ – Galinos Savinienės muzika, Edvardo Drėgvos žodžiai 3’ 11”
Deivido Kerevičiaus aranžuotė
18. „Tu“ – Laimio Vilkončiaus muzika ir žodžiai 3’ 33”
Šakių rajono Gotlybiškių kaimo mamų ir dukrų kvartetas – Violeta Simonavičienė, Kotryna Simonavičiūtė,
Skirmutė Janulaitienė ir Aušrinė Janulaitytė. Vadovė Violeta Simonavičienė
__________________________________________________________________________

I grupė – SOLISTAI
19. „Still wie die nacht“ – Carl Bohm muzika 2’ 44”
22. „Švelnumas“ – Algimanto Raudonikio muzika, Eduardo Selelionio žodžiai 4’ 47”
21. „Kovo lietus“ – Dalios Kairaitytės muzika, Janinos Degutytės žodžiai 2’ 58”
Šakių rajono Gelgaudiškio kultūros centro solistas Edgaras Pilypaitis
Koncertmeisterė Beata Vingraitė-Andriuškevičienė
________________________________________________________
22. Kalafo arija „Nessun Dorma“ iš Giacomo Puccini operos „Turandot“ 2’ 41”
Kaišiadorių rajono Žiežmarių kultūros centro solistas Jonas Jackevičius
Vadovė Aušra Gakaitė. Pritaria Joana Tarasevičienė (smuikas)
______________________________________________________________________
23. Undinės arija iš Antonín Dvořák operos „Undinė“ 5’ 21”
Kaišiadorių rajono Žiežmarių kultūros centro solistė Aušra Gakaitė
Koncertmeisterė Beata Vingraitė-Andriuškevičienė. Pritaria Joana Tarasevičienė (smuikas)
___________________________________________________________
24. „Solveigos lopšinė“ iš Edvard Grieg muzikos Henrik Ibsen dramai „Peras Giuntas“ 3’ 15”
Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus solistė Rasa Andžiuvienė
Koncertmeisterė Gintarė Bagdonavičiūtė

88’ 21”

Kadriliai
Jonkeliai
Kadrilinių šokių įvairovė

Sudarytoja Audronė Vakarinienė
Operatoriai: Vytautas Musteikis, Valentinas Valickas, Rimas Kavaliauskas, Algis Šipyla, Dalia Urbanavičienė, Varsa Liutkutė, Zbignevas Pomecka, Matas Baniūnas, Donatas Buklys, Rimantas Šopis,     Jonas Tumasonis Adominis ir kt.
Montažo režisierius Jonas Tumasonis Adominis
Redaktorė Renata Radavičiūtė

Filmuota 1971–2016 m.

Pateikėjus kalbino Arūnas Gedmantas, Gintaras Aleksiūnas

Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016. –  3 DVD ir knygelė.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro trijų vaizdadiskių (DVD) metodiniame leidinyje „Kadriliniai šokiai“ visaverčiai atspindėta įdomiausia, sudėtingiausia, kartu ir patraukliausia lietuvių šokio tradicijos dalis. Tai pirma tokios didelės apimties kadrilinių šokių publikacija: joje nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių ir kitų kadrilinių šokių.

Kadriliniai šokiai – tai keturių ar daugiau porų daugiaposmiai šokiai, kuriems būdinga savita per visą šokį nesikeičianti sustojimo priešpriešiais tvarka, keitimasis vietomis ir sukinys. Viena vertus, juose nuolat kartojasi kelios refreninės figūros, kurias turi pakartoti visos šokančios poros, kita vertus, kadrilinių šokių forma, figūrų sudėliojimas gali ganėtinai laisvai kisti pagal vedlio norą ir fantaziją, kas lemia didelę variantų gausą įvairiuose kraštuose, net gretimuose kaimuose ar vietovėse. Daugiau kaip prieš pusantro šimto metų atkeliavę į Lietuvą, parsinešę Europos mados ženklus, čia jie suklestėjo kitas šalis lenkiančia įvairove. Populiariausia šių šokių atmaina Lietuvoje – kadrilis, nedaug atsilieka tik Žemaitijoje paplitęs jonkelis, šokti ir trumpesni, paprastesni       kadriliniai šokiai – galiopas, šeinas, lancajiedas, anglėzas, šocas, šustas ir kt. Visi jie patrauklūs dėl figūrų gausos, įvairovės, jų supynimo išmonės, charakteringų judesių, laikysenos, nuotaikos, lankstaus ir judraus, improvizacinio, kūrybiško porų dalyvavimo, bendravimo poroje ir su kitomis poromis, šokėjų autentiškumo.

Natūralaus masinio kadrilinių šokių gyvavimo laikas baigėsi prieš keletą dešimtmečių. Neretai jau prieškario rinkėjai prie šokio aprašo pridėdavę pastabą „dabar jau nebešoka“. Tačiau pavieniai reiškiniai pasiekė mūsų dienas. Laiku sukrusta jų ieškoti, gaivinti, perimti ir puoselėti. Pastaraisiais dešimtmečiais kadriliniai šokiai pradėti filmuoti, tik, gaila, tai jau buvo laikas, kai gyvoji jų atlikimo tradicija vos ruseno. Seniausi įrašai – keli dar 1971 m. filmuoti begarsiai kadriliai, jonkeliai, kiti kadriliniai šokiai. Didžiausia ir vertingiausia archyvinių įrašų dalis nufilmuota paskutinį XX amžiaus dešimtmetį Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros specialistų pastangomis.

Į leidinį sudėti visi prieinami archyviniai įrašai, net jei jų kokybė dėl senumo, netobulos filmavimo technikos ar saugojimo laikmenų prasta. Juose įamžinti natūralios tradicijos atstovai – kaimo žmonės. Tai svarbu, nes kadrilinių šokių savitumą sudaro ir patys gyvą raštą primenantys šokiai, ir jų atlikimas, išraiškinga kiekvieno šokančiojo kūno kalba, vaidyba, improvizavimas. Dauguma kadrilinių šokių atliekami pasipuikuojant, prieš kitus pasirodant. Kai kuriuose improvizacija ypač pabrėžiama, ji sudaro dalies figūrų esmę. Būtent dėl atlikimo autentiškumo Lietuvoje šokami kadriliniai šokiai ir yra unikalūs, išskirtiniai.

Archyviniai įrašai geriausiai išryškina kadrilio šokimo ypatybes. Tenka apgailestauti, kad jonkelio ir kitų kadrilinių šokių užfiksuoti tik keli pavieniai pavyzdžiai. Į leidinį sudėti ne tik archyvuose randami nufilmuoti kadriliai, bet ir visi to paties kadrilio vaizdo įrašai (Kalvių, Marcinkonių, Ringailių kaimų, Salako), daryti skirtingu laiku. Tai leidžia stebėti, kaip šokimą veikia šokėjų amžius, kiti išorės veiksniai. Štai Kalvių kaimo žmonių šokamas kadrilis filmuotas daugiau nei dešimties metų laikotarpiu net kelis kartus, skirtingo šokėjų skaičiaus, įvairiais rakursais, skirtingoje aplinkoje – ir kieme gimtajam kaime, ir mažam trobos kambarėlyje, ir repeticijų salėje, ir scenoje. Kiekvienas kitas kadrilio atlikimas byloja apie kūrybišką, improvizacinį, individualų šokimo būdą nenusižengiant tradicijai. Įdomios ir šio kaimo šokėjų, stebėjusių nufilmuotą jų pačių šokimą, reakcijos. Žiūrėdami ankstyvuosius įrašus jie džiaugėsi savo sugebėjimu šokti smagiai – įvairiai trepsint, susikabinant, apsisukant, su energingais pašūkavimais ir pašvilpavimais. Tai, pasak jų, yra tikrasis šokimas. Visai kitaip jie stebėjo paskutinį įrašą, kurį vadovė komentavo tarsi teisindamasi: „Jau neleidžia sveikata…“. Kiti šokėjai tik numojo ranka, taip be žodžių parodydami, kad šokimas jau nebe tas, „be perkūno“.

Šokių tradicijos tyrinėtojų ir viso folklorinio judėjimo paskatinti nepamiršti dar jaunystėje iš tėvų išmoktų šokių, visais įmanomais būdais juos gaivinti,         kadrilį ir šiandien šoka keli kaimo žmonių kolektyvai. Jų vaizdo įrašai įtraukti į leidinį. Deja, autentiškai kaimo žmonių atliekamo jonkelio jau nėra galimybės pamatyti.

Kaimo žmonių šokamų kadrilinių šokių archyviniai įrašai sudaro beveik trečdalį leidinio ir yra vertingiausia jo dalis. Didesnę dalį publikuojamų šokių atlieka nūdienos folkloro ansamblių šokėjai. To paties kadrilio archyvinis įrašas ir folkloro ansamblių dalyvių iš jų ar kaip nors kitaip išmokto to paties kadrilio variantas sudėti greta. Šie sugretinimai tikrai iškalbingi: tenka pripažinti, kad mus taip žavėjęs kiekvieno šokėjo individualumu ir improvizacijomis, puošyba, laisva žingsnių, susikabinimų, judesių kaita kadrilių atlikimas pamažu vienodėja, paprastėja; laisvas choreografinės ir muzikinės formos ryšys, būdingas būtent kadriliniams šokiams ar atskiroms jų dalims, poliritmika, dėsningas figūrų vėlavimas vejantis muziką keičiamas griežtu ir visada vienodu muzikos ir judesio derinimu. Pagaliau vis mažiau džiugesio ir pasimėgavimo, nuosaikaus pasididžiavimo tuo, ką daro, sklinda iš šokėjų. Tuo tarpu leidinyje tarmiškai sodriai, vaizdingai išsakyti kaimo žmonių pastebėjimai, pasakojimai iškalbingai byloja apie labai svarbias šokio atlikimo tradicijos ypatybes. „Jei šokt – tai smagiai šokt, o ne taip, kad eina kaip pelų maišas – tai kas iš to? O turi perkūnu eiti!“, – vienu balsu tvirtina pateikėjai. Tas smagumas – tai šokėjų vidinė energija, viduje nenustygstantis temperamentas, kuris išorėje pasireiškia smarkesniu treptelėjimu, patrepsėjimu, kojų raitymu, pritūpimu, rankos mostu, visokiais „mandravojimais“, konkuravimu, meilinimusi, koketavimu, šūktelėjimais, ūkčiojimais, smarkesniu sukiniu vietoje, žibančiomis šokančiųjų akimis.

Leidinio struktūrą padiktavo pati kadrilinių šokių tradicija Lietuvoje. Jai gausiausiai atstovauja kadriliai – jiems ir skirta pirmoji leidinio plokštelė. Mažiau ir tik Žemaitijoje paplitę jonkeliai sugulė į antrąją, o kuklesnio skaičiaus, tačiau įvairove patraukiantys kiti kadriliniai šokiai sudėti į trečiąją. Šioje plokštelėje skelbiami ir du atskiro aptarimo reikalaujantys Klaipėdos kraštui atstovaujantys kadriliniai šokiai – vadinamieji keturkinkiai. Šio krašto gyvoji kadrilinių šokių tradicija nutrūkusi labai seniai ir šokiai atkurti pagal svetimšalio choreografo vokiečių kalba darytus aprašus, tad dėl jų autentiškumo nesame tikri, negalime net įsivaizduoti galimų pakitimų. Tačiau šio krašto paveldo puoselėtojai, dedantys daug pastangų jam atkurti, šiuos šokius šoka, tad leiskime jiems gyvuoti. Trečioje plokštelėje pateikiamas ir labai vertingas, specialiai sumontuotas priedas, atspindintis kadrilinių šokių atlikimo ypatumus ir raišką. Šis priedas – tai galimybė analizuoti, detaliau pasiaiškinti, įvardyti ir vizualiai pademonstruoti kadrilinių šokių variantų, stiliaus, puošybos ir manieros įvairovę. Tikimės, jog vizualizuoti pateikėjų komentarai taps postūmiu kiekvienam, suprantančiam, kad šokio judesių atlikimą dar reikia „nuspalvinti“ puošmenomis, improvizacijomis, vaidybos elementais.

Nepaprastai iškalbingos ir žodinės pateikėjų pastabos: „Geriausi šokėjai tarsi konkuruodavo vienas su kitu, kas „mandriau“ sušoks, geriau ištrepsės, paraitys kojas. Anksčiau tai būdavo taip, kad vienas kitam nenusileisdavo – tu moki, ir aš turiu mokėti, jeigu ne taip, kaip tu – bent panašiai, bet aš vis tiek turiu trepsėt! Taip ir šoko: vienas pradeda trepsėt, tai, žiūrėk, tuoj kitas užtrepsės, tas pabaigė – tai trečias. Patrepsėjimus išmokdavo vieni iš tėvų, kiti – iš kitų šokėjų, treti net namuose specialiai mokydavosi trepsėjimo. Tačiau pasitaikydavo ir tokių, kurie šokdami „mandravoti“, trepsėti nemokėdavo. Katras menkai šoka – tas neištrepsės“. Taigi „mandravojimas“ ir trepsėjimas yra mokėjimo gerai šokti bruožas. Šį gebėjimą vertindavo ir merginos, sakydavo: „Pažiūrėkit, kaip tas ar anas trepsi! Va čia tai bernas!“.

Geras šokėjas, pasak Kalvių–Lieponių ansamblio vadovės Marijos Algės Armalienės, yra tas, kuris užveda šokiui, duoda pradžią, niekada nesispyrioja ir parodo viską, ką gali, ką moka. Geras šokėjas vyras turi mokėti vedžioti moterį, smagiai ir lengvai ją pasukti. Gerą šokėją moterį ji apibūdina taip: „Kad ir koks šokėjas ją paimtų, su kiekvienu ji sutinka šokti. Paimi gerą šokėją – nereikia su ja stulpavoti, eina kaip vėjas – ar į dešinę, ar kur besuktum, ten ir eina“. Gebėjimas šokti lengvai – gero šokimo ypatybė, privali tiek vyrams, tiek moterims: „Su juo ar ja šoki – tai nė nejauti. Taip, kaip nėra – toks lengvas, lengva!“. M. A. Armalienės teigimu, kadrilis įveda jaunimą į linksmybę, į tą vakarėlio smagumą. Šokti mokėjo bemaž kiekvienas: „Jei nemokėtų, tai jau jis ne bernas“.

Tikimės, kad šis leidinys bus naudingas folkloro ir kitų šokio žanrų ansamblių vadovams, tradicinių šokių mėgėjams, tyrinėtojams, pagaliau kaip metodinė priemonė tiks įvairioms mokymo bei auklėjimo įstaigoms, leis papildyti repertuarą dar nematytais, niekur nešoktais kadriliniais šokiais, palyginti jau šokamų, paplitusių variantų atlikimą su kaimo žmonių ar labiau tradicinių šokimo ypatybių paisančių šokėjų atlikimu.

Siekdami kiekvienam besidominčiajam parodyti neišsemiamas tradicijomis paremtas šokio interpretavimo galimybes, padėti atrasti savo individualų šokimo būdą, parinkome įvairaus amžiaus ir patirties šokėjus bei gretinome keletą kartų tų pačių arba kitų šokėjų atliekamą tą patį šokį. Kartu tikimės paskatinsią visus tradicinių šokių entuziastus patirti dar didesnį ar atrasti iš naujo kadrilinių šokių teikiamą malonumą, kūrybos džiaugsmą, asmeninę saviraišką, kad kuo tradiciškiau šokti kadrilį, jonkelį ar šeiną kiekvienam būtų garbės, prestižo reikalas.

Dėkojame įrašuose dalyvavusiems kolektyvams, etnochoreologei Daliai Urbanavičienei už vertingas pastabas, svarbias įžvalgas ir LMTA Etnomuzikologijos katedros archyvui už galimybę publikuoti jų archyvinius įrašus.

Audronė Vakarinienė

Turinys

I DVD

Kadriliai

Šoka kaimo žmonės

1. Kalvių–Lieponių kadrilis (Trakų r.)
2. Panočių kadrilis (Varėnos r.)
3. Akruglas Kabelių kadrilis (Varėnos r.)
4. Žydauckas Kabelių kadrilis (Varėnos r.)
5. Jotainių kadrilis (Panevėžio r.)
6. Kryžavas kadrilis (Pasvalio r., Joniškėlio apyl.)
7. Kadrilis (Kėdainių r.)
8. Marcinkonių kadrilis (Varėnos r.)
9. Kadrilis (Varėnos r.)
10. Ringailių kadrilis (Kaišiadorių r.)
11. Salako kadrilis (Zarasų r.)
12. Tauckūnų kadrilis (Kaišiadorių r.)
13. Biekšių kadrilis (Varėnos r.)
14. Pajieslio kadrilis (Kėdainių r.)
15. Paprastas (Kriokšlio) kadrilis (Varėnos r.)
16. Musninkų kadrilis (Širvintų r.)
17. Mištūnų kadrilis (Šalčininkų r.)
18. Palonų kadrilis (Radviliškio r.)

Šoka kaimo žmonės ir folkloro ansamblių šokėjai

19. Kiemienų kadrilis (Pasvalio r.)
20. Rudnios kadrilis (Varėnos r.)
21. Baltas kadrilis (Šalčininkų r., Žižmų k.)
22. Dainių kadrilis (Kaišiadorių r.)
23. Dargužių kadrilis (Varėnos r.)

Šoka folkloro ansamblių šokėjai

24. Grinkiškio kadrilis (Radviliškio r.)
25. Kalniškių kadrilis (Kaišiadorių r.)
26. Jurbarko mažasis ir didysis kadriliai (Jurbarko r.)
27. Kalvių kadrilis (Kaišiadorių r.)
28. Aukštaičių (Švenčionių) kadrilis (Ignalinos r., Daugėliškio apyl., Ivangėnų k.)

29. Žydauckas kadrilis (Varėnos r., Puvočių k.)
30. Milių kadrilis (Mažeikių r., Krakių apyl.)
31. Žemaičių (Kvėdarnos) kadrilis (Šilalės r.)
32. Dzūkų (Marcinkonių) kadrilis (Varėnos r.)
33. Leliūnų kadrilis (Utenos r.)
34. Svilių kadrilis (Biržų r., Vabalninko apyl.)
35. Sevelionių kadrilis (Kaišiadorių r.)
36. Užlieknės kadrilis (Mažeikių r.)

II DVD

Jonkeliai

Šoka kaimo žmonės

1. Kertinis jonkelis I (Skuodo r.)
2. Našlinis jonkelis I (Skuodo r.)
3. Našlinis jonkelis II (Plungės r., Žemaičių Kalvarija)

Pateikėjas moko folkloro ansamblio šokėjus

4. Suktinis ir landomasis jonkeliai (Palangos sav.)
5. Našlinis (Pospasiotosis) jonkelis (Palangos sav.)
6. Palangos lendamasis jonkelis (Palangos sav.)

Šoka folkloro ansamblių šokėjai

7. Čiornasis jonkelis I (Plungės r., Žemaičių Kalvarija (iki 1989 m. Varduva))
8. Čiornas jonkelis II (Mažeikių r., Tirkšlių apyl.)
9. Čiornas jonkelis III (Skuodo r., Barstyčiai)
10. Čiornasis jonkelis IV (Mažeikių r., Tirkšlių apyl.)
11. Daužtinis jonkelis I (Plungės r., Platelių apyl.)
12. Daužtinis jonkelis II (Skuodo r., Ylakiai)
13. Daužtinis jonkelis III (Kretingos r., Laukžemio k.)
14. Lendamasis jonkelis I (Kretingos r., Rūdaičių k.)
15. Lendamasis jonkelis II (Skuodo r., Mosėdis)
16. Lindinis jonkelis (Skuodo r., Šačių apyl.)
17. Suktinis jonkelis I (Kretingos r., Lazdininkų apyl.)
18. Suktinis jonkelis II (Kretingos r., Rūdaičių k.)
19. Sukamasis jonkelis (Skuodo r., Mosėdis)
20. Kertinis jonkelis II (Plungės r., Žemaičių Kalvarija (iki 1989 m. Varduva))
21. Našlinis jonkelis II (Mažeikių r., Balėnos k.)
22. Puikusis jonkelis (Skuodo r., Pašilės apyl.)
23. Penkinis jonkelis (Rietavo sen.)
24. Jonkelis su apėjimu (Skuodo r., Lenkimai)
25. Jonkelis su spacieravojimu (Skuodo r., Šačių apyl.)
26. Jonkelis su pasikeitimu (Telšių r., Nevarėnų sen.)
27. Blezdinginis jonkelis (Skuodo r., Mosėdis)

III DVD

Kadrilinių šokių įvairovė

Šoka kaimo žmonės

1. Galiopas (Kretingos r.)
2. Šeinas I (Telšių r., Luokė)
3. Bradesių lancajiedas (Zarasų r., Bradesių k.)

Šoka folkloro ansamblių šokėjai

4. Šilalės galiopas (Šilalės r., Gvaldai)
5. Rūdaičių galiopas (Kretingos r.)
6. Inpilties galiopas (Kretingos r., Naujosios Inpilties k.)
7. Laukžemio galiopas (Kretingos r.)
8. Priekulės galiopas (Klaipėdos r.)
9. Šeinas II (Kelmės r.)
10. Šeinis (Šiaulių r., Gruzdžiai)
11. Lancajiedas (Zarasų r., Avilių k.)
12. Šeštinis (Šustas) (Prienų r., Lelionių apyl.)
13. Šustaras (Vilkaviškio r., Paežerių apyl.)
14. „Marcelė pana“ (Rietavo sen.)
15. „Vagis“ (Marcelė pana) (Raseinių r., Nemakščiai)
16. „Bulius“ (Kelmės r.)
17. „Dujalis“ (Šilalės r., Kvėdarna)
18. „Siuntė Marę į Žagarę“ (Skuodo r., Šačių apyl.)
19. „Ėjo gudas per kiemaitį“ (Šakių r., Plokščiai)
20. „Oi gegute, gegute“ (Pakruojo r., Pašvitinio apyl.)
21. „Keturios“ (Panevėžio r., Naujamiesčio apyl.)
22. Mėmelio keturkinkis (Iš Rytų Prūsijos liaudies šokių leidinio „Der Tanzkreis. Alte und neue volkstümliche Tänze aus Ostpreußen“. – 1933, Leipzig
23. Insterburgo keturkinkis (Iš Rytų Prūsijos liaudies šokių leidinio „Der Tanzkreis. Alte und neue volkstümliche Tänze aus Ostpreußen“. – 1933, Leipzig
24. Krakoviakas (Biržų r., Papilio apyl.)
25. „Papiljonas“ (Biržų r., Madeikų k.)
26. „Šerelė“ (Lazdijų r., Noragėlių apyl.)
27. „Žvaigždutė“ (Mažeikių r., Krakių apyl.)
28. Dieveniškių suktinis (Šalčininkų r.)

Atlikėjai

Vilniaus miesto etninės kultūros bendrijos folkloro ansamblis RADASTA
Vadovė Audronė Vakarinienė

Šoka: Rita Maliukevičiūtė, Jonas Kajėnas, Birutė Bružienė, Saulius Bružas, Aldona Bareikienė, Saulius Barauskas, Birutė Bodriakova, Romas Klenavičius, Lijana Greibutė, Vytautas Rimša, Almonė Rakauskienė, Arvydas Rakauskas, Audronė Švedarauskienė, Giedrius Švedarauskas, Kęstutis Aleckūnas, Jūratė Vinogradova, Audra Salučkaitė, Jonas Srėbalius

Lietuvos edukologijos universiteto folkloro ansamblis PORINGĖ
Vadovai Audronė Vakarinienė, Vladas Černiauskas

Šoka: Martyna Gedvilaitė, Vytenis Šemeta, Dominyka Kriščiūnaitė, Karolis Mika, Agnė Skinulytė, Kęstutis Kriaučionis, Daiva Pilukienė, Jonas Tamošiūnas, Raminta Kriščiūnaitė, Joris Puidokas, Lauksmina Kriščiūnaitė, Algirdas Šemeta, Jonas Tumasonis Adominis, Ieva Petruškaitė, Daumantas Čepulis, Asta Žuraulytė, Saulius Matulevičius, Elena Bučelytė, Adomas Gasperaitis, Laura Druteikytė, Justas Šukštulis, Auksė Lekešytė, Milena Kasparaitytė, Andrius Juodpusis, Renata Ustilaitė, Aurelijus Narbutas, Austėja Vakarinaitė, Marius Guščia, Meda Surkevičiūtė, Aušrinė Dambrauskaitė, Andrius Rabačiauskas, Greta Misevičiūtė, Augustas Černiauskas, Ugnė Naikutė, Šarūnas Paškevičius, Jurgita Eismantaitė, Martynas Vakarinas, Ieva Siaškaitė, Vytautas Rakauskas, Gintarė Nefaitė, Kornelijus Puluikis, Monika Navickaitė, Emilija Natkevičiūtė

Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblis JORĖ
Vadovė Rūta Montrimaitė-Aleksiūnienė

Šoka: Saulius ir Vilija Liutkevičiai, Arvydas Baranauskas, Lina Ramanauskaitė, Rimantas Svarauskas, Jurga Voverienė, Audronė Žilinskienė, Gintaras Aleksiūnas, Artūras Puskunigis, Danguolė Račkauskaitė, Valdemaras Ruzas, Salvinija Deksnienė, Valdas Bieliauskas, Eglė Krasuckienė, a. a. Gintautas Gabalis, Snieguolė Gabalienė, Ovidijus Gabrėnas, Audronė Gabrėnienė, Sigita Naikelytė ir kt.

Vilniaus m. folkloro ansamblis NALŠIA
Vadovė Audronė Vakarinienė

Šoka: Eligijus Ryškus, Eglė Mankevičienė, Jonas Kazlauskas, Stefa Trakšelienė, Saulius Gatelis, Aldona Rinkevičienė, Jolanta Černiauskienė, Tadas Navsutis, Vytautas Dabriška, Dalia Belousovienė, Vytautas Petruška, Asta Valskienė, Jonas Rekus, Rasa Visockienė, Vytautas Vaitkevičius, Rita Saulienė, Danutė Karpejienė, Kęstutis Petrašiūnas, Laima Kuzmienė

Palangos kultūros centro folkloro ansamblis MĖGUVA

Vadovė Zita Baniulaitytė

Šoka: Petras Kazlauskas, Modesta Abaravičiūtė, Aurimas Žalandauskas, Rūta Vaičiutė, Gintaras Antanaitis, Jurga Simonaitytė, Jonas Beinorius, Dainora Ramanauskienė, Juozas Baublys, Giedrė Miežetienė, Algirdas Miežetis, Monika Baguckienė, Virginija Antušienė, Daiva Ščeponavičiūtė, Rolanda Puteikienė, Nijolė Bukienė

Vilniaus m. folkloro ansamblis DIJŪTA
Vadovė Rūta Žarskienė

Šoka: Renata Bareikienė, Jonas Mardosa, Loreta Vilkienė, Arūnas Vilkas, Regimantas Pranaitis, Nijolė Baltrūnienė, Audrius Bridžius, Elona Ilgiuvienė, Dovilė Rimantaitė-Svetikienė, Arūnas Dambrauskas, Daiva Kirvelienė, Dainora Ardzijauskienė, Arūnas Krištaponis, Ramunė Minderienė, Kęstutis Briedis

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis RATILIO
Vadovės Milda Ričkutė, Kristina Aponavičiutė

Šoka: Algirdas Matevičius, Marija Smailytė, Laura Remeikaitė, Lukas Bagdonavičius, Modesta Pakalnytė, Andrius Petrašiūnas, Goda Sungailaitė, Augminas Petronis, Jūratė Šutaitė, Jonas Kniuras, Julija Vilkaitė, Agnė Vilkaitė, Paulius Narušis, Adelė Vaiginytė, Vilius Marma, Lina Šimėnaitė ir kt.

Jaunimo folkloro ansamblis SPIEČIUS
Vadovė Lauksmina Kriščiūnaitė

Šoka: Martyna Gedvilaitė, Vytenis Šemeta, Lauksmina Kriščiūnaitė, Karolis Mika, Raminta Kriščiūnaitė, Algirdas Šemeta

Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo folkloro ansamblis
Vadovė Rimutė Avižėnienė

Šoka: Stanislovas Česnulevičius, Agota Pugačiauskienė, Petras Tamulevičius, Ramunė Jazukevičienė, Vytautas Kašėta, Juzefa Česnulevičienė, Vincas Miškinis, Jonė Cerebijienė, Rožytė Pačkauskienė, Sigita Bajoriūnienė, Stasė Tamulevičienė, Zita Kibirkštienė ir kt.

Kaišiadorių r. Žiežmarių kultūros centro Ringailių folkloro ansamblis
Vadovė Aldona Kamantauskienė

Šoka: Aleksas Noreika, Domicelė Noreikienė, Albinas Gustas, Janina Sodaitienė, Bronius Pašvenskas, Anelė Vaiciukevičienė, Juozas Staliulionis, Janina Kaluževičienė, Marytė Grabauskienė ir kt.

Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis VERPETA
Vadovė Valerija Jankauskienė

Šoka: Vytautas Čėsna, Genutė Baltuškienė, Robertas Ramunis, Angelė Konstantinavičienė, Vidas Tatarūnas, Violeta Tatarūnienė, Regina Baublienė, Arūnas Sadaitis

Kauno r. Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblis SERBENTĖLĖ
Vadovė Daiva Bradauskienė

Šoka: Deimantė Pogauskaitė, Tomas Tamulaitis, Nerija Janickaitė, Tadas Kasparas, Inesa Česaitytė, Darius Arlauskas, Eglė Butkutė, Dovydas Kinderys, Sigita Česnauskaitė, Kęstutis Banys, Edita Rakliavičiūtė, Remigijus Zaksas, Sandra Kukutytė, Vaiva Vaikutytė, Vytautas Martinaitis ir kt.

Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis ŽEMYNA
Vadovė Aušra Butkauskienė

Šoka: Lina Jurelevičienė, Jaunius Jurelevičius, Kristina Mažeikienė, Gražvydas Venskus, Gintaras Butkevičius, Roma Butkevičienė, Romas Šlikas, Jolanta Pelanienė

Telšių kultūros centro folkloro ansamblis INSULA
Vadovė Milda Ričkutė

Šoka: Alvydas Alimas, Loreta Šarkaitė, Zita Sabaliauskaitė, Gintaras Vaitkaitis, Regina Sabaliauskaitė, Marius Smilgevičius, Natalija Dacienė, Algimantas Mickus, Rūta Gailiūtė, Ernestas Bukantas ir kt.

Vilniaus m. VšĮ etnomuzikos ansamblis VILNIAUS ŪLA

Vadovė Janina Bukantaitė

Šoka: Algirdas Matijoška, Eglė Skulsčiūtė, Birutė Kavaliauskienė, Stanislovas Kavaliauskas, Violeta Kuzmaitė, Jonas Volungevičius, Irena Juškienė, Kęstutis Rinkevičius, Daiva Narbutienė, Sigitas Narbutas, Nijolė Širmulienė, Juozas Jašinskas ir kt.

Vilniaus folkloro ansamblis JIEVARAS
Vadovas Evaldas Vyčinas

Šoka: Jonas Kazlauskas, Daina Jasinskienė-Gapšytė, Rimas Miškinis, Žydruolė Miškinienė, Vytautas Jurkus, Julė Kunigėlienė, Remigijus Vakarinas, Danutė Ramanauskienė, Egidijus Malinauskas, Aušra Gribulytė, Stasys Grincevičius, Aldona Eidukonytė, Irena Giruckienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto folkloro ansamblis KUPOLĖ
Vadovė Daiva Bradauskienė

Šoka: Antanas Laurinkevičius, Vanda Pečiukienė, Mečys Palšauskas, Jadvyga Venskienė

Kelmės folkloro ansamblis KNITUVA
Vadovas Valdas Rutkūnas

Archyviniuose įrašuose šoko:

Trakų r. Kalvių–Lieponių k. folkloro ansamblis (vadovė Marija Algė Armalienė): Juozas Kazlauskas, Bronė Kazlauskienė, Vincas Bazys, Antanina Bazienė, Bronė Krivickienė, Marija Staknienė, Jonas Staknys, Juozas Gliebus, Adelė Česnulevičienė, Jonas Vičkačka, Antanina Maisevičienė, Juozas Čenkus, Stasys Staknys, Marija Čenkienė, Veronika Lebednykienė, Juozas Lebednykas ir kt.,

Varėnos r. Kabelių k. etnografinis ansamblis Sąjūdis (vadovė Emilija Liegutė),

Zarasų r. Salako etnografinis ansamblis (vadovė Elena Bukelskienė),

Kaišiadorių r. Dainių k. etnografinis ansamblis (vadovė Valerija Degutienė),

Kaišiadorių r. Tauckūnų k. folkloro ansamblis (vadovas Šarūnas Sidaras),

Varėnos ligoninės folkloro ansamblis Pucinas (vadovė J. Vėlyvienė),

Varėnos r. Panočių k. šokėjai (vadovė Vaclava Nenartavičienė): Bronė Valackienė, Bronius Navickas, Zosė Navickienė, Algis Valacka,

Aldona Rutkauskienė, Marijonas Kasparavičius, Teofilė Kasparavičienė, Albertas Bankauskas, Ona Taraškevičienė, Antanas Vaitonis, Marija Skavičienė, Algis Paulaitis,

Varėnos r. Rudnios k. moterys: Antosė Juknevičienė, Alena Jurgelevičienė, Čanienė, Kaziukevičienė,

Pasvalio r. Kiemėnų k. šokėjai: Pranciška Steponavičienė, Anelė Bitinienė, Kazys Maskoliūnas, Benediktas Veldanskas,

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos šokėjai: Emilija Dargienė, Silvestras Dargis, Antanas Antanavičius, Monika Mickienė, Aleksandras Gintvainis, Aleksandra Gintvainienė, Adomas Pargaliauskas, Eugenija Bertašienė,

Telšių r. Luokės folkloro ansamblis Šatrija,

Panevėžio r. Jotainių, Varėnos r. Biekšių k., Kėdainių r. Pajieslio, Varėnos r. Kriokšlio k., Širvintų r. Musninkų, Šalčininkų r. Mištūnų k., Radviliškio r.

Palonų k., Šalčininkų r. Žižmų k., Varėnos r. Dargužių k. šokėjai.

© Audronė Vakarinienė, 2016

© Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2016

Išsamioje etnomuzikologės dr. Gailos Kirdienės parengtoje rinktinėje pirmą kartą skelbiami tradicinio smuikavimo vaizdo įrašai iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos. Pristatomas gausus ir įvairus tradicinis repertuaras smuikui, skirtingi smuikavimo stiliai ir jų raida. Įrašai daryti nuo 1988 metų. 48 liaudies smuikininkai pagriežė 140 kūrinių: įvairių tradicinių šokių, maršų ir dainų. Atkreiptas dėmesys ir į smuikavimą šokėjams, gana daug nufilmuota styginių ansamblių.

Antologija gali būti ir išsamus mokslinių tradicinio smuikavimo regioninių ypatumų tyrimų šaltinis, ir puiki jaunųjų kartų tradicinės smuiko muzikos atlikėjų ugdymo(si) priemonė, įkvepianti juos smuikuoti tradiciškai ir stilingai.

A new DVD Anthology of Lithuanian Folk Fiddle Music was published as a part of the collection of various publications Living Tradition (Lith. Gyvoji tradicija) by Lithuanian Folk Culture Centre. The anthology, compiled by ethnomusicologist Gaila Kirdienė, for the first time presents a comprehensive collection of video recordings of traditional folk fiddling from the main Lithuanian ethnographical regions: Aukštaitija in the centre and northeast, Dzūkija in the southeast, Suvalkija (Sudovia) in the south and Žemaitija (Samogitia) in the west. It presents plentiful and different traditional fiddle repertoire, various fiddling styles and their development. Forty-eight folk musicians perform 140 compositions: various traditional dances, marches and songs. Recordings are done since 1988. Attention is also paid to the fiddling for dancers; there are quite a lot of recordings of stringed ensembles.

This anthology can be a source of full-scale scientific exploration of the regional peculiarities of traditional fiddling and a helpful vehicle for younger performers of traditional fiddle (violin) music, inspiring them to play in way of traditional stylistics.

TURINYS

Linas Adomaitis VĖJAI LYG KARALIAI / 3
Dainiaus Gintalo žodžiai, Jievaro Jasinskio aranžuotė, SATB, piano
2016 m. III premija
Linas Adomaitis KOL KARTU / 14
Pauliaus Žlabio žodžiai, Jievaro Jasinskio aranžuotė, SATB, piano
2016 m. III premija

Lina Kairytė KUR EISIU EISIU / 27
Išplėtota aukštaičių krašto liaudies daina, SATB
2016 m. III premija

Gediminas Kalinas SVAJONĖ / 33
Jeronimo Lauciaus žodžiai, SA, piano
2016 m. III premija

Gediminas Kalinas SAULELĖ RAUDONA / 36
Aranžuota lietuvių liaudies daina, SATB, birbynė
2016 m. III premija

Nijolė Sinkevičiūtė VUOBILELĖ / 40
Aranžuota lietuvių liaudies daina, SSAA
2016 m. III premija

Nijolė Sinkevičiūtė IŠSPROK, IŠSPROK, ĄŽUOLĖLI / 47
Aranžuota lietuvių liaudies daina, TB
2016 m. III premija

Giedrius Svilainis EI KIENO, KIENO / 50
Išplėtota lietuvių liaudies daina, SATB, piano
2016 m. III premija

Giedrius Svilainis TURIU AŠ VIŠTĄ / 63
Humoristinė lietuvių liaudies daina, SA, piano
2016 m. III premija

Giedrius Svilainis ŠIRDIS MANA – ŠALIS MANA / 73
Marcelijaus Martinaičio žodžiai, SATB, baritono solo, piano
2016 m. III premija

Antanas Laimutis Vilkončius LIETUVA – -ŽALIAS PAUKŠTIS / 85
Sigito Gedos žodžiai, SATB, piano
2016 m. III premija

Donatas Zakaras TAI GRAŽIAI GIEDA LAKŠTINGALĖLĖ / 105
Išplėtota lietuvių liaudies daina, SATB, piano
2016 m. II premija

Donatas Zakaras O KAI SAULIŪTĖ TEKĖJO / 110
Išplėtota dzūkų krašto liaudies daina, SATB
2016 m. I premija