Knyga pasitarnaus kaip tam tikras aktualijų šaltinis kultūros ir meno puoselėtojams, liaudies muzikos instrumentų specialistams, pedagogams ir studijuojančiam jaunimui.

Namai tradicinėje sampratoje yra esminė, pamatinė vertybė, tolygi šeimai, tėvams. Ne veltui vieta, kurioje pasirodome pasauliui, vadinama gimtine, tėviške. Dainose minimas tėvo ar močiutės dvarelis yra ne kas kita, kaip pasaulio modelis, idealus vaizdinys. Namus globojo sodybos dievybės, šventieji, protėviai, o kiek toliau veikė nepažįstamos, dažniausiai priešiškos jėgos. Ribos tarp „sava” ir „svetima” nubrėžiamos slenksčiu, durimis, langais, lubomis, tvora, vartais. Atskiri sodybos elementai tebesaugo ne tik praktinę, bet ir apeiginę paskirtį.

Filme„Lietuvio namai” ne tik parodomi senųjų kaimų, sodybų vaizdai, stabtelėjama prie atskirų sodybos ir namų vidaus elementų, bet ir siekiama atskleisti vidinę jų tvarką ir darną, nenusileidžiančią šiuolaikinį žmogų viliojantiems (dažnai komerciniais tikslais peršamiems) kitų kultūrų modeliams, užčiuopti jaukią lietuvio prigimtin giliai įsismelkusią gimtųjų namų dvasią.

Filmo kūrybinė grupė: scenarijaus autorės Nijolė Marcinkevičienė ir Vida Šatkauskienė, režisierius Juozas Javaitis.

Lithuanian Home

Home in the traditional sense is a fundamental value, on a par with family, parents. That’s why the place where we are born is called homeland or fatherland. Father’s or mother’s manor, sung about is songs, is nothing less than a model of the world, an ideal image. Homestead deities, saints and ancestors watched over the homes and further away unknown, often hostile forces, were at work. The borders between “mine” and “alien” are drawn with threshold, door, windows, ceilings, fences, and gates. Some homestead elements still serve not only practical but also ritual purpose.

The film “Lithuanian House” not only shows images of the old villages and farmsteads, and describes the separate elements of homesteads and houses, but also tries to uncover their inner order and harmony. This traditional Lithuanian model rivals models from other cultures, which are often introduced to modern Lithuanians for commercial purposes, in capturing the spirit of the native home.

KŪRYBINĖ GRUPĖ / Crew
SCENARIJAUS AUTORĖS / Written by NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ, Vida Šatkauskienė
REŽISIERIUS / Directed by JUOZAS JAVAITIS
OPERATORIAI / Cinematography by DONATAS BUKLYS NERIJUS DIDVALIS
MUZIKOS AUTORIUS / Music by VLADIMIRAS NOVIKOVAS
GARSO REŽISIERIUS / Sound by ALGIMANTAS A. APANAVIČIUS
MONTAŽO REŽISIERIUS / Edited by VLADIMIRAS NOVIKOVAS
DAILININKĖ / Designed by RASA SPOKAUSKAITĖ
TEKSTĄ SKAITĖ / Narrated by GIEDRIUS ARBAČIAUSKAS, LIONGINAS PAŽŪSIS
REDAKTORĖ LINA SMOLSKIENĖ
VERTĖJA / Translated by SIMONA VAITKUTĖ
VYKDOMASIS PRODIUSERIS / Executive producer JUOZAS JAVAITIS
PRODIUSERIS / Producer SAULIUS LIAUSA

TRUKMĖ / Runtime: 50 min

IV tomas

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Laurynas Vakaris Lopas

Redakcinė kolegija:
Jonas Vytautas Bruveris
Algimantas Lopas
Teisutis Makačinas

Redaktorius Donatas Zakaras
Viršelio ir principinio maketo dailininkė Audronė Lasinskienė
Kalbos redaktorė Renata Radavičiūtė
Lotyniškų tekstų redaktorė Živilė Tamaševičienė
Natografai: Robertas Budrys, Rolandas Skirelis, Žvainys Ivanauskas
Vertėja Sonata Zubovienė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2011. – 274 p.

ISMN 979-0-706208-39-8

Turinys

Pratarmė / 5

Preface / 7

Domas Andrulis

ŽEMAIČIŲ ŠAULIŲ GIESMĖ (SATB) / 9

SAULELĖ RAUDONA (SATB) / 10

AR AŠ TAU, SESE, NESAKIAU (SATB) / 11

Kazimieras Viktoras Banaitis

RUGIAPJŪTĖS DAINA (SAATB) / 12

MANO BROLIS BAGOTYRIUS (SAATB) / 13

OI, ATVAŽIUOJA KALĖDA (SATBB) / 14

TU TU TU KAS BŪTŲ (SATBB) / 17

AŠ IŠDAINAVAU (SAATTBB) / 19

PJOVĖ LANKOJ ŠIENĄ (SATB) / 20

ŽVEJAI RUOŠIASI PLAUKTI JŪRON, operos „Jūratė ir Kastytis“ choras (TTBB, piano) / 21

Justinas Bašinskas

VOVERĖ (SAATTBB) / 33

PILĖNŲ LOPŠINĖ (TTBB) / 36

BERŽELIS TURI ŠIRDĮ (TTBB) / 37

Antanas Belazaras

REQUIEM iš muzikos Arthuro Millerio dramai

„Komivojažieriaus mirtis“ (SATB) / 39

MĖLYNASIS NEMUNĖLI iš operetės „Auksinės marios“

SSAA, T solo, piano) / 42

Juozas Bertulis

PLEPALŲ FABRIKAS (SATB, piano) / 48

KYRIE, Mišių šv. Antano garbei dalis (TTB) / 70

Antanas Budriūnas

RUDUO (SSAATTBB, piano) / 71

O NEMUNE (SSAATTBB) / 84

MALDA (SATBB) / 87

TĖVIŠKĖLĖ (SSA) / 89

Balys Dvarionas

SESUO ŽYDROJI – VILIJA (SSATTB) / 90

PENKI CHORAI (SSSAATTBB) / 93

RAIGARDO ŠALTINĖLIS (SATBB) / 107

Julius Gaidelis

MALDA UŽ TĖVYNĘ (SATB) / 109

PIEMENĖLIS (SATB) / 111

AUGO PUTINAS (SATB) / 113

PASĖJAU DOBILĄ (SSATTB) / 115

BALNOK, TĖVELI (SATB) / 117

ŪSAI (SATB) / 119

Juozas Gaubas

UŽ JŪRIŲ MARIŲ (SATB) / 121

ŽALIOJ GIRELĖJ (SATB) / 122

AVE MARIA (SATB) / 123

Vladas Jakubėnas

SPRAGILŲ DAINA (SATB) / 125

Vytautas Jančys

VARGO DIENŲ DAINA (SATB) / 127

PRIE MARIŲ (SSA) / 130

SVEIKA MARIJA (SATB) / 131

MALDA (TTBB) / 133

VIDI AQUAM (SATB) / 135

Julius Juzeliūnas

TU, SVOTELI (SATBB) / 137

KALVĖJE (TTBB) / 140

DĖDĖS (SATB) / 141

MIRTIS KANKINTOJAMS, operos „Sukilėliai“ choras (SSAATTBB) / 145

DAINUOK, ŠIRDIE (SATB) / 148

Jeronimas Kačinskas

ESI, DANGAU (SSAATTBB) / 154

JAU SAULUTĖ LEIDŽIAS (SSAATTBBB) / 157

ŽVANGUČIAI (SSAATTBB) / 161

MARIJA (SATB) / 168

MERGELE, MOTIN (TTBB) / 169

DIDIS, GALINGAS (SAATBB) / 170

Vytautas Kairiūkštis

VOVERĖLĖ (SA, piano) / 172

MAMOS PASAKOS (SATB) / 175

Juozas Karosas

OBELĖLĖ (SSAATB) / 179

Konradas Kaveckas

GIMTINĖS DAINA (SATB) / 182

Bruno Markaitis

NEDVELK, VĖJELI (SSAA) / 186

VĖJŲ ŠVENTĖ (SSAA) / 188

Alfonsas Mikulskis

DIEVO AVINĖLI, Tautinių mišių už kenčiančią Lietuvą dalis (SAATTBB) / 195

Stasys Navickas

AUGAU PAS MOČIUTĘ (SATB) / 199

Vaclovas Paketūras

CHORAS iš baladės „Ieva“ (TTBB) / 200

Vytautas Paltanavičius

SARBINČIULA UOGELA (SSAATB) / 202

DĖL KO? (SSAATBB) / 204

ŽMONĖS (SATB) / 211

Antanas Račiūnas

OI, TOLI TOLI (SSAATTBB) / 213

UŽ NEMYLIMO BERNELIO (SATB) / 217

Julius Sinius

ČIA TĖVYNĖ (SATTBB) / 219

NAKTIES TYLOJE (SATB) / 221

MANO TĖVYNĖ (SATB) / 222

Juozas Stankūnas

AUŠTA AUŠRELĖ (SATB) / 225

PAGARBOS GIESMĖ (SATB, org.) / 227

ORATIO (TTBB) / 229

GLORIA, Mišių šv. Jeronimo garbei dalis (SATB, piano / org.) /231

Faustas Strolia

DEKITE, ŽVAKUTĖS (SATB, S solo, piano) / 236

Juozas Strolia

TU, BERNELI (SAATBB) / 243

ŠIENAPJŪTĖS DAINA (SATB) / 250

ADVENTO DAINA (SATB) / 252

UŽAUGO BERŽELIS (TTBB) / 254

Julius Štarka

TĖVIŠKĖS MEDŽIAI (TTBB) / 255

OI DIEVE MANO (SATB) / 257

OI ŽINAU, ŽINAU (SATB) / 258

NUDAVĖ DUKRELĘ (SATB) / 259

Jonas Švedas

SAKALAI BROLELIAI (SSAATTBB) / 260

KAREIVIO MOTINA (SSAATTBB) / 264

Lotyniškų tekstų vertimai / 269

How to pronounce Lithuanian words / 271

Pratarmė

1940-ieji. Po valstybės atkūrimo 1918 m. vos spėjusią sustiprėti Lietuvą vėl ištiko okupacija, karo baisumai, pokario masinės tremtys, politinė, tautinė, dvasinė prievarta. Sovietinė agresija jau pirmomis 1940 m. okupacijos dienomis palietė ir choro kultūrą. Naikinant kultūros, visuomenines organizacijas, likviduoti ir stipriausi chorai – Šaulių sąjungos centrinis choras (vadovas Nikodemas Martinonis; pirmas pagiedojo G. F. Händelio „Mesiją“, W. A. Mozarto „Requiem“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimą“), Kauno studentų ateitininkų choras (vadovas Antanas Makačinas; pirmas pagiedojo G. Verdi „Requiem“. A. Makačinas nuo 1936 m. buvo Darbo rūmų choro vadovas, o Ateitininkų chorui vadovavo Antanas Budriūnas), kiti Kauno ir kitų miestų pasaulietiniai bei bažnytiniai chorai. Antroji sovietų okupacija lietuvių kultūrą padalijo į dvi dalis – namie ir svetur. Iš okupuotos Lietuvos pasitraukę lietuviai Vokietijos lietuvių pabėgėlių stovyklose sunkiomis sąlygomis ėmė burti chorus, kurie aktyviai koncertavo. Ten susitelkę kompozitoriai ir chorvedžiai sukūrė naujų kūrinių, o 1946 m. Viurcburge sugebėta surengti dainų šventę! Ši veikla nuo karo pabaigos truko apie penkerius metus, vėliau didžiausia išeivių dalis susibūrė JAV ir tuo labai sustiprino lietuvių chorų sąjūdį; 1956 m. Čikagoje (kartu su Kanados lietuviais) atgaivintos dainų šventės.

Pokario sovietinė Lietuvos valdžia ideologiniais sumetimais skatino mėgėjų chorų steigimąsi ir veiklą, tad dainavimas choruose tapo prieinamiausia meninės raiškos forma ir tai padėjo išsaugoti tradicinę lietuvių meilę dainai. Tuo metu Lietuvoje buvo vos vienas profesionalus koncertinis choras (muzikinių teatrų chorai koncertinių programų nerengė) – 1940 m. įsteigtas Valstybinės filharmonijos choras, kuriam vadovavo Bronius Budriūnas (1963 m. jį panaikinus, dalis dainininkų perėjo į tuomet steigiamą Lietuvos televizijos ir radijo chorą, vadovaujamą Liongino Abariaus; chore veikė ir vokaliniai ansambliai). Kolektyvo repertuarą griežtai ribojo ideologinė kontrolė. Šalia menkai atstovaujamo tautiškojo meno ir priverstinių propagandinių kūrinių choras sugebėjo atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją (1949 m., 1953 m. ir 1956 m.), J. Haydno „Metų laikus“ (1953 m.), W. A. Mozarto „Requiem“ (1955 m. ir 1956 m.) ir Česlovo Sasnausko „Requiem“ (1956 m.).

Okupacija nutraukė natūralią muzikos kūrybos raidą. Išeiviais tapo modernieji kompozitoriai Jeronimas Kačinskas, Vytautas Bacevičius (vokalinių kūrinių nerašė), vadinamojo nuosaikiojo modernizmo atstovai Kazimieras Viktoras Banaitis, Vladas Jakubėnas, Julius Gaidelis. Lietuvoje natūralią kūrybos raidą stabdė jos atžvilgiu priešiškas valdžios nusistatymas. Kūrybinė visuomenė neteko garsių kūrėjų: 1948 m. Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Juozas Pakalnis, mirė lietuviškosios kompozicijos mokyklos kūrėjas Juozas Gruodis. Kompozitorių sąjunga ir kompozitoriai nuolat kritikuoti dėl propagandinių kūrinių stokos, jų reikalauta kurti liaudžiai suprantamus, t. y. paprastesnės muzikos kalbos kūrinius, o nustojusieji kurti įtarti nelojalumu sovietų valdžiai. Politizuota „liaudiškumo“ (reikalauta privalomo ideologinio turinio) samprata siekta pakeisti ir tautiškumo supratimą (atkakliai vengta žodžio „tauta“) – vadinamasis nacionalinis muzikos charakteris sietas tik su liaudies muzikos motyvų bei savybių panaudojimu. Taip buvo atmesta ketvirtojo dešimtmečio diskusijoje apie lietuvių muzikos tautiškumą moderniųjų kompozitorių kelta vaisinga mintis, kad esminis jo šaltinis yra kompozitoriaus asmenybė – anot Jeronimo Kačinsko, laisvais kūrybiniais pagrindais išsiauklėjusi individualybė.

Atrenkant kūrinius šiam Antologijos tomui daugiausia sunkumų sudarė tais ypač aršios ideologinės prievartos dešimtmečiais Lietuvoje kūrusių kompozitorių kūryba – vertingų, koncertams tinkamų veikalų sukurta palyginti nedaug.

Didžioji kūrinių dalis atrinkta iš Lietuvos bei išeivijos leidyklų choro muzikos rinktinių. Iš Valstybinės grožinės literatūros leidyklos (VGLL) įvairių leidinių atrinkti Antano Budriūno, Balio Dvariono, Vytauto Kairiūkščio, Juozo Karoso, Konrado Kavecko, Vytauto Paltanavičiaus, Antano Račiūno, Jono Švedo, iš „Vagos“ leidyklos – kai kurie Kazimiero Viktoro Banaičio, Juliaus Juzeliūno, Vaclovo Paketūro kūriniai. Nemažai Kazio Viktoro Banaičio lietuvių liaudies dainų išdailų paimta iš J. Petronio leidyklos choro dainų rinkinio „Kazys Viktoras Banaitis. 48 lietuvių liaudies dainos mišriam chorui“ bei JAV 1950–1951 m. spausdintų leidinių.

Ypač choriniam judėjimui padėjo Čikagoje leidžiamas žurnalas „Muzikos žinios“. Iš jo 1942 m. ir 1952 m. priedų atrinkti Broniaus Budriūno, Juozo Stankūno ir Juozo Strolios kūriniai.

Kai kurie Domo Andrulio kūriniai paimti iš „Spaudos fondo“, Juozo Bertulio, Vytauto Jančio – iš Klaipėdos universiteto leidyklos, Bruno Markaičio – iš pirmosios, o Broniaus Budriūno – iš antrosios JAV ir Kanados dainų šventės komiteto (Čikaga, 1956 m., 1960 m.), Jeronimo Kačinsko – iš Lietuvos katalikų tremtinių bažnytinės muzikos komisijos (Vokietija, Bavarija, 1948 m.), Muzikos informacijos ir leidybos centro, Alfonso Mikulskio – iš Lietuvos vyčių centro valdybos, Fausto Strolios – iš Lietuvos vyčių centro valdybos ir Lietuvos vyčių fondo leidinių.

Iš rankraščių spausdinama Juliaus Juzeliūno operos „Sukilėliai“ dalis chorui „Mirtis kankintojams“, Juozo Bertulio „Plepalų fabrikas“, Antano Belazaro „Requiem“ iš muzikos Arthuro Millerio dramai „Komivojažieriaus mirtis“.

Laurynas Vakaris Lopas

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2011

Šokių rinkinys

Vidmantas Mačiulskis

Specialioji redaktorė Gražina Kasparavičiūtė
Redaktorė Danutė Skersytė
Dailininkė Audronė Lasinskienė
Šokių brėžiniai Snieguolės Einikytės
Natografė Ramutė Adamonienė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010. – 303 p.

ISBN 978-9986-82-8

Turinys

SUEIGINIS / 12
Leono Povilaičio muzika

IŠKVIESTINIS / 31
Nijolės Sinkevičiūtės muzika

EISVA RUNDUŽĮ / 68
Giedriaus Svilainio muzika

KAIP DU PAUKŠTELIAI / 101
Arūno Rakšnio harmonizuota liaudies muzika
Liaudies žodžiai

MEŠKUTĖ / 134
Jūratės Baltramiejūnaitės muzika
Liaudies žodžiai

DIDVAKARIO POLKA / 172
Anatolijaus Lapinsko muzika

ČIOLDE RIOLDE / 209
Jūratės Baltramiejūnaitės muzika
Liaudies žodžiai

GUMBINĖ / 255
Jono Petrausko harmonizuota liaudies muzika

SEKMINIŲ POLKA / 282
Anatolijaus Lapinsko muzika

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010