Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatų įrašai

Lietuvių liaudies dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika

Sudarytoja Jūratė Šemetaitė
Garso režisierius Rimantas Motiejūnas
Nuotraukos Ramintos Kriščiūnaitės
Dailininkė Audronė Lasinskienė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007. – 1 CD.

Kompaktinėje plokštelėje išgirsite Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ 2007 m. laureatų – jaunųjų muzikantų, dainininkų, pasakotojų įrašus.
2007 m. konkursas skirtas tautosakos ir mitologijos tyrinėtojui, etninės kultūros puoselėtojui profesoriui Norbertui Vėliui, kuriam ypač buvo svarbu, kad tautosakos grožį, įvairovę, išmintį kiek įmanoma pažintų ir pamėgtų vaikai, atminti.

Turinys

C grupės laureatai (14–19 m.)

Žilvinas Adomaitis, Aurimas Čepas, mokytojas Arūnas Stankus
1. „Labus vakarus“ (daudytės), Biržų r. 0:59

A grupės laureatai (3–8 m.)

Žiedūnė Dubnikovaitė, mokytoja Rita Pelakauskienė
2. „Išeik, debesėli“ (piemenų daina), Rokiškio r. 0:27
3. „Tu, saulute, vakaran vakaran“ (piemenų daina),Švenčionių r. 0:37

Ernestas Juška, mokytoja Rita Pankinaitė
4. „Kodėl ožkos trumpa uodega“ (pasakojimas), Panevėžio r. 3:03

Ieva Gabrytė, mokytoja Valdonė Juozapavičienė
5. „Šuokiniejė bieginiejė“ (vaikų daina), Plungės r. 1:04

Viltė Subačiūtė, mokytoja Elena Kiškienė
6. „Katinėlis ir gaidelis“ (pasaka), Anykščių r. 6:43

B grupės laureatai (9–13 m.)

Deimantas Armanavičius, Mantas Drazdys, Arūnas Kuosa,
Jonas Petravičius, Nojus Zaranka, mokytoja Rūta Navickienė
7. „Skurdutė“ (ragai), Biržų r. 0:50

Rokas Janickas, mokytoja Daiva Bradauskienė
8. „Šolių Joniukas“ (piemenų daina), Marijampolės r. 0:44

Vilius Šmatavičius, mokytoja Dalia Šmatavičienė
9. „Piemenų melodija“ (birbynė), Vilkaviškio r. 1:41

Rūtenė Kretavičiūtė, mokytoja Diana Dovydavičiūtė
10. „Olia dirvolia“ (piemenų daina), Kėdainių r. 0:43

Eivyda, Mintautė, Jaunutis, Vaidilė, Jogundas Juškiai,
mokytoja Birutė Nemčinskienė
11. Mazurpolkė (2 smuikai, armonika, lamzdelis, armonika), Marijampolės r. 1:35

Živilė Žalalytė, mokytoja Rita Pelakauskienė
12. „Karvyte mana, pa kalnalį“ (piemenų daina), Panevėžio r. 0:57

Alina Šemetaitė, mokytoja Rima Milkintienė
13. „Kap Kuotrė juo į torgų“ (pasakojimas), Šilalės r. 3:03

Tautvydas Kirsnys, mokytojas Alvydas Vozgirdas
14. Polka (armonika), Šilalės r. 0:50

Ignas Kilijonas, Andrius Darčianovas, Rolandas Štreimikis,
Justinas Šlopšnys, mokytoja Alvyda Česienė
15. „Penkiaglasė“ (skudučiai), Biržų r. 1:02

Austėja, Germantė, Rūta Lovčikaitės, mokytoja Rita Pelakauskienė
16. „Lylio lelijo“ (vestuvių sutartinė), Rokiškio r. 1:26

Barbora ir Veronika Guželytės, mokytoja Rasa Guželienė
17. „Aš regiejau kukutį“ (vaikų daina), Skuodo r. 0:31

Valdas Liniauskas, Domantas Kirsnys, Juozas Zakarauskas,
Tautvydas Kirsnys, mokytojas Alvydas Vozgirdas
18. Linksmoji polka (2 lūpinės armonikėlės, smuikas, lamzdelis), Plungės r. 0:52

Dainininkai: Gerda Bartuševičiūtė, Gytis Gurklys, mokytoja Elena Kiškienė
19. „Ganau ganau avelas“ (piemenų daina), Kėdainių r. 0:45

Audinga Jankutė, Svajonė Mačerniutė, Julija Rušinskytė,
mokytojai: Ingrida Jankienė, Vaidotas Macijauskas
20.Valsas (smuikas, basetlė, cimbolai), Joniškio r. 1:35

C grupės laureatai (14–19 m.)

Vytautė Radzevičiūtė, mokytojos: Laimutė Stasė Proškutė,
Giedrė Ramunė Pečiulienė
21. „Oi tu, sakale“ (advento- Kalėdų daina), Varėnos r. 1:37

Gytis Kilijonas, mokytoja Alvyda Česienė
22. „Antinas antelė“ (kanklės), Biržų r. 0:52

Rokas Stanislovas, mokytojas Andrius Morkūnas
23. Vilniaus polka (bandonija), Jurbarko r. 2:20

Raimonda Černevičiūtė, mokytoja Nijolė Černevičienė
24. Lukšių polka (smuikas), Šakių r. 0:40

Rūta Bartašiūtė, mokytojas Albertas Bartašius
25. „Šalia kelio avietėlė“ (kanklės), Šiaulių r. 0:45

Julija Rušinskytė, mokytojas Vaidotas Macijauskas
26. Maršas (cimbolai), Panevėžio r. 1:12

Šarūnė Niauraitė, Deimantė Ulevičiūtė, Vaiva Kuprytė, Rūta Praniauskaitė, Ieva Simėnaitė, mokytoja Nijolė Kaulinienė
27. „Meilūnų intakas“ (skudučiai), Biržų r. 0:55

Agnė, Simonas ir Sigitas Gulbinskiai, mokytoja Mirga Gulbinskienė
28. „Tuo ulyčiuo“ (šeimos daina), Kelmės r. 2:05

Akvilė Ruočkutė, mokytoja Roma Ruočkienė
29. Maršas (smuikas), Švenčionių r. 1:44

Vilius Marma, mokytojai: Laimutė Stasė Proškutė, Algirdas Kasperavičius
30. Valsas (kanklės), Marijampolės r. 1:27
31. Norkaičio polka (koncertina), Šilalės r. 1:50

Paulius Kovalenko, mokytoja Daiva Bradauskienė
32. „Tai aš nelaušiu“ (vestuvių daina), Varėnos r. 2:43
33. „Malūnėlis“ (smuikas), Telšių m. 1:27
34. Polka (armonika), Varėnos r. 1:37

Įrašai LNKC mediatekoje.

Trukmė: 00:53:14
Dydis: 69,81 MB

© Jūratė Šemetaitė, 2007
© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007

Filmas „Lietuvių tradiciniai valgiai“(Lithuanian Traditional Food) pristato kaimiškąją virtuvę, kuri labiau, nei dvaro ar miestietiška išsaugojo valgių savitumą ir archaiškumą, ryšį su vietinėmis žaliavomis ir produktais, žemdirbiškos tautos raciono sezoniškumą, pagarbą maistui, kaip žmogaus darbo ir dievų malonės rezultatui.

Vienas iš esmingiausia lietuvių kultūros bruožų duonos sakralizavimas, kurį tebeliudija su duonos gaminimu, laikymu, raikymu ir valgymu yra susiję papročiai ir tikėjimai.

Vidurio, Šiaurės Lietuvoje, kur kviečiai gerai derėjo, buvo kepami kvietiniai pyragai, vienas iš jų – tradicinis vestuvinis svočios pyragas karvojus, apdėtas puošmenomis, žolynais, uogomis. Taip pat šiuose kraštuose iki šiol mėgstami blynai, vienas populiariausių valgių – virtiniai – miltinės tešlos kukuliai su įdaru. Pietrytinės Lietuvos, Dzūkijos, smėlynėliai brandina nemenka grikių derlių, todėl čia kepama grikinė babka, o Sotujį šiupinį, kuris gaminamas iš įvairių javų rūšių, bulvių, mėsos, drąsiai galima vadinti žemaičių pasididžiavimu.

Bulvės Lietuvoje paplito tik XVII amžiaus pabaigoje, bet tapo antrąja lietuvių duona. Kugelis (bulvių plokštainis), bulvinės bandos, vėdarai, didžkukuliai (cepelinai) seniai įsitvirtino mūsų krašto virtuvėje.

Lietuva – upių ežerų kraštas, todėl žuvis taip pat dažna viešnia mūsų racione, o iš mėsų lietuviai labiausiai pamėgę kiaulieną. Tebegaminamas dar XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimas skilandis, kurį aukštaičiai, kaip ir visą mėsa, rūkydavo dūminėse pirkelėse, dūmą skanindami vaismedžių mediena, kadagiu. Būtina paminėti tradicinį lietuvišką varškės sūrį, kuris, kaip ir prieš daugelį metų, ne vienuose namuose puikuojasi ant pusryčių stalo. Nemažiau dvylikos būtinų patiekalų lietuviškasis Kūčių (Kalėdų išvakarių) stalas – vienas įdomiausių iki šiol išlikusių apeiginio valgymo pavyzdžių.

(Lietuvių ir anglų kalbomis).

Žiūrėkite filmo pristatymą (3:53) LNKC youtube paskyroje.

100 kūrinių

Serija „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“

Sudarė ir parengė, įvadą ir komentarus parašė Gaila Kirdienė
Žodinį tekstą redagavo Danutė Skersytė
Natografas Kazimieras Šermukšnis
Natas koregavo Arūnas Lunys, Gaila Kirdienė
Dizainerė Audronė Lasinskienė
Maketuotoja Evelina Mačiūnaitė

Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007. – 273 p.

ISMN M-706208-34-3

Turinys

Pratarmė / 6
Lietuvių liaudies smuikai ir smuiko muzika / 7
Smuikai ir strykai /7
Liaudies smuikininkų repertuaras / 8
Autentiško smuikavimo stiliaus ypatybės / 9
Ženklų paaiškinimai / 13
Pateikėjai, kūriniai ir užrašytojai / 36
Abėcėlinė kūrinių rodyklė / 39
Santrumpos / 41

MARŠAI

1. Maršas / 44
2. Maršas / 45
3. Lietuviškas maršas / 46
4. Maršas / 48
5. Maršas OI LAUKIU LAUKIU / 49
6. Palydų maršas / 50
7. Sutikimo maršas / 52
8. Maršas / 53
9. Maršas DU BROLIUKAI / 55
10. Vestuvinis maršas RŪTŲ VAINIKAS / 57
11. Maršas / 60
12. Vestuvinis maršas / 65
13. Maršas JĖGERIS / 66

POLKOS

14. Juozo Masevičiaus polkutė / 68
15. Katinukų polka / 70
16. Lauro polka / 74
17. Pasalomskio polka / 77
18. Polka DOBILĖLIS / 80
19. Polka OIRA OIRA / 82
20. Polkutė ČYRU ČYRU, DUOK PIPIRŲ / 84
21. Rastenio polka / 87
22. Vilniaus krašto polka / 91
23. Polka OI SESUTĖ DROBES AUDĖ / 93
24. Polka ŠĖŠKUS GAUDA VOVERYTĮ / 95
25. Senųjų diedukų polka / 101
26. Polka su pašokėjimais / 102
27. Dziedulio polka / 107
28. Polkutė / 109
29. Polka / 111
30. Polka / 113
31. Tėvelių polkutė / 117
32. Piršlio polka / 118
33. Polka SENAS DIEDAS PASIGĖRĘS / 119
34. Polka ŠOKO GIRIOJ VOVERYTĖ / 121
35. Savo kūrybos polkutė / 121
36. Połka SENAS DIEDAS NEDAMATO / 123
37. Polkutė TUMBA TUMBA KAIP IŠ RAGO / 125
38. Juokų polkutė / 127
39. Patrepsėjimo polka / 130
40. Polka MEILĖS ŽVILGSNIS / 138
41. RASEINIŲ MAGDĖ / 140
42. Smuikų polka /144

VALSAI

43. Senas valcas / 146
44. Štrauso valsas / 147
45. Valsas / 150
46. Valsas PRAŽUDYTAS GYVENIMAS / 152
47. Valsas ŠIAURUS VĖJAS / 154
48. Valsas UŽ MARIŲ KRANTELIO / 156
49. Valsas / 157
50. Valsas / 160
51. Valsas / 162
52. Valsas / 164
53. Valsas / 165
54. Valsas GIMNAZISTĖ / 167
55. Senoviškas valsas / 169
56. Tėvelių valsiukas / 171
57. Jaunosios valsas / 171
58. Valsas / 172
59. Valcelis ČIGONAS / 174
60. Valsas UŽ PUSĮ LITA / 176
61. Valsas UŽ PUSĮ LITA / 178
62. Valsas / 178
63. Valsas / 195
64. Valsas KAIPGI NEMYLĖTI MAN KAMPELIO ŠITO / 196

KITI ŠOKIAI

65. KLUMPAKOJIS / 198
66. SUKTINIS / 200
67. LEVONIKA /201
68. MAZURKA / 204
69. SEMIOROČKA / 207
70. VINGIERKA / 209
71. SERBINTA / 211
72. ŠIAUČIUKAS / 212
73. KRAKOVIAKAS / 213
74. OBERKAS / 215
75. ANT KALNO KARKLAI / 218
76. LELINDERIS / 220
77. PATISPANAS / 222
78. ALEKSANDROVAS / 225
79. GREIČPOLKĖ / 227
80. PRADED RYTAS AUŠTI / 231
81. LEILINDERIS / 232
82. MANTATŪRIS / 234
83. KADAGYS / 236
84. GRĄŽ(U)OKELIS / 237
85. MALŪNĖLIS / 239
86. BALTAS IR JUODAS KADRILIAI / 242
87. KADRILIUS SENOBIŠKAS, VERSIJA IN G / 245
88. KADRILIUS SENOBIŠKAS, VERSIJA IN D / 248
89. KADRILIS / 249
90. SENOVINIS KETURIŲ DALIŲ KADRILIUS IR UŽBAIGIAMOJI POLKA / 254
91. DOLSKIO FOKSTROTAS / 258
92. FOKSTROTAS / 261
93. FOKSTROTAS MERGYTE, KUR VAŽIUOJI / 262
94. FOKSTROTAS / 264
95. CVINGAS / 266

DAINOS

96. Daina-maršas RUOŠKIS, SESUTE / 267
97. Dainela SVETAINĖLA / 268
98. KAI AŠ TURĖJAU KAIME MERGAITĘ / 269
99. AISIM, BROLELIAI, NAMO / 272
100. Labaryčio daina LABAS RYTAS / 273

Pratarmė

Strykiniai chordofonai, smuiko pirmtakai, o vėliau ir klasikinio pavidalo smuikas jau daug šimtmečių yra vieni iš populiariausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų. Žodį smuikas lietuviai perėmė maždaug X a. iš rytų slavų vakarinių genčių. Šis faktas rodytų, kad lietuviai griežti smuiko pirmtakais pradėjo tą patį šimtmetį, kaip ir tos Europos tautos, kuriose jie paplito anksčiausiai1 . Smuiku lietuviai grieždavo solo ir daugelyje liaudies muzikos ansamblių, kuriuose jis dažnai vedė, buvo pagrindinis melodinis muzikos instrumentas. Būtent smuiką lietuviai vadindavo visų muzikos instrumentų karaliumi. Galima manyti, kad smuikininkai ilgą laiką buvo geriausi instrumentinės šokių ir maršų muzikos žinovai ir puoselėtojai. XX amžiaus antrojoje pusėje pasikeitus kultūros situacijai, liaudies smuikavimo tradicijos sparčiai nyko, todėl tapo aktualu smuiko muziką ne tik tyrinėti, bet ir perteikti jaunajai kartai, supažindinti su autentiško smuikavimo stilistika.
„Lietuvių liaudies smuiko muzika. 100 kūrinių“ – tai bene pirmoji išsamesnė lietuvių autentiškos smuiko muzikos transkripcijų rinktinė2 , kurioje gana tolygiai pateikta kūrinių iš visų Lietuvos etnografinių sričių. Neatstovaujama tik Klaipėdos kraštui, nes lietuvininkų smuiko, kaip ir kitų instrumentų, muzikos užrašyta labai mažai3. Vis dėlto ir šiame leidinyje aptiksite duomenų apie XX a. pirmojoje pusėje Klaipėdos krašte smuikuotus kūrinius, jų melodinius tipus. Kiekvienos žanrų (maršų, polkų, valsų, kitų šokių4 ir dainų) grupės kūriniai išdėstyti pagal etnografines sritis tokia tvarka: Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos. Griežtesnio kūrinių skirstymo pagal regionus atsisakyta dėl kai kurių muzikantų ir jų muzikos priklausymo dviem regionams, pavyzdžiui: iš Punsko–Seinų krašto kilę Juozas Jančas, Jonas Ragažinskas save vadino dzūkais, tačiau gyveno Suvalkijoje (Marijampolės r.), duetu griežę Mykolas Urbonavičius ir Antanas Kavaliauskas gimė Aukštaitijoje, o gyveno Žemaitijoje, ir pan. Kad būtų patogiau naudotis leidiniu, to paties atlikėjo kiekvienos žanrų grupės kūriniai sudėti į vieną pluoštą.
Rinktinę sudaro 45 liaudies smuikininkų (gimusių 1898–1932 m.) repertuaro kūriniai5. Daugelis pateikėjų – iškilūs muzikantai, tikri virtuozai, pavyzdžiui: Kazimieras Augustaitis, Julijonas Babkauskas, Stanislovas Baltrušaitis ir jo sūnus, Feliksas Baltrušaitis6, Albinas Bartnykas, Kazimieras Citavičius, Jonas Danilevičius, Juozas Eimanavičius, Juozas Jančas, Antanas Labenskas, Petras Nevulis, Jonas Ragažinskas, Juozas Svitojus, Justinas Vasiliauskas, Vladas Žeromskis ir kiti. Įžymiojoje žemaičių brolių Domininko ir Jono Lileikių kapeloje trečiuoju smuiku griežė Liudvikas Šimkus, kontrabosu (bésedla) – Fortunatas Sauka. Aukštaičių smuikininkui Jurgiui Stankevičiui paprašius, jam smuiku pritarė (antrino) profesionalus liaudies muzikos atlikėjas ir tyrėjas Evaldas Vyčinas.
Daugiausia kūrinių (73) buvo atrinkta iš Lietuvos liaudies kultūros centro Garso arba Vaizdo įrašų archyvų. Iš vaizdo įrašų ne tik aiškiau matomi štrichai, pirštuotė, kitos griežimo detalės, bet ir kokiais gestais, mimika atsiskleidžia muzikanto artistiškumas. Siekiant plačiau parodyti žanrų ir ypač ansamblinio smuikavimo įvairovę, pateikta kūrinių ir iš kitur: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Garso įrašų archyvo (24) ir „Luokės muzikantai“ plokštelės (3). Rinktinės kūrinių garso įrašai daryti 1976–1998 m., vaizdo įrašai 1989–1994 m.
Padėkos nusipelno kūrinių užrašytojai. Daugiausia rinktinėje publikuojamų kūrinių vienas arba drauge su kitais užrašė Rimas Kavaliauskas (45), Evaldas Vyčinas (34), Arūnas Lunys (17), Vytautas Musteikis (17)8. Rinktinės sudarytoja Gaila Kirdienė(-Siaurukaitė) užrašė 12 kūrinių9 ir visus rinktinėje skelbiamus kūrinius (pagriežtus K. Augustaičio 1993 m. kartu su tuo metu etnoinstrumentologiją studijavusiu Dainiumi Juciumi) detaliai transkribavo 1990–2002 m.
XX a. per įvairias lietuvių tradicines šventes ir jaunimo vakarėliuose liaudies smuikininkai dažniausiai muzikuodavo ne po vieną, o įvairiuose ansambliuose. Smuikų, kaip ir kitų styginių instrumentų, kapelų muzikos įrašų archyvuose turima labai nedaug, todėl ir į šią rinktinę pateko net 86 kūriniai, pagriežti smuikininkų solo. Vis dėlto tikimės, kad skelbiami dviejų smuikų (10), trijų smuikų (1) ir trijų smuikų bei kontraboso (3) muzikos pavyzdžiai, aptartos tradicinio ansamblinio smuikavimo nuostatos, balsų vedimo būdai leis ir kitus kūrinius pritaikyti tradicinėms kapeloms. Kita vertus, kai kurių smuikininkų, pavyzdžiui, Edvardo Kriaučiūno, griežimo stilius, kai nuolat skamba vienos ar dviejų laisvų stygų burdonas ir vienu pirštu išgaunamos lygiagrečios kvintos, yra labiau solinis, negu ansamblinis.
Kūrinių atlikimo klausimai detaliau aptariami skyrelyje apie autentiško smuikavimo stilių ir pastabose prie kiekvieno kūrinio. Leidinyje pateikta ir paprasčiau pagriežtų kūrinių, kuriuos lengvai išmoks pradedantieji, ir sudėtingiau – jie sudomins jau įgudusį smuikininką. Kai kurių to paties melodinio tipo kūrinių pateikta po keletą variantų. Antai Juozas Grikšas „Praded rytas aušti“ pagriežė visiškai paprastai, o Stanislovas Baltrušaitis Greičpolkę – su gausia puošyba, įvairia ritmika ir keliomis tonacijomis10.
Tikimės, kad ši rinktinė pravers pavieniams smuikininkams ir įvairiems ansambliams: papildys jų repertuarą, suteiks žinių apie lietuvių tradicinio smuikavimo stilistiką, ansamblinę balsovadą.

© Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007