TURINYS

Pratarmė
SUMMARY

A

Abaris Leonidas 11
Abaris Vytautas 12
Abarius Lionginas 13
Abramavičienė Regina 15
Abromaitytė Zita 15
Abromavičienė Birutė 15
Adomaitis Antanas 16
Adomaitis Antanas 17
Adomaitis Jonas 18
Adomaitis Remigijus 18
Adomavičius Pijus 19
Adomavičius Vladas 20
Adomonis Arvydas 20
Adomonytė Janina 21
Afanasjeva Natalija 22
Aidukas Rolandas 23
Aižinas Mindaugas 24
Aižinienė Elena 24
Aleknaitė Birutė 25
Aleknavičienė Onutė 26
Aleknavičius Pranciškus 26
Aleknienė Elena 27
Aleknienė Marija 27
Aleksa Jonas 28
Aleksandravičius Zigmas 29
Aleksis-Aleksandravičius Aleksandras 30
Alimas Feliksas 31
Ališauskienė Anelė 32
Alseika Antanas 32
Ambrazas Boleslovas 33
Ambrazas Pranas 34
Ambraziejus-Ambrozevičius Juozas 35
Ambrozaitis Aleksas 35
Andrejauskaitė Aurelija 36
Andriuškevičius Romanas 37
Andrulis Domas 38
Andrulis Liudas 38
Ankus Justinas 39
Arlauskienė Adolfina 40
Arminas Anicetas 40
Armonas Petras 42
Armonienė Aldona 43
Arnastauskas Vincas 44
Asevičius Algimantas 44
AugustinasVaclovas 45
Ažaneckienė Danguolė 46
Ąžuolaitis Juozas 47

B

Babickas Rytas 49
Babinienė Aldona 50
Bacevičius Vincas 50
Bagdanavičius Vladas 51
Bagdonas Antanas 51
Bagdonas Juozas 52
Bagdonavičius Klemensas 52
Bagdonavičius Petras 53
Bajerčius Jūras 54
Balčiūnas Eduardas 56
Balčiūnas Rufas 56
Balčys Kęstutis 57
Balčytis Eduardas 57
Balsys Vladas 59
Baltrušaitis Povilas 59
Baltrušaitis Vladas 60
Banaitis Kazimieras Viktoras 61
Banaitis Juozas 62
Banaitis Valteris Kristupas 63
Banys Jonas 64
Barauskas Juozas 65
Barauskienė Žyginta 66
Barisas Kastytis 67
Barkauskas Virginijus 68
Bataitienė Irena 68
Batoras Stanislovas 69
Bazys Kazimieras 69
Bedarfaitė Marija 70
Beinaris Pranciškus 71
Beinarytė Danguolė 72
Beinoris Jonas 73
Bekeris Povilas 73
Bekeris Stasys 74
Belazaras Antanas 75
Belkutė Zita 75
Bendorius Jonas 76
Benotienė Nijolė 77
Bernadišius Jonas Zenonas 77
Bernarda Marija 78
Bernatavičius Albinas 79
Bernatavičius Anatolijus 80
Bertulis Juozas 80
Bielinis Augustas 82
Bielionis Jonas 82
Bieliūnas Juozas 83
Biliūnaitė Anelė 84
Bingelis Petras 85
Biveinis Kęstutis 86
Byanskas Jonas 87
Byra Jonas 87
Blažienė Tamara 88
Blažys Juozas 89
Blūšius Vytautas 89
Bogdanovičius Vladislovas 90
Brazaitis Juozas 91
Brazys Teodoras 91
Briaukienė Violeta 92
Briedienė Palmyra 93
Briedis Juozas 94
Brundza Jonas 94
Budginienė Stasė 95
Budraitis Tadas 95
Budreckas Vladas 96
Budrevičius Viktoras 97
Budriūnas Antanas 98
Budriūnas Bronius 99
Budriūnas Motiejus 101
Budriūnienė Irena 102
Bujanauskas Pranas 103
Bukauskienė Gintarė 103
Bukšnaitis Pijus 104
Bulevičius Alfonsas 104
Bulkauskas Alfridas 105
Burakovienė Audronė 106
Burdulis Vincas 106
Butkevičienė Nijolė 107
Buzys Aleksandras 107
Būtėnas Jonas 109

C

Chockevičius Stasys 111
Cibas Mykolas 112
Ciprisevičius Juozas 112

Č

Čapkevičius Robertas 115
Čeičys Albinas 116
Čelna Albertas 116
Čepkauskienė Evelina 117
Čepliauskas Vytautas 118
Čerienė Salomėja 119
Černeckienė Rūta 120
Četkauskas Kazimieras 121
Četkauskas Petras 121
Četkauskas Povilas 122
Četkauskas Vytautas 122
Četkauskas Vytautas 123
Četkauskas Vytautas Laimutis 124
Četkauskienė Genovaitė 125
Čigriejūtė Eglė 126
Čiurlionis Mikalojus Konstantinas 127
Čiurlionis Jonas 128
Čiurlionis Povilas 129
Čižas Aloyzas 130
Čižauskas Jonas 130
Čižauskas Juozas 131
Čižauskienė Marijona 132
Čypienė Adelė 133

D

Dabašinskas Algimantas 135
Dabrienė Laima 136
Dailidėnas Ipolitas 136
Dailydienė Benedikta 137
Dalangauskienė Marijona 138
Dambrauskas Jonas 138
Dapkevičius Jonas 139
Dapševičius Steponas 140
Dargis Jokūbas 140
Dargis Steponas 141
Darius Pranas 142
Daugėla Rolandas 142
Dauginytė Birutė 143
Dauguvietis Jonas 144
Daukša Vladas 144
Dautartas Jonas 145
Deniušis Vincas 146
Dylevičienė Irena 146
Domarkienė Elena 147
Domarkienė Nijolė 148
Draudikienė Julė 149
Driukas Adolfas 149
Dryja-Visockis Juozas 150
Dubickas Jonas 151
Dubickas Juozas 151
Dugnas Rimantas 152
Dulkė Pranas 153
Dumbliauskaitė Lina 153
Duršliokas Julius 154
Dutkevičius Vladas 155
Dūmanas Pranas 156
Dvarionas Antanas 157
Dzikas Antanas 158

E

Eičas Romualdas 160
Einikienė Danutė 161
Eišmontienė Birutė 162
Eivienė Janina 163
Ereminas Leonas 163

F

Filipovas Manvilis 165

G

Gabalis Povilas 167
Gadliauskas Mykolas 168
Gaidamavičius Zigmas 169
Gaidelis Julius 169
Gailevičius Stasys 170
Gaižiūnienė Audronė 171
Galaunienė Adelė 172
Galinauskienė Danguolė 173
Gasiūnas Petras 174
Gaspariūnienė Dalia 174
Gatelienė Rūta 175
Gaubas Juozas 176
Gaubis Kostas 177
Gaučys Jonas 178
Gaučys Gintautas 178
Gečas Alfonsas 179
Gečienė Vanda 180
Gedgaudas Liudas 181
Gedvilaitė Margarita 181
Gelgotienė Rasa 182
Genutis Zigmas 183
Gerasina Zinaida 184
Giedraitienė Genovaitė 185
Giedraitis Antanas 185
Gimžauskas Antanas 187
Ginelevičienė Leokadija 187
Girčienė Regina 188
Girdzijauskas Arvydas 189
Gižinskas Romualdas 189
Gylienė Zenona 190
Gylys Leonas 191
Gylys Povilas 191
Glemža Antanas 193
Govėdas Jonas 194
Gradeckas Antanas 194
Graužinis Stepas 195
Gražinis Romualdas 196
Gražulytė Irena 197
Greičius Vincas 198
Greičiuvienė Teresė 199
Greičiūnas Vytautas 200
Griauzdė Klemensas 200
Griauzdė Rimvydas 202
Gricienė Nelė 202
Grigaliūnienė Paulina 203
Grigoraitis Antanas 204
Grimskis Juozas 204
Grubliauskas Jonas 205
Grudzinskas Antanas 206
Gruodis Juozas 207
Grušas Ričardas 208
Grušienė Janina 209
Gudaitis Stasys 209
Gudavičius Juozas 210
Gudelis Regimantas 211
Gumuliauskienė Rima 212
Gureckas Aloyzas 213
Gurevičius Kostas 213
Gutauskas Juozas 214
Gutauskas Vytautas 214

H

Hodelis Jonas 217
Hodelis Pranas 218

I

Idzelienė Giedrutė 219
Iešmanta Albinas 220
Ignatonis Jeronimas 220
Ilčiukas Antanas 221
Ilgūnas Kęstutis 222
Ylienė Elona 223

J

Jablonskienė Joana 225
Jacinkevičius Romualdas 226
Jakaitis Jonas 226
Jakštienė Elena 227
Jakubauskas Bronius 228
Jakubauskienė Elena 228
Jakubonienė Albina 229
Jakupčionis Alfonsas 230
Jameikienė Janina 230
Jankauskas Antanas 231
Jankauskas Augustinas 231
Jankauskas Bronislovas 232
Jankauskas Pranas 233
Jankus Jonas 234
Janonienė Birutė 234
Janušaitienė Elena 235
Janušauskas Banifacas 236
Januška Petras 237
Januškevičius Jonas 238
Januškienė Leokadija 238
Jareckaitė Stanislava 239
Jareckienė Zina 240
Jaseliūnas Česlovas 241
Jaseliūnienė Genovaitė 241
Jasenauskas Albinas 242
Jasiulionis Benediktas 243
Jatautytė Giedrė 244
Jaudegytė Jūratė 244
Jauniškis Viktoras 245
Jautakienė Nijolė 245
Jautakienė Nijolė 246
Jautakaitė Salvinija 247
Jočienė Birutė 248
Jokubauskienė Genovaitė 249
Jokūbonis Donatas 249
Jonikas Juozas 251
Jonušas Bronius 252
Jonušas Justinas 253
Jonušauskienė Dalia 255
Jovaiša Kazimieras 255
Jovaiša Vytautas 256
Jozėnas Antanas 256
Juknevičius Petras 258
Junevičienė Virginija 259
Juodienė Julija 260
Juozapaitis Vytautas 261
Juozapavičius Rimgaudas 262
Jurgaitienė Rita 263
Jurgaitis Julius 263
Jurgutis Aloyzas 264
Jurgutis Aloyzas 265
Jurgutis Viktoras 266
Jurkonis Pranas 267
Jurkšas Bronislovas 268
Juronienė Regina 269
Juščius Stasys 269
Juška Jonas 270
Juška Rapolas 271
Juškus Stasys 271
Juzeliūnas Julius 272
Juzikėnas Rimgaudas 274

K

Kačanauskas Aleksandras 276
Kačanauskas Algirdas 277
Kačinskas Jeronimas 278
Kačinskas Kęstutis 281
Kačiušis Vismatas 282
Kairys Andrius 282
Kairys Juozapas 283
Kairys Juozas 284
Kalcas Jurijus 285
Kalinauskas Sigitas 286
Kalvaitis Juozas 286
Kalvaitis Stasys 287
Kamaitis Juozas 287
Kaminskas Antanas 288
Kaminskas Arūnas Robertas 288
Karašauskas Petras 289
Karaška Adolfas 290
Karbauskas Mamertas 290
Karbauskas Mamertas 291
Kariniauskienė Zita 291
Karka Mykolas 292
Karosas Juozas 293
Karpavičienė Nijolė 294
Karpiūtė Justina 295
Kasnauskas Jonas 295
Kasputis Rimantas 295
Kaškauskienė Janina 296
Kašponis Balys 296
Kašponis Rimtautas 297
Katelė Juozas 298
Katinas Raimondas 298
Katinienė Virginija 299
Katinienė Albina 300
Kaulinis Leonas 301
Kaulinytė Anelė 302
Kavaliauskas Kazimieras 302
Kavaliauskas Jonas 303
Kaveckas Konradas 304
Kazakauskienė Nadežda 306
Kazėnas Julius 307
Kazėnas Bronius 308
Kazimierėnaitė Jūratė 309
Kazlauskas Alfonsas 309
Kazlauskas Vladas 310
Kazlauskas Romas 311
Kazlauskienė Roma 312
Keblys Antanas 312
Kedanis Pranas 313
Kedys Vaclovas 314
Kelmelis Antanas 315
Kepenis Augustinas 315
Kepežinskas Kęstutis 316
Kerbelis Vytautas 317
Kievišas Jonas 318
Kisielytė Jolanta 319
Kiškis Enrikas 319
Kiveris Bronius 320
Kizelis Jonas 320
Kymantas Mečislovas 321
Klimavičienė Nijolė 322
Kliorienė Rita 323
Knezėnas Vincas 324
Knoras Kazys 325
Kojelis Antanas 326
Komskis Zenonas 326
Kondrotas Romualdas 327
Konstantinovas Vladimiras 328
Kovienė Aldona 329
Kraucevičiūtė Rita 330
Kraunevičius Viktoras 330
Kreivėnas Juozas 331
Krikštaponienė Aldona 332
Kriščiūnaitė Emilija 333
Kriščiūnienė Elena 334
Kriūnas Algimantas 334
Krogertas Adolfas 335
Kruopis Kazimieras 336
Krupavičiūtė Natalija 337
Krutkevičius Algis 338
Krutulis Jonas 338
Krutulys Antanas 339
Kšanas Kazys 339
Kubilius Jonas 341
Kubilius Juozas 341
Kubiliūtė Rasa 343
Kučiūnas Aleksandras 344
Kudirka Juozas 345
Kudirka Justinas 346
Kudokas Juozas 346
Kukarevičius Jonas 347
Kulys Nikodemas 347
Kumetis Jonas 348
Kumpienė Genovaitė 349
Kuprevičius Andrius 350
Kurklinskas Vytautas 351
Kurto Marija 351
Kutka Antanas 352
Kuzmienė Irena 352
Kuzminskienė Vida 353
Kvedaraitė Aldona 354
Kvedaras Petras 355

L

Labeckis Petras 357
Lampsatis Jurgis 358
Lapienė Danutė 358
Laurenčikienė Antanina 359
Laurinavičienė Valdereza 360
Laurinavičius Gediminas 361
Leimonienė Laimutė 361
Leipuvienė Daiva 362
Leliugienė Elena 362
Leonas Česlovas 363
Leparskas Vladas 364
Leškevičius Zigmas 365
Leškys-Leškevičius Mečislovas 365
Levinskaitė Loreta 366
Liaudanskienė Gražina 367
Liausa Saulius 368
Liberis Aleksandras 368
Likerauskas Apolinaras 369
Linas Antanas 371
Linkevičius Kazimieras 371
Lisauskienė Julija 372
Liuberskis Mykolas 373
Liubinskas Juozas 374
Lygutas Vaidotas Juozas 374
Lymanas Rudolfas 375
Lopas Algimantas 376
Lopas Laurynas Vakaris 377
Lukauskienė Danguolė 379
Lukoševičius Valdis 379
Lukša Rimantas 380

M

Mackelienė Erika 383
Mačikėnas Benediktas 384
Mačiulis Julius 385
Maironienė Genovaitė 386
Makačinas Antanas 387
Makarevičius Romas 388
Malakauskas Romualdas 388
Maleckaitė Regina 389
Mamaitis Vincas 390
Marcinkevičiūtė Audronė 391
Marčiukaitis Juozas 391
Marijošius Antanas 392
Marijošius Vytautas 392
Markauskas Pranas 394
Martinkutė Jūratė 395
Martinonis Nikodemas 395
Masevičius Viktoras 396
Masiulytė Nemira 398
Masiūnas Albertas 399
Mataitis Povilas 399
Mateika Albertas 400
Matkus Juozas 401
Matonis Vaidas 401
Matutis Juozas 402
Mazeliauskas Eugenijus 403
Maževičienė Stasė 404
Mažulis Saulius 404
Meilutienė Regina 405
Melechas Aleksandras 406
Meškauskas Aloyzas 407
Meškauskienė Audronė 408
Metrikienė Ona 408
Mikalajūnienė Janina 409
Mikeliūnas Kęstutis 410
Miklovienė Dalia 411
Miknevičienė Nijolė 411
Miknevičius Romualdas 412
Mikšys Vladas 412
Mikulėnas Juozas 413
Mikulskis Alfonsas 414
Mikutavičius Jonas 416
Mikutavičius Juozas 417
Mikutis Česlovas 418
Misevičius Kęstutis 419
Misiukevičius Romaldas 420
Mišeikis Algimantas 421
Miškinis Vytautas 423
Mockienė Birutė 425
Mockus Robertas 426
Mondeika Adolfas 426
Mondeikaitė Marija 427
Morkūnas Petras 427
Morkūnienė Viktorija 428
Motgabis Kazys 428
Motiekaitis Jonas 429
Motiekaitis Vladas 430
Murelienė Darata 431

N

Nacevičius Vincas 333
Nakas Antanas 434
Nakienė Irena 434
Narbutas Adolfas 435
Narbutas Vytautas 436
Narkevičius Simonas 437
Narkus Jonas 438
Narušis Pranas 438
Narvidas Jonas 439
Naudžiūnaitė Julija 439
Naujalis Juozas 440
Nauragis Ipolitas 441
Navasaitienė Gražina 442
Navickas Gintautas 442
Navickas Mečislovas 443
Navickas Stasys 443
Navickienė Ramunė 444
Nedzinskienė Danutė 445
Neimontas Juozas 446
Nekrašas Bronius 446
Nemajūnienė-Frank Jolita 447
Nenėnaitė Rita 447
Nickus Vincas 448
Nomeika Zenonas 449
Norkienė Dalia 450
Norkus Valentinas 450
Normantas Balys 451
Normantas Vidas 452
Norvaiša Antanas 453
Novikienė Irena 453
Novikas Artūras 454

O

Obalis Raimundas 456
Olberkienė Dalia 457
Olšauskas Antanas 457
Olšauskas Juozas 458
Ostrauskas Kostas 459

P
Padleckas Stasys 461
Padleckis Antanas 462
Pagojus Antanas 463
Pakalniškis Jonas 464
Pakštas Balys 465
Pakštas Vytautas 466
Palinauskaitė Liucija 467
Paltinas Arvydas 468
Paplonskienė Irena 468
Papšytė Teresė 469
Paugienė Irena 469
Paulauskas Vladas 470
Paulavičius Antanas 471
Paulikaitis Albertas 471
Paulionis Aleksandras 472
Pavilonis Jonas 473
Pečkaitienė Danutė 474
Pelešynas Petras 475
Perelšteinas Hermanas 475
Pesys Pranas 477
Petkaitis Jurgis 477
Petkienė Elena 478
Petraitienė Danutė 479
Petraitis Petras 480
Petraitis Pranas 480
Petrauskas Albinas 481
Petrauskas Mikas 482
Petrošiūtė Adelė 483
Petrulaitienė Aldona 484
Pėželis Juozas 484
Piekarskis Boleslovas 485
Piešina Aleksandras 486
Pilipavičienė Dalia 486
Pilypaitis Eduardas 487
Pimpienė Česlava 487
Piragytė Adelė 488
Pitrėnas Modestas 489
Plančiūnas Ksaveras 490
Pocius Antanas 491
Pocius Antanas 492
Pocius Antanas 493
Pocius Jonas 494
Pocius Vaclovas 495
Polikaitis Darius 495
Porvaneckienė Irena 496
Povilionis Pranas 497
Pranaitis Petras Juozas 498
Pranauskienė Gražina 498
Pranckevičius Juozas 499
Pranckevičius Juozas 499
Pranulis Leonas 500
Prašmutaitė Birutė 501
Prašmutaitė Zita 502
Prižgintas Albinas 503
Pučinskas Vytautas 503
Pučka Vytautas 504
Pučkytė Benedikta 505
Pučkorius Petras 506
Pugžlienė Albina 507
Pugžlys Antanas 507
Puišys Dainius 508
Pukevičius Karolis 508
Pulauskienė Aldona 510
Pulkienė Gražvyda 511
Puodžiūnas Stasys 511
Puošiūnas Petras 511
Purlienė Audronė 512
Purlys Gediminas 513
Puškorius Vladas 515
Puteikis Vytautas 516

R

Racevičius-Račas Mykolas 518
Rackevičius Vaclovas 518
Račiūnas Bronislovas 519
Radzevičienė Ona 519
Radzevičius Antanas 520
Radžiūnas Česlovas 521
Ragaišienė Liucija 522
Ragaišis Lionginas 523
Ragulskis Zenonas 523
Rajeckas Juozas 524
Rakauskas Stasys 524
Ralys Viktoras 525
Ramanauskas Gediminas 525
Raugelė Vladislovas 526
Razauskienė Birutė 527
Razutienė Ona 527
Retikevičiūtė Elena 528
Rimaitytė Vida 529
Rimydis Juozas 529
Rimkevičiūtė Stefa 530
Rimša Jonas 530
Rinkevičius Zenonas 531
Rymavičius Vaclovas 532
Romanas-Ramanauskas Vaclovas 533
Rovas Adomas 533
Rožė Albertas 534
Rudgalvienė Irena 535
Ruzgys Vydmantas 536

S

Sabonis Kostas 538
Sadauskas Stasys 539
Saikauskas Vytautas 539
Sakadolskienė Emilija 540
Sakalauskas Gracijus 541
Samajauskas Juozas 543
Samoška Jonas 543
Sapranavičius Edmundas 544
Sarpalius Petras 545
Sasnauskas Česlovas 545
Sasnauskienė Marija 546
Sauris Juozas 547
Savickaitė Violeta 547
Savickienė Marija 548
Seibutis Petras 549
Selemenavičius Stasys 549
Selemenavičius Stasys 550
Senkus Kazimieras 551
Senulis Jonas 551
Serafinaitė Joana 552
Serbenta Sigitas 552
Sereika Fabijonas 553
Simanavčius Petras 555
Simanavičius Vytautas 555
Simonaitis Juozas 556
Sinius Julius 556
Sinkevičius Stasys 557
Sinkus Juozas 558
Skaisgirys Kazys 558
Skirgaila Zigmas 559
Skirsgilas Bronislovas 560
Skirsgilienė Rita 561
Skridulis Antanas 561
Skuja Vladas 562
Sližys Petras 563
Sližys Bronius 563
Sližys Pranas 565
Sližys Stasys 566
Smilinskas Juozas 569
Smilinskas Stasys 569
Sodaitis Juozas 570
Sodeika Antanas 571
Sodeika Stepas 572
Sokas Ričardas 573
Songaila Remigijus 574
Sorys Vladas 575
Spalvienė Janina 576
Stačiokas Jurgis 576
Stančiukienė Dalia 577
Stanevičienė Irena 577
Stanišauskas Antanas 578
Stankevičius Aleksandras 579
Stankevičius Antanas 580
Stankevičius Zigmantas 580
Stankūnas Juozas 581
Staškus Martynas 582
Statkus Jonas 583
Stenslerienė Milda 584
Stephens Alice 585
Steponavičius Kazys 586
Stribys Benediktas 588
Stonienė Stefa 588
Stragis Inocentas 589
Strazdas Jurgis 590
Strazdienė Ona 591
Strolia Juozas 591
Strolia Faustas 593
Strolia Vytautas 595
Strumskis Ksaveras 596
Stukas Liudas 597
Stulga Antanas 597
Stulgaitis Juozas 598
Sutkevičienė Bronė 599
Sutkus Petras 599
Svarauskas Anupras 600
Sverdiolas Dainius 600

Š

Šalinaitė Bronė 604
Šarkauskas Antanas 605
Šaučiūnas Adolfas 606
Šaučiūnas Jonas 606
Šečkuvienė Henrika 607
Šeduikytė Emilija 608
Šerėnas Antanas 608
Šeškauskienė Birutė 609
Šiaulienė Larisa 610
Šidlauskas Juozas 610
Šidlauskienė Rima 612
Šilkaitis Vaclovas 612
Šimkus Algis 613
Šimkus Stasys 614
Šimkus Vaclovas 615
Šimkutė Joana 616
Šimutis Leonardas 616
Šiška Pranas 618
Šlapelis Anicetas 618
Šlapelis Emilijus 619
Šmulkštys Antanas 620
Špakauskas Vincas 620
Štarka Julius 621
Štreimikytė Ramutė 622
Šukys Gediminas 623
Šulcas Adomas 624
Šulskienė Birutė 625
Šulskis Romualdas 625
Šumskas Tadas 626
Šumskis Algirdas 628
Šurnienė Daina 628
Švedas Jonas 629
Švedas Juozas 630

T

Tallat-Kelpša Juozas 632
Talžūnas Juozas 633
Tamkiūtė Violeta 634
Tamošaitis Juozas 635
Tamulionis Jonas 636
Tamuliūnas Povilas 636
Tauragienė Vera 637
Tautkuvienė Marija 638
Tilvikas Vytautas 639
Tilvikas Ramūnas 640
Timofejeva Nina 640
Tyla Juozas 641
Totilas Algimantas 642
Tučinskas Kazimieras 643
Turovskis Viktoras 643
Tursienė Violeta 644
Turūta Pranas 645

U

Ulevičius Leonas 647
Urbonavičius Vytautas 648
Uždavinys Algimantas 649
Užemeckienė Kornelija 650
Ūselis Vladas 651
Ūsevičius Vytautas 651

V

Vacbergas Petras 654
Vaičekauskas Juozas 655
Vaičekauskas Vytautas 655
Vaičekonienė Margarita 656
Vaičekonis Petras 656
Vaičekonis Rimantas 657
Vaičiulienė Nijolė 658
Vaičiulionienė Danutė 559
Vaičiulionis Sigitas 660
Vaičiūnas Antanas 661
Vaiginis Rimantas 662
Vailionis Petras 663
Vaišnoraitė Gražina 664
Vaitkevičienė Rita 665
Vaitkutė Danguolė 666
Vaitoška Povilas 667
Valantiejus Zenonas 667
Valatkienė Liucija 668
Valeikienė Vitalija 669
Valentinavičienė Alina 670
Valskienė Regina 671
Valušis Balys 671
Valutkevičienė Lina 672
Vanagaitis Antanas 672
Vanagas Juozas 673
Varaitis Jokūbas 675
Varnas Robertas 675
Varneckienė Romualda 677
Vasaitis Alvydas 677
Vasiliauskas Benediktas 678
Vasiliauskienė Genovaitė 679
Vasyliūnas Izidorius 680
Vasyliūnas Vytenis 680
Veblaitytė Jūratė 681
Veležienė Ramona 682
Velička Benediktas 682
Venckus Zigmas 683
Venclovas Albinas 684
Venislovas Gintautas 684
Verbickas Zigmas 685
Verikaitis Vaclovas 686
Verseckas Vytautas 687
Viesulas Algirdas 687
Vildžiūnas Alfonsas 688
Vilienė Rita 690
Vilkončius Vytautas 690
Vinciūtė Kotryna 691
Vindašius Rapolas 692
Vinikaitis Vincas 692
Virbickas Antanas 693
Viržonienė Gražina 694
Viržonis Jonas 695
Viskantas Feliksas 696
Viskantaitė Rasa 697
Viskontiene Dalia 697
Visminas Antanas 699
Visockienė Aldona 699
Visockis Petras 700
Visockienė Irena 701
Vitkauskienė Regina 702
Vizbaras Antanas 702
Vydūnas Vilhelmas 703
Vyžintas Algirdas 705
Vokietaitis Antanas 706
Vokietaitis Juozas 706
Voveris Bronius 707

Z

Zaboras Algis 709
Zakarauskas Antanas 711
Zakienė Zenona 711
Zandavaitė Rūta 712
Zauka Juozas 713
Zdanavičius Rimantas 713
Zdanius Jonas 715
Zenkevičius Romas 716
Zinkevičius Vladas 716
Zlatkauskienė Deimantė 717
Zubienė Angelė 718
Zubrickas Boleslovas 718
Zupkauskienė Audronė 719

Ž

Žadeika Viktoras 722
Žakevičius Pranas 723
Žalalis Stasys 723
Žalnieraitis Kazimieras 724
Žeimys Viktoras 725
Želvienė Zita 725
Žemaitis Jonas 726
Žemaitis Juozas 726
Žemaitis Povilas 727
Žentelis Jonas 728
Žibūdienė Marija 728
Židonienė Raimonda 729
Žilevičius Juozas 730
Žilinskaitė Aldona 732
Žilys Aloyzas 732
Žitkevičius Jeronimas 734
Žižiūnas Kazimieras 735
Žylius Stanislovas 735
Žukas Jonas 736
Žukas Stasys 737
Žukas Vladas 737
Žukienė Stasė 738
Žuronas Juozas 739
Žvinklys Antanas 739
Žvirblis Vytautas 740

Pratarmė

Šiame enciklopedinio pobūdžio leidinyje sudėti Lietuvos, JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos ir dar vienos kitos šalies lietuvių kilmės žymūs ar žymesni, veiklesni chorų vadovai, taip pat muzikos pedagogai, tie kompozitoriai, vargonininkai ir kiti muzikai, kurių kūrybinė veikla susieta su chorais. Sudėtos ir beveik visų chorvedžių nuotraukos, nors kai kurios jų nepakankamai kokybiškos, o vieno kito chorvedžio nuotraukos nepavyko surasti. Knygos gale pateiktas Lietuvos aukštąsias muzikos mokyklas baigusių chorvedžių vardinis sąrašas, taip pat reziumė anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Šiuo žinyno tipo leidiniu siekiama įamžinti lietuvių chorų vadovų, muzikos pedagogų ir vargonininkų gyvenimą bei darbus, per asmenybių prizmę pateikti kuo platesnę lietuvių chorinės kultūros panoramą. Be to, užsibrėžtas didesnis uždavinys — į dienos šviesą iškelti ir pamirštus tiek Lietuvos, tiek išeivijos pirmuosius žinomus mūsų chorų vadovus-vargonininkus. Gaila, apie daugelį jų nėra pilnesnių biografinių duomenų ir jie dar ne visi į šį leidinį pateko. Ateities tyrinėtojų garbinga pareiga toliau tęsti pradėtus šios srities darbus.

Rašydamas šį enciklopedinį žinyną, daugiausia naudojausi savo asmeniniame archyve sukaupta dokumentine medžiaga apie chorus ir chorvedžius, savo publikuotais ir tam tikra prasme jau gyvenimo patikrintais darbais, kita archyvine medžiaga. Naudotasi įvairiais dainų švenčių leidiniais, chorų bukletais, koncertų programomis, knygomis apie muzikus, enciklopedijomis, žinynais, muzikos žurnalais ir periodine spauda. Lietuvių išeivių ir ten gimusių chorvedžių-vargonininkų kūrybinėms biografijoms rašyti medžiaga rinkta iš 37 tomų “Lietuvių enciklopedijos” (1953—1985), “Lietuvių muzikų vardyno”, J. Žilevičiaus knygos “Lietuvis vargonininkas išeivijoje” (1971) ir kitų jo darbų, iš žurnalo “Muzikos žinios” 248 numerių. Taip pat naudotasi V. Strolios sudarytu išeivijos vokalinių kolektyvų ir jų vadovų sąrašu, įvairiais dainų švenčių leidiniais, periodine spauda. Daug nuotraukų ir kitokių duomenų gauta iš Lietuvių muzikologijos archyvo Chicagoje, IL. Nemaža papildomos medžiagos ir nuotraukų surinkta susirašinėjant su Lietuvos ir užsienio chorvedžiais, jų giminėmis bei artimaisiais. Dėl vietos stokos literatūros sąrašas nepateikiamas, nes jis būtų labai didelis.

Vietovių pavadinimus stengtasi rašyti tokius, kokie buvo aprašomuoju laikotarpiu. Vyresniosios kartos chorvedžių-vargonininkų, jeigu to pageidavo jie patys arba jų giminės, gimimo vietos nurodomos pagal tuo metu egzistavusį valsčių ir apskritį, o ne pagal dabartinį rajoną. Bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų, darboviečių pavadinimai rašomi tokie, kokie buvo tuo metu, kai chorvedžiai ten mokėsi ar dirbo, net jei kai kuriuos kalbos požiūriu reikėtų redaguoti. Jei chorvedžiui dirbant mokyklos, įstaigos, įmonės pavadinimas buvo pakeistas, pakeitimas įrašomas tarp skliaustelių. Choro dirigavimo pedagogų mokslo vardai pateikiami tokie, kokius jie turėjo, kai vienas ar kitas chorvedys pas juos studijavo. Neminimi mokykloms, įstaigoms ir įmonėms buvę suteikti sovietiniai vardai, neminimas bolševikinis plakatinis repertuaras ir kiti lietuvių tautai primesti dalykai. Pažymimi tik tie chorvedžių apdovanojimai, kurie gauti už sąžiningą darbą ir asmenybės nekompromituoja. Sąmoningai neminimos sovietų diegtos sąvokos “saviveikla”, “meno saviveikla” ir kai kurios kitos.

Kai kas šiek tiek kitaip tvarkyta aprašant užsienio lietuvių muzikų gyvenimą ir kūrybinę veiklą. Labiau laikytasi originalo rašybos, nors nenuoseklumų pasitaikys: daugelio itin smulkių objektų tikslios originalo rašybos formos nepavyko rasti. Nelietuviški vyriškosios giminės asmenvardžiai rašomi originalo forma, pridedant lietuviškas galūnes, jeigu jos baigiasi priebalsiais. Jeigu baigiasi balsiais ar asmenvardis yra moteriškosios giminės, lietuviškų galūnių nedėta ir nelinksniuota. Valstybių ir daugelio miestų pavadinimai rašomi originalo kalba, pridedant lietuviškas galūnes. Bene daugiausia problemų sudarė mokslo įstaigų, bažnyčių, teatrų, koncertų salių, leidyklų, plokštelių studijų ir įvairių organizacijų pavadinimai. Jie dažniausiai pateikiami originalo kalba, o verčiami tik turintys aiškius lietuviškus atitikmenis. Be įprastinio “Santrumpų” skyrelio, pateikiamos “JAV valstijų ir teritorijų santrumpos”.

Atrenkant į šį žinyną asmenis, vadovautasi tam tikrais kriterijais. Įtraukti patys pirmieji žinomi Lietuvos chorvedžiai-vargonininkai; chorvedžiai-vargonininkai, kurie aktyviai reiškėsi savo vietovėje, chorvedžiai-vargonininkai ir muzikos pedagogai, kurių veikla reikšminga visos Lietuvos chorinei kultūrai; chorvedžiai-vargonininkai ir pedagogai, kurie buvo veiklūs už Lietuvos ribų. Taip pat vadovautasi Lietuvos miestų ir rajonų švietimo ir kultūros skyrių, mokymo ir mokslo įstaigų bei kūrybinių organizacijų rekomendacijomis. Tyrinėjimų akiratyje buvo ir išeivijos chorai bei jų vadovai. Apie kuriuos pavyko surinkti pilnesnius biografinius duomenis, tie į šią knygą įdėti. Tačiau nemaža dalis užsienio chorvedžių į mano laiškus neatsakė. Jų kūrybinės biografijos galėjo būti tikslesnės ir pilnesnės. O apie kuriuos nėra išsamesnių biografinių duomenų (tik pabiros žinutės), tie neįtraukti, kol nebus surasta daugiau patikimų žinių. Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvos chorvedžius. Be to, dalis chorvedžių iš pirmosios mano knygos “Tarybų Lietuvos chorvedžiai” (1984) į šią nepateko todėl, kad jau sykį buvo pagerbti ir per pastarąjį penkiolikmetį nieko naujo nenuveikė arba visiškai pasitraukė iš muzikinės veiklos. Kai kurie nenorėjo, kad jų biografijos ir nuotraukos būtų garsinamos, arba atsisakė pateikti pilnesnius biografinius duomenis. Kita vertus, neįmanoma į vieną knygą sudėti visų žinomų chorvedžių kūrybinių biografijų bei jų nuotraukų — susidarytų ir antras tomas.

Daugiausia sunkumų kilo rašant pirmųjų Lietuvos ir užsienio chorvedžių-vargonininkų kūrybines biografijas. Paaiškėjo, kad išeivijos (iš dalies ir Lietuvos) įvairiuose leidiniuose skelbtos chorvedžių gimimo, mokslo, darbo ir mirties datos ne visur tikslios arba jų iš viso nėra. Kiek buvo įmanoma, ieškota ir tikslinta, bet dar ne viskas surasta — žinyne tie dalykai pažymėti klaustukais. Taip pat nepavyko surasti kai kurių chorvedžių-vargonininkų mokytojų vardų ir tikslesnės pavardžių rašybos formos. Nuo surinktų duomenų gausos kai kur priklausė, kiek kuriam chorvedžiui knygoje skirta vietos, bet šiaip daugiausia lėmė chorvedžio kūrybinės veiklos turiningumas ir reikšmingumas, jo nuopelnai mūsų choro menui. Apie kai kuriuos chorvedžius (daugiausia kompozitorius) yra išleistos monografijos, todėl žinyne jų kūrybinės biografijos irgi trumpesnės.

Parašyti tokį enciklopedinį žinyną buvo galima tik nusimetus bolševikinės okupacijos pančius ir atgavus nepriklausomybę. Sovietinės okupacijos metais nebuvo galima rašyti apie vargonininkus ir bažnytinius chorus, muzikus tremtinius ir išeivius. Tai patyriau ir išgyvenau leisdamas knygas apie chorus ir chorvedžius, rašydamas straipsnius ir disertaciją. Pirmąją knygą teko pavadinti “Tarybų Lietuvos chorai” (1979), o antrąją “Tarybų Lietuvos chorvedžiai” (1984). Su kitomis buvo jau šiek tiek lengviau: jos gavo tokius pavadinimus — “Moksleivių chorai” (1988), “Specialiųjų vidurinių ir profesinių technikos mokyklų moksleivių chorai” (1991), “Lietuvos chorų istorija” (1994). Sovietiniai ideologai mums buvo primetę nuostatą: kas sulaukė 1940-ųjų tariamojo sovietų išvadavimo metų, tas buvo geras tarybinis žmogus, o kas gyveno ir dirbo iki tol, buvo carinis, buržuazinis, klerikalinis, nacionalistinis, antitarybinis ir dar kitoks. Dėl sovietinės valdžios aukštų ideologų spaudimo ir cenzūros dalis net žinomų “tarybinių” chorvedžių nepateko į pirmąją mano chorvedžių knygą, nes tuo metu jie nuėjo vargonininkauti į bažnyčias. Šiuo leidiniu turbūt bus kompensuota ta skriauda, kurią patyrė ne vienas žinomas chorvedys-vargonininkas, tremtinys ir išeivis.

Turbūt ne naujieną pasakysiu, kad mūsų pirmieji chorų vadovai tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje buvo vargonininkai, kad pirmieji chorai sukurti prie bažnyčių. Visas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuviškų chorų sąjūdis neštas ant vargonininkų rankų, nors jų muzikinis išprusimas dažniausiai buvo nedidelis. Parapija ir bažnyčia buvo ta vieta, kur būrėsi ir brendo mūsų chorai. Atgavus lietuvišką spaudą, tie patys chorai buvo ir bažnytiniai, ir pasaulietiniai. Anot kompozitoriaus ir chorvedžio S. Šimkaus, prasidėjo chorų “klojimų gadynė”, kada nė vienas vakaras-vaidinimas neapsieidavo be choro. Chorų sąjūdis ypač pagyvėjo, kai 1918-aisiais Lietuva išsikovojo nepriklausomybę ir buvo susirūpinta krašto švietimu, mokslu, kultūra. Iki tol pagrindinė chorvedžių rengimo mokykla buvo J. Naujalio vargonininkų kursai, o nepriklausomybės metais pradėjo kurtis muzikos mokyklos ir konservatorijos, kurios ėmė rengti kvalifikuotesnius vargonininkus ir chorvedžius. Padaugėjo muzikos mokytojų kursų, kitokių kvalifikacijos kėlimo renginių. Į Lietuvą sugrįžo nemaža muzikų, mokslus baigusių užsienyje.

Į užsienį mūsų muzikai pradėjo vykti dirbti dar gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą. O bolševikams 1940-aisiais okupavus Lietuvą, itin daug talentingų muzikos veikėjų pasitraukė į Vakarus — daugiausia į Vokietiją, vėliau iš ten emigravo į JAV, Kanadą, Australiją ar kitas pasaulio šalis. Dalis muzikų, kurių veikla buvo susijusi su bažnyčia ir įvairiomis politinėmis partijomis bei organizacijomis, iš Lietuvos ištremti į Sibirą.

Išeivijos vargonininkų-chorvedžių muzikinis pasirengimas irgi nevienodas. Vieni iš jų pasitenkino tuo, ką buvo išmokę Lietuvoje, o kiti užsienyje baigė aukštuosius muzikos ir kitokius mokslus. Išaugo ir naujų muzikų. Daugelis jų, kad ir kokią muzikos specialybę ten įgijo, įsitraukė į lietuviškų chorų organizavimą. Tiek išeiviai iš Lietuvos, tiek išeivijoje gimę ir muzikos mokslus ten baigę chorvedžiai ir vargonininkai atliko didelį ir labai svarbų darbą organizuodami suburtų chorų koncertus, dainų šventes ir kitus kultūros renginius. Per giesmę, dainą ir tautinį šokį jie palaikė lietuvybę, neleido užgesti tautos papročiams, lietuvių menui. Deja, chorų išeivijoje vis mažėja, amžinybėn iškeliavo daug pirmųjų chorų organizatorių ir jų dalyvių. Pastaraisiais metais lietuviškų chorų gyvastį užsienyje padeda išlaikyti jauni muzikai, atvykę iš Lietuvos.

Kadangi Lietuva apie 50 metų buvo okupuota, ji neteko dalies savo inteligentijos ir iškilių asmenybių, o jos kultūra ir menas patyrė daug materialinių ir dvasinių nuostolių. Vis dėlto sumanių kultūros, švietimo ir meno veikėjų didelėmis pastangomis ir okupuotoje Lietuvoje daug kas padaryta gero. Plėstas muzikos ir meno mokyklų tinklas, pradėta daugiau rengti chorų dirigentų, vėliau ir vargonininkų. Jau iki 1990 metų Lietuvos vidurinės ir aukštosios mokyklos parengė 6673 chorvedžius, o per pastaruosius metus jų skaičius dar gerokai padidėjo. Tiesa, nemaža mūsų žymių chorų dirigentų ir vargonininkų jau iš šio pasaulio išėję, bet į jų vietą stoja jauni talentingi muzikai.

Lietuvoje būta per 2000 chorų ir apie 100 000 dainininkų. Gyvą chorų sąjūdį padėjo išlaikyti mūsų dainų šventės, jau seniai tapusios gražiausiais ir įspūdingiausiais muzikinio ir apskritai kultūrinio gyvenimo akcentais. Respublikinės dainų šventės sutelkdavo iki 400 chorų ir iki 20 000 choristų. Okupuotos valstybės sąlygomis dainų šventės suvaidino teigiamą ir labai svarbų vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame bei dvasiniame gyvenime. Jos padėjo išlaikyti savo krašto papročius ir nacionalines tradicijas. Kiek įmanoma buvo stengtasi neprarasti dainų švenčių tautinio kolorito, dalyvius ir klausytojus pakylėti į aukštesnes dvasingumo pakopas. Prie dainų švenčių organizavimo ir dirigento pulto tarpukario ir pokario metų Lietuvoje stojo mūsų pirmieji muzikai profesionalai J. Naujalis, S. Šimkus, J. Gruodis, J. Žilevičius, A. Vaičiūnas, N. Martinonis, J. Štarka, A. Likerauskas, M. Karka, A. Ilčiukas, J. Karosas, A. Budriūnas, K. Kaveckas, A. Gimžauskas, J. Švedas, K. Griauzdė, K. Gurevičius, J. Kamaitis, A. Kairys, J. Dambrauskas, J. Motiekaitis, A. Olšauskas, J. Dautartas ir daugelis kitų vyresniosios bei jaunesniosios kartos chorvedžių.

Vėl atgavus nepriklausomybę, mūsų chorai ir dainų šventės nusikratė okupacinės valdžios primesto plakatinio ideologinio repertuaro ir atskleidė tikrą nepriklausomo krašto muzikinės kultūros suklestėjimą. Tai parodė 1990 Lietuvos tautinė dainų šventė, 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventė Kaune ir Vilniuje bei 1997 Lietuvos moksleivių dainų šventė Vilniuje. Įspūdinga buvo ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventė Vilniuje.

Lietuviai chorvedžiai išeivijoje, be daugelio vietinių parapijų dainų švenčių ir kitų tautinių renginių, nuo 1956 pradėjo rengti tradicines JAV ir Kanados lietuvių dainų šventes. Jos vyko: 1956 1-oji Chicagoje, 1961 2-oji Chicagoje, 1966 3-oji Chicagoje, 1971 4-oji Chicagoje, 1978 5-oji Toronte, 1983 6-oji Chicagoje ir 1991 7-oji Chicagoje. Jas organizavo ir prie dirigento pulto stovėjo daug iškilių asmenybių: J. Žilevičius, A. Mikulskis, A. Aleksis, B. Budriūnas, J. Gaidelis, K. Steponavičius, J. Kačinskas, B. Jonušas, P. Armonas, A. Kačanauskas, V. Mamaitis, A. Stephans, S. Sodeika, V. Baltrušaitis, S. Sližys, F. Strolia, V. Verikaitis ir kt.

Australijos lietuviai nuo 1960 metų kas dveji metai rengia dainų šventes tai Sydnėjuje, tai Melbourne, tai Adelaidėje. 1998 m. Geeolonge įvyko 20-oji jubiliejinė lietuvių dainų šventė. Ten dainų šventes organizuoja ir jose diriguoja jaunesniosios kartos chorvedžiai.

Kadangi dainų šventės itin reikšmingi tautinės kultūros renginiai, todėl rašant tiek Lietuvos, tiek išeivijos chorvedžių kūrybines biografijas, visur akcentuojamas jų įnašas į dainų šventes.

Reiškiu nuoširdžiausią padėką visiems mano bičiuliams, padėjusiems šį leidinį parengti ir išleisti. Širdingai dėkoju išeivijos mieliesiems žmonėms Stasiui Sližiui, Faustui ir Vytautui Stroliams, Kaziui Skaisgiriui, prof. dr. Jonui Račkauskui, Gražinai Pranauskienei-Burokaitei, Birutei Prašmutaitei ir visiems kitiems už nuoširdžią pagalbą renkant žinias ir nuotraukas apie išeivijos vargonininkus ir chorvedžius. Labai ačiū kauniškiui Povilui Gabaliui, klaipėdiškiams doc. Vytautui Blūšiui ir doc. Broniui Jankauskui, knygos recenzentui vilniškiui Rolandui Aidukui, redaktoriams doc. dr. Jonui Šukiui ir Danguolei Kuisienei, prof. dr. Rimtautui Kašponiui, doc. Adeodatui Tauragiui, nemažai prisidėjusiems rengiant šį leidinį. Atskiros padėkos nusipelno Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Juozas Mikutavičius, padėjęs daug pastangų, kad ši knyga išeitų į pasaulį. Taip pat esu dėkingas šio centro Muzikos sektoriaus vyr. specialistui Sauliui Liausai. Ačiū Pasaulio lietuvių dainų švenčių meno vadovui ir vyr. dirigentui prof. Petrui Bingeliui, Lietuvos chorų sąjungos prezidentui doc. Vytautui Miškiniui, Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros vedėjui prof. Povilui Gyliui už moralinę paramą. Tiek Lietuvos, tiek išeivijos mano pagalbininkai atliko didžiai šventą pareigą, kad būtų pagerbta ir įamžinta kuo daugiau mūsų choro menui nusipelniusių žmonių. Už tai visiems iš širdies ačiū!

Boleslovas Zubrickas

Summary

Choral singing has had very deep and extraordinary traditions in Lithuania. National choral movement being established at the end of the 19th and the beginning of the 20th century was significant in between-the-war period and during the 50 years of occupation. Lithuania has had around 2000 choirs and 100 000 singers. State and some amateur choirs have achieved high professional performance and are highly graded by foreign music critics and experts of choral art.

The vivacity of choral movement is maintained through song festivals that have become the most exquisite and impressive accents of Lithuanian musical and cultural life in principle. The first song festivals of all Lithuania organised in Kaunas in 1924, 1928 and 1930 left indelible tracks in the history of Lithuanian choral culture.

After the second world war the notion “Song festival“ became gradually very broad. It covered fields of almost all lovers of mass genres and professional art and gained the indispensable status of this contact expression. Song festivals rally up to 30 thousand singers, dancers and musicians. They became most important Lithuanian political and cultural life events and indivisible part of all musical culture. Song Festivals being a rear social phenomenon in the world are closely related to public ideas and perform a very important function in developing human artistic aesthetic culture and provide opportunities to reveal national talents. Song Festivals have played positive and most important part in cultural and spiritual life of Lithuanian nation during the occupation

period. They helped to preserve customs and national traditions of our land. Great effort was put striving to maintain national colouring in Song festivals and enhance participants and listeners’ higher spiritual feelings.

The first Lithuanians of the World Song Festivals held in 1994 and 1998 brought closer and unified Lithuanians of all the world.

Lithuania pays particular attention to training of choir conductors. Lithuanian secondary and higher musical schools have trained about 8000 choir leaders after the Second World War. Under the Soviet regime the training of organists for churches was banned and this spiritual cultural field was neglected. Having restored Lithuanian independence in 1990 great effort was put into training of organists for church. Choirs at churches started reviving.

Creative activity of choir leaders and organists should be supported and promoted. Promotion ways are diverse – material and moral. This particular publication is devoted to spiritual and moral promotion of choir leaders. It aims at perpetuating musicians devoted to Lithuanian choral art. The prism of personalities in the book helps to reveal broader Lithuanian choral culture panorama and intends to bring into the daylight the first famous Lithuanian and emigrated choir leaders and organists whose names were shadowed by the dust of time. Alas, we lack biographical data on most of them, therefore, they are not included into the publication, whereas some rather short creative activities’ descriptions are of doubt. The civil duty of the future researchers is to precise, amend and continue activity started in the field. The size of the article about a choir leader is determined by the richness and significance of his/her creative activity.

In fact, this guide of the encyclopaedia kind contains outstanding Lithuanian, USA, Canadian, Australian , German and some other countries’ musicians of Lithuanian origin whose creative activity is connected to choirs. The publication contains photos of choir leaders though some of them are of poor quality. We failed to find photos of a few choir leaders. Moreover, the book contains a name list of choir leaders who graduated from Lithuanian higher musical schools, a few abbreviations and annexes.

Musicologist, Doctor of Humanities
Boleslovas Zubrickas

Knygoje detaliai, aiškiai, kiekvienam suvokiama kalba (t.y. ne specifiniais mokslo terminais) aprašoma XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių namų aplinka, sodybos trobesiai, ypač sutelkiant dėmesį į gyvenamąjį namą, jo vidų. Tačiau tai nėra vien buities, daiktų aprašymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą, mįsles, patarles, priežodžius, dainų citatas, knygoje atskleidžiamas giluminis namų, tėviškės, kaip dvasios tvirtovės ir šventovės, suvokimas, pažįstamos, savos ir drauge paslaptingos vietos, kuriose gimė, ramiai ir saugiai gyveno ištisos kartos, globojamos protėvių ir visatos Kūrėjo.

Knyga skirta plačiajai visuomenei, kiekvienam, kas užsibrėžęs sukurti savo namus, ir, žinoma, pedagogams, kultūros darbuotojams, etninės kultūros puoselėtojams, ji gali būti naudinga ir architektams bei dizaineriams.

Leidinys iliustruotas, gale pateikiamas literatūros sąrašas bei reziumė anglų kalba.

UDK 39(475.5)

TURINYS

PRATARMĖ – 5
NAMAI – NE VIEN TROBESIAI – 7
LIETUVIŲ GYVENVIETĖS – 9
SODYBA – 13
KIEMAS – 15
ŠULINYS – 19
DARŽELIS – 24
Darželio gėlės – 25
Darželis papročiuose – 26
SODAS – 28
TVOROS – 35
VARTAI – 40
GYVENAMASIS NAMAS – 45
KLĖTIS – 56
TVARTAS – 60
KLUONAS – 64
PIRTIS – 67
SMULKIEJI SODYBOS PASTATAI IR ĮRENGINIAI – 71
Daržinė – 71
Rūsys – 72
Ubladė – 72
Vasaros virtuvė – 74
Žardas ir žardinė – 74
TROBOS GIMIMAS – 77
Trobos statyba – 77
Dėmesys meistrams – 79
Stogo dengimas – 80
Namas ir jo sudedamosios dalys lietuvių mįslėse81
Krosnies įrengimas troboje – 83
Įkurtuvės – 85
ŠEIMOS ŽIDINYS – 87
TROBA – PASAULIO CENTRAS – 89
Pirkios sakralumas – 89
Pats Dievas laimina namus – 90
Trobos apėjimas nubaido demonus – 92
TROBOS DUONKEPĖ – 95
Krosnis ir vėlės – 98
Krosnis ir vestuvės – 99
Krosnis ir naujagimis – 100
Didžiosios šventės ir krosnis – 101
STALAS – NE TIK BALDAS – 103
Garbingoji krikštasuolė – 104
Stalas šeimos apeigose – 106
Stalas liaudies prietaruose – 111
Karšinčiai ir stalas – 112
SUOLAI TROBOJE – 113
Suolas papročiuose – 113
Suolas tautosakoje – 114
PIRKIOS LANGAS – AKYS Į PASAULĮ – 116
Langas – riba tarp dviejų pasaulių – 117
Langas ir vėlės – 119
Didžiosios šventės ir langas – 120
Langas gina nuo Perkūno – 122
Langas – vaistas ir pranašas – 122
Langas tautosakoje – 123
“DIENĄ JODO, NAKTĮ NEŠERIA” – 125
Slenkstis buityje – 125
Slenkstis ir vestuvės – 126
Slenkstis ir kūdikis – 129
Slenkstis ir vėlės – 131
Slenkstis kitais atvejais – 132
PIRKIOS DURŲ PASAKA – 134
“Trenkti durimis” – 137
Durys tautosakoje – 138
Durys gimtuvių ir krikštynų papročiuose – 139
Durys ir vestuvės – 141
Durys ir mirtis – 142
Šventės ir durys – 143
TROBOS ŠLAVIMAS – 146
Kada trobą šluoti? – 146
Šlavimas – svarbus darbas – 147
Kiekvienam darbui savas įrankis – 148
Nesileisk apšluojamas – 149
PABAIGOS ŽODIS – 151
ILIUSTRACIJOS – 153
LITERATŪRA – 157
SUMMARY – 159
TURINYS – 161

PRATARMĖ

Malonusis skaitytojau, nesitikėk šioje knygelėje rasti iškilių teorijų, filosofinių svarstymų. Autorė neturėjo tikslo pažerti tarptautinių žodžių, giliamintiškų apibendrinimų, pagaliau metrikuotų citatų iš kitų autorių veikalų. Čia norėta žvilgterėti į paprasto Lietuvos žemdirbio dar taip neseniai, gal tik XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, gal vienu kitu dešimtmečiu anksčiau buvusią aplinką, jo sodybą, tos sodybos trobesius, pagrindinį dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo, seniau vadinto troba, pirkia, gryčia, vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi ir siekiais.

Daugelis čia aptariamų sodiečio trobos įrenginių, vidaus daiktų jam buvo šventi, nes jį saugojo nuo galimų negandų, padėjo gyventi, auginti vaikus, atlikti kiekvienam gyvenime skirtą uždavinį. Juose mitinės pasaulėjautos įprasminta mąstysena jungiasi su krikščioniškųjų sakralijų panaudojimu, magiškieji žmogaus veiksmai glaudžiai susiję su maldomis į Dievą – Visatos Kūrėją ir Valdovą, į Švč. Mergelę Mariją, šventuosius. Neretai tuose veiksmuose, jų paskatose per krikščioniškąjį sluoksnį persišviečia baltiškosios ikikrikščioniškosios kultūros palikimas. Tai ypač ryšku namų, sodybos, viso ūkio, įskaitant dirbamuosius laukus, magiškųjų saugos priemonių panaudojime nuo perkūnijos, kerėtojų, ligų ir apskritai visokių nelaimių.

Tasai ryškus religinis sinkretizmas liudija lietuvių etninės kultūros gelmę, o drauge ir tautos meilę savo istorinėms šaknims, kalbai, tradicijoms, sugebėtoms išlaikyti, išsaugoti, nepaisant carinės priespaudos, vėlesnių okupacijų, karų ir kitų nelaimių.

Modernusis žmogus šiandien į daug ką žvelgia kritiškai. Tai, kas dar prieš pusšimtį metų jo seneliams ir tėvams buvo šventa, neleistina, dabar dažnai laikoma jau nevertu dėmesio, atgyvenusiu dalyku, nors, giedodami Vinco Kudirkos mums paliktą Tautišką giesmę – Lietuvos himną, tebekartojame: “Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”. Tiktai labiau įsigilinus, susimąsčius atsiskleidžia tos tariamos archaikos giluminė prasmė, reikalinga ir šiandienos egzistencijai.

Knygelėje pateikiama ir viena kita patarlė, priežodis. Yra čia ir mįslių, kuriose mūsų protėviai sugebėjo labai vaizdingai užkoduoti įvairių paprastų daiktų prasmę. Praeityje mįslės buvo savotiški matematikos uždaviniai, kuriuos spręsdami vaikai, taip pat ir suaugusieji, lavino savo protą. Jos gali praversti ir šiandien.

Taigi mūsų protėviams gyvenamoji namų aplinka buvo sava, rodos, gerai pažįstama, bet kartu ir paslaptinga. Atskleisti tuose daiktuose paslėptas prasmes ir yra šios knygelės tikslas.

Darbe naudotasi kraštotyrine, kita literatūra, taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos rankraštyno bei Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvine medžiaga. Ačiū!

Nuoširdus ačiū Lietuvos liaudies kultūros centro vadovybei ir ypač jo Papročių ir apeigų sektoriaus vedėjai Birutei Imbrasienei už rūpestį rengiant spaudai šią knygą.

NAMAI – NE VIEN TROBESIAI

Lietuvių kalba tikrai žodinga: dažnai tam pačiam objektui pažymėti turime keletą žodžių. Tiesa, yra tam tikrų jų prasmės atspalvių, bet iš esmės jie visi reiškia vieną ir tą patį. Antai visiems gerai žinomas žodis namai. Pirmiausia žodis namas asocijuojasi su trobesiu, pastatu, visai nesvarbu, kokios paskirties jis būtų. Vadinasi, namas – tai apskritai pastatas. Užtat dabar literatūrinėje kalboje prie žodžio namas dažnai pridedame konkretaus pastato paskirtį nusakantį žodį – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas. Seniau mūsų kaimo žmogui tokių žodžių samplaikų visai nereikėjo: kiekvieną sodybos trobesį jis vadino savu vardu, pavyzdžiui, klojimas, reja, jauja, arba kluonas, klėtis, arba svirnas, tvartas, arba kūtė, daržinė, arba stoginė, bulvinė, rūsys – tai ūkio trobesiai. Gyvenamasis būstas buvo tik pirkia, gryčia, troba, stuba. Tai sritiniai šio trobesio pavadinimai.

Visų trobesių kompleksas su juos supančiais medžiais, tvoromis, vaismedžių sodais vadintas sodyba, senoviškiau – sėdyba. Tai vieta, kur šeima yra įsikūrusi, kur gyvena, dirba, yra sukaupusi savo triūso vaisius, kur gimdo ir augina vaikus. Lietuviui jo sodyba buvo tarsi pasaulio centras. Visais istorijos laikais lietuvis šventai saugojo savo tėvų, senelių ir prosenelių gyventą vietą, namus. Tai buvo jo Tėviškė. Ir dainoje dainavo:

Niekur nėr taip gera,
Niekur taip patogu,
Kaip pas motinėlę,
Kaip po savu stogu.

Pastarojo šimtmečio kataklizmų, gyvenimo negandų, svetimųjų ujamas ir tremiamas tiek į Rytus, tiek į Vakarus lietuvis savo mintimis ir širdimi, jeigu ir ne realiai, visada grįždavo į tėviškę, į gimtuosius namus, nes tėviškė jam atstojo Tėvynę.

Daugelio sugrįžusiųjų į Nepriklausomą Lietuvą šiandien jau nebepasitinka gimtieji namai: geriausiu atveju namų vietoje dar tebestūkso vienišas medis, koks kitas buvusios sodybos ženklas. Ten jau yra išblėsusi protėvių dvasia, kvietusi susiburti prie šeimos židinio, sėstis prie bendro stalo, ir mažylius, ir senelius jungusi į vieną šeimą, į giminę. Bet ir tokiais atvejais per širdį nuvilnija šiurpulys, ir nepajunta jo tik tas, kas niekada nėra turėjęs namų.

Tai kas gi buvo lietuviui jo namai? Žemdirbio sąmonėje namai tai ir būstas, ir jo sodyba, ūkis, visas jo turtas. Tai jo tvirtovė ir šventovė. Visiškai nesvarbu, ar tie namai turtais pertekę, ar tik menkutė lūšnelė. Bet tai žmogaus savastis, ir čia gera jo sielai, į čia norisi sugrįžti. “Namai namučiai nors ir po smilga,” – sakoma vienoje lietuvių patarlėje. Tiesa, kiekvienuose namuose pasitaiko ir nesutarimų, nes “nėra namų be dūmų”. Betgi ir tokiu atveju lietuvis sakė: “Namai pragarai, be namų – negerai”.

Lietuviai be ypatingo reikalo stengėsi “namų neskaldyti” – ūkio vaikams nedalyti. Paprastai juos pavesdavo sūnui, kartais jauniausiam, bet dažniausiai vyriausiam, kitiems išmokėdami dalis, dukteris išleisdami į marčias, sūnus – į žentus. Šitokios taisyklės laikėsi suvalkiečiai, žemaičiai, užtat čia iki pat Antrojo pasaulinio karo, iki sovietų okupacijos buvo išlikę nemaža stambių ir produktyvių ūkių.

Tiek vaikinams dairantis žmonos, tiek merginoms vyro pirmenybė teikta kilusiam iš “gerų namų”. Taip buvo įvardijama ne tiek turtingas ūkis, kiek garbinga, visų kaimynų ir apskritai kaimo bendrijos gerbiama šeima. O pagarbą šeima paprastai pelnydavo savo geru tarpusavio sugyvenimu, tvarkingumu, darbštumu, sąžiningumu, sugebėjimu palaikyti geros kaimynystės santykius su aplinkiniais, nes kaime sakydavo: “Kaimynystė brangesnė už giminystę: kol pas giminę nuvažiuosi, pas kaimyną pėsčias nueisi”. Taigi namai reiškė ir šeimą, buvo jos sinonimas.

Vadinasi, lietuviui namų sąvoka buvo daugiareikšmė. Meilė namams liudijo ir mūsų protėvių rūpinimąsi ne tik sodybos grožiu, bet ir joje gyvenančios šeimos santykių darna: dora šeima – tai iš tikrųjų gražūs, geri namai.

PABAIGOS ŽODIS

Glaustai apžvelgėme XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Lietuvos kaimo sodybų ir gyvenamųjų namų vidaus pagrindinius bruožus. Neturėjome tikslo detaliai jų aprašyti, nes tai architektūros tyrinėtojų darbo sritis. Pagaliau tokių tyrinėjimų yra nemaža paskelbta. Šios knygelės pagrindinis tikslas buvo pasidairyti po lietuvio namus senovėje, žvilgterėti į juos ano meto žmonių tikėjimų akimis. Norėjome įsitikinti, kad lietuviui jo namai, ypač gyvenamasis būstas, nebuvo vien sodybos trobesys. Jis buvo žmogaus citadelė, jo priebėga tiek džiaugsmo, tiek ir sielvarto valandomis. Džiaugsmo, kai namuose pasigirsdavo pirmagimio riksmas, skausmo, kai namų slenkstį peržengdavo mirties deivė, kad išsivestų į Anapus ne vien karšinčių, bet taip šeimai reikalingą tėvą ar nieku gyvenime nepakeičiamą motiną.

Tyrinėtojų įrodyta, kad mitinio mąstymo sistemoje ypatingą reikšmę turi kokios nors vietos vidurys. Lietuvio sodyboje tokia erdvės centrinė vieta buvo gyvenamasis būstas, vienų vadintas troba, kitų pirkia, gryčia, stuba. Čia žmogui viskas buvo brangu, nes viskas sava, sukurta ne tik savo rankomis, bet ir iš tėvų, senelių ar prosenelių paveldėta. Iki šių dienų lietuvis itin brangina tėviškę, nes joje glūdi jo šaknys. Kad ir kur jis gyventų, visada jo širdis pulsuoja tėviškės namų šiluma. Be šaknų, be gilaus tėviškės, Tėvynės meilės jausmo, kaip medis be šaknų, ir žmogus miršta savajai tautai.

Pateiktieji iš amžių glūdumos iki nesenų laikų atėję liaudies tikėjimai, prietarai, netgi burtai liudija, kokį stiprų erdvės ir laiko – istorijos tėkmės – pojūtį turėjo mūsų protėviai. Tuo jausmu buvo paremtas visas jų gyvenimas, tarpusavio santykiai šeimoje, kaimynų bendrijoje, pagaliau moralės samprata. Daug kas iš anų praėjusių dienų gali šiandien atrodyti beprasmiška. Betgi visa tai kitados žmogų drausmino, ugdė jo atsakomybę, mokė tikrojo gyvenimo meno. Netgi patarimai vienaip ar kitaip elgtis, draudimai to ar kito nedaryti yra paremti racionaliu mąstymu, Dievo ar piktųjų gamtos jėgų bei požeminio pasaulio jėgų galimo keršto samprata, jie žmonių buvo pakylėti į tikėjimo lygmenį ir padėjo pagrindą lietuvių tautinėms tradicijoms.

G.K. Murdock’o teigimu, kultūra turi būti kiekvieno individo naujai įgyta ir perduodama iš kartos į kartą. Nepaisant individo laikinumo, kaip tik šis papročių, tradicijų perdavimas lemia tautos kultūros tęstinumą. Lietuvių etninės kultūros turiniui ir formai senieji liaudies tikėjimai yra turėję neabejotinos įtakos. Todėl visiškai nestebina, kad nemaža ikikrikščioniškosios senovės dvasios reliktų, taip sinkretiškai susilieję su krikščioniškomis realijomis, pasiekė ir XX amžių. Jie taikiai sugyveno toje pačioje šiaudinėje lietuvio pastogėje.

Lietuvos kaimo gyvenimo esminiai lūžiai XX a. viduryje – karai, okupacijos, vienų tremtys į Sibirą, kitų – į užjūrius, trečių paslėpta rezistencija tėvynėje – iš pagrindų išjudino tradicinę buities ir žmonių mąstysenos bei santykių sanklodą. Šiandien kaimas jau nebe tas. Vis dėlto tautos etninės kultūros šaknys tebeglūdi jame. Mūsų ausyse kaimas tebeskamba senosiomis šienpjovių dainomis – valiavimais, lakštingalų trelėmis, gegutės “ku-ku” pranašystėmis, tebekvepia dobilų ir liepų medaus kvapais, tebetraukia į save tikro lietuvio sielą. Kaimas – tai mūsų protėvių namai. Verta bent mintimis sugrįžti į jį, atverti šiaudinės pastogės duris, peržengti slenkstį, sušilti prie duona alsuojančios krosnies, pasėdėti prie stalo, pažiūrėti pro langą į Dievo lietuviui paliktą rojaus kampelį – prie gintarinės Baltijos, išraižytą nemunų, skaidrių ežerų, pavėsingų girių. Grįžkime, pailsėkime Tėviškėje, nes Tėvynėje ji yra tik viena.

LITERATŪRA

Andriuškevičius A. Valstiečių baldų tipai// Kernavė. – V., 1972, p. 137-148.
Baltrušaitis V. XIX a. stubos interjeras// Sintautai.-V., 1996, p. 171-191.
Baltrušaitis V. Gyvenamųjų patalpų apšvietimas// Dieveniškės. – V., 1995,
p. 288-295.
Baltrušaitis V. Šildymo ir virimo įrenginiai gyvenamuosiuose namuose// Dieveniškės. – V., 1995, p. 281-288.
Buračas B. Lietuvos kaimo papročiai. V., 1993.
Butkevičius I. Gyvenvietės ir sodybos. Valstiečių gyvenamieji namai. Valstiečių ūkiniai pastatai// Lietuvių etnografijos bruožai. – V., 1964, p. 170-285.
Butkevičius I. Kaimo architektūros bruožai// Kernavė. – V., 1972, p. 126-137.
Butkevičius I. Liaudies architektūros savitumai Kudirkos Naumiesčio apylinkėse// Kudirkos Naumiestis. – V., 1990, p. 225-233.
Butkevičius I. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos// Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 6. – V., 1971.
Butkevičius I. Panemunių kaimai ir sodybos. Valstiečių pirkios. Ūkiniai trobesiai panemunėse// Panemunių dzūkai. – V., 1970, p. 49-89.
Budkus P. Žemaičių tvoros// Gimtasai kraštas, 1936. Nr. 1/9/, p.19-23.
Čiubrinskas V. Valstiečių trobesių statybos papročiai XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje// Dieveniškės. – V., 1995, p. 261-266.
Daukantas. Lietuvių būdas, K. 1935.
Daunys S. Mergaičių auklėjimo aspektai pirčių papročiuose// Lietuvių liaudies papročiai. – V., 1991, p. 145-173.
Daunys S. Pirties papročiai// Gervėčiai. – V., 1989, p. 133-142.
Dundulienė P. Lietuvos etnologija. – V., 1991.
Gimbutas J. Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje. New York, 1958.
Jablonskis I. Budrių kaimas. – V., 1993.
Končius I. Žemaičio šnekos. – V., 1996.
Lepner T. Der Preusche Littauer. Danzig, 1744.
Pietsch R. Fischerleben auf der Kurischen Nehrung. Berlin, 1982.
Praetorius M. Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubune. Hrsg. von W. Pierson. Berlin, 1871.
Statkevičius V. Šilališkiai: Darbai ir papročiai. – V., 1992.
Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX a.-XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. – V., 1994.
Vyšniauskaitė A. Šis tas iš Nerijos kuršininkų buities// Neringa. Neringa-Vilnius,-1998, p. 77-85.
Žumbakienė G. Gėlių darželiai// Dieveniškės. – V., 1995, p. 274-281.
Žumbakienė G. Gėlių darželiai// Sintautai. – V., 1996, p. 157-171.
Žumbakienė G. Sodai ir daržai// Dieveniškės. – V., 1995, p. 266-274.

SUMMARY

Everyone calls the place where they were born, native land, and the homestead in which they were born, lived or live – a home. Lithuanian ethnic culture affirms that a home was a person’s holy place: not long ago a Lithuanian’s mythical attitudes gave meaning, especially to protection from natural calamities, not only by prayer to God and Christian rites but also an entire file of magic procedures.

In this operation, looking through ethnographer’s view at the end of 19th century and start of 20th century, Lithuanian villager’s surroundings, farmstead’s buildings, primaryattention was to the dwelling-house, its interior equipment. From Baltic antiquity, Lithuanians kept their farmsteads, homes as original sanctuaries, centers of the universe. Very often, there were ten or more buildings, differently named and of various uses.

This book discusses Lithuanian village homestead shapes’ historical evolution, regionaloriginalities, distinctive, predestined relationship among noble people, collaboration during various work and holiday times. Looking around attentively while in the center of the homestead – at the orchard, fences, gates, well, order in the yard, the tradition on holiday eves of sprinkling sand over paths in the yard, so that the homestead would be aware of the holiday. Looking around Lithuanian girl’s pride – rue and otherflower garden, growing under parlor windows. A glance is thrown at described in songs, young girl’s lodgings – granary, and towards stables, barns and other farm buildings. Finally stopping near the farm house(pirkia), this building’s historical evolution is discussed, regional singularity, its building, housewarming and other traditions. Among them – future places at table, called baptism seat corners, even at the very start of construction originality is consecrated, placing a piece of bread, a pinch of salt and a piece of holy candle on the first cross piece beam – as a protection from thunder and evil spirits. Describing the building of the new stove, lighting of first fire in it, covering the fire for the night so that the house would not be set on fire.

Traditions: when a daughter leaves as a bride, in her parting farewell with her parents’ hearth, she walks around it three times. Upon arrival at her in laws, the bride makes an offering to the hearth, finally there is a firm belief that the souls of the dead remain in the hearth to do penance. Describing casting of lots for the future on Christmas Eve, related to the family home hearth, fire renewal in the hearth using fires of HolySaturday and of St. John’s bonfires. Similarly, are analyzed peoples’ traditions and beliefs, connected with the house table, window, doorsill, doors. Without a direct purpose, for Lithuanians the table took the place of the altar ; the ritual Christmas Eve supper, Kučia, is celebrated on it, here a baby, to be baptized was presented to god parents, everyone who came to a funeral meal, placed a large slice of bread on the table, their offering to the soul of the dead person; until now, “table feast”, funeral dinner is served upon returning from the burial.

Discussing farmhouse windows, as a boundary between one’s own and the chtonic world, its meaning among Lithuanian traditions and beliefs ; ShroveTuesday’s carnivalers, Easter walkers and singers and strangers knock on windows. The door sill had a similar function: newlyweds were met near it by parents with bread, salt and a glass of water. In the husband’s home, the daughter-in-law, taking gifts from her dowry, pays honor to her husband’s home doorsills, truly the guardians of the house spirits; a pregnant woman, experiencing pain is led across doorsills; to heal a person suffering from evil eyes, he is laid on the doorsill. Finally, one remembers, using what, when and how, the house should be swept, so that the sweeper would not create accidents for himself andfor the house.

Looking with eyes of the ancient past, around Lithuanian homes, it becomes vivid, that not long ago the Lithuanian villager considered his native home as a refuge during hours of happiness and grief. Not without reason, he incarnated them in proverbs, sayings, riddles, of which there are many in this publication. Let youth and students rejoice in their ancestors’ wisdom. Not without reason, a Lithuanian, whenever he has been flung away by history storms, until now at least, in thought returns to his birth place, native land, with holy confidence that these are his roots, his countries cultural sources, here arises his Inextinguishable love for native land, Lithuania, snuggled up to the Amber Baltic Sea.

Angelė Vyšniauskaitė